Kelionė į Balkanus (2)

3 diena:

Sekmadienis – pirma tikrų atostogų diena – šiandien pradėsime fotografuoti. Dušas, pusryčiai ir einame pasidairyti aplink savo namuką. Kas vakar atrodė miškas, šiandien atsiskleidė visu gražumu. Atsisveikinam su savo keturkoju draugu ir į kelią. Taupom pinigus ir už Kroatiškus kelius nemokam, todėl tik ~12 h kertame Kroatijos Bosnijos pasienį. Šioje Bosnijos dalyje keliai geri, platūs, viena atkarpa netgi mokama, tačiau gana pigi. Netrukus baigiasi platūs mkžokami keliai ir įsukame į siauresnį kelią, kuris veda palei vaizdingą upės vagą. Karts nuo karto stojame, fotografuojame ir galiausiai pasiekiame pirmąjį atostogų tikslą – Jajce. Jaicės apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu (kalnai, Plivos krioklys) bei architektūros paminklais (vandens malūnais prie krioklio, tradiciniais namais, yra Šv. Luko tvirtovė ir bažnyčia). Pirmas tikslas – išsikeisti pinigų, tada maistas ir tik po to lankytini objektai. Pasirodo sekmadienį išsikeisti pinigų nėra šansų, tad tenka naudotis bankomatu ir už ne tokį ir didelį mokestį nusiimti bosniškų kilometrų. Bosnijos valiuta – konvertuotoji markė, trumpinys – km, todėl visą kelionę jų kitaip ir nevadinome kaip tik kilometrais. Su grynaisiais pinigais ėjome pietauti į kavinę, kurioje gavome bene skaniausią maistą visos kelionės metu. Pasistiprinus traukėme link mane labiausiai dominusio objekto – Plivos krioklio miestelio viduryje.Nustebino tai, kad patekimas prie krioklio mokamas, kaina 4 km ~ 2 e. Nusileidus žemyn prie krioklio supratome, kad čia būtų tikrai linksma karštą dieną, nes visur taškosi vanduo ir aplinka gana drėgna, vėsi. Tą dieną kai mes lankėme Jajce nebuvo labai karšta, tad stengėmės laikytis nuo krioklio atokiau ir likti sausi. Kita stotelė – Jajce fortas, kaina 2 km + gauni „gidą“. Mūsų vedlys buvo niekieno/visų šuo, draugiškas šunelis, kuris mums rodė geriausius takelius ir kryptis. Pasifotografavę atsisveikiname su gidu (gaila neturėjome arbatpinigių) ir riedame toliau. Prieš važiuojant iki nakvynės vietos Sarajeve, dar stojame Travnik miestelyje ir apžiūrime ten esantį fortą bei išgeriame bosniškos kavos. Paskutinis šios dienos taškas – Sarajevas. Nakvynę dviems naktims rezervavome per booking sistemą (butas nebuvo labai geras, tačiau savo kainą atitiko, todėl matyt, negalime skųstis). Beieškant norimo adreso teko važiuoti tokiais keliais, kuriais galvoji, kad mašinos neturėtų važinėti, tačiau važiuoja. Tokių stačių, į kalną kylančių kelių iki šiol nebuvau mačiusi ir nemanau, kad dar galiu pamatyti. Šiaip ne taip įkilę į statų statų kalną randame reikiamą adresą. Automobiliui skirta vieta yra mūsų akimis neprivažiuojama, dėl labai stačios nuokalnės, tačiau buto savininkas be problemų, vos ne užsimerkęs atbulas priparkuoja automobilį be jokių problemų. Išklausę visas instrukcijas, ką bute daryti ir ko ne, išsiskiriame su savininku ir patraukiame iki parduotuvės. Grįžę aptariame dienos įspūdžius ir į lovas, rytojaus planas – niekur nevažiuoti ir patyrinėti Sarajevą.