Antroji diena – tesiame kelione route 66
Oatman ir Saligman is visu mazu miesteliu / kaimeliu paliko didziausia ispudi. Tokie pilni visko, senoviniu automobiliu, mazu muzieju, pardotuvyciu ir t.t. Kelyje prasilenkeme su daugybe senoviniu masinu, pasijutau kaip parodoje ant ratu.
Ta diena kazkaip greitai vaziavosi, viskas ejosi sklandziai, tai nusprendeme ta pacia diena vykti i Didyji Kanjona. Stai jums ir privalumas nesisakant viesbuciu is anksto – apsistoji kur nori ir kada nori, per visa kelione neturejome problemu su viesbuciais, tiesa sakant, kainos ta diena jau budavo pigesnes nei, kad vakare pries, o dar keliuose Motel 6 padare nuolaida, graziai paprasiau ir pritaike 10% nuolaida – vat taip vat. Dar toks pastebejimas – kas ant paveiksliuko internete ir kas realybeje, gali buti du skirtingi dalykai, taigi verta apsiziureti, patinka – imu. Buvo atveju, kai prasai kambario nerukantiems, o iejus kvapas nosi riecia…tai pasakai “sorry” ir trauki prie kito varianto, jei nieko geriau nebepasiulo.
Tesiame antrosios dienos kelione – Disysis Kanjonas, jis neveltui vadinasmas Didziuoju, nes na jau toks DIDELIS – beribis. Ji galima privaziuoti is keliu pusiu, galima pamatyti is aukstai (skrydziai malunsparniu), galima po ji pasivaikscioti, prajoti arkliais ir t.t. Galima praleisti ne viena diena, velgi, palei kiekvieno poreikius. Mes su mazuoju ilgiems zygiams nesiryzome. Uzteko keliu valandu pajusti ta beribiska didybe. Ispudziai – OHO!
Trecioji diena – gerai issimiegoje, jau ir keliames nebe 4-5 ryte, traukeme toliau – Monument Valley link. Ilgas kelias – kazkur 3.5 valandos gryno vaziavimo. Vaziavome pro Indenu rezervuarus, stabtelejome pavalgyti tachos indenams priklausancioms kavinese. Neitiketina kaip keiciasi gamtovaizdis, kanjonu galybes, ir tokios beribes platumos – vaziuojant pasitelki vaziduote ir nusikeli daug daug metu atgal… Baigiame privaziuoti Monument Valley, jau tolimoje matosi kelios pupsancios, net nezinau kaip pavadintis.. – kalvos, olos. Stojame – fotografuojame, ir kuo arciau tuo labiau atvepsta zandikaulis. Kazkas nerealaus! 100 kartu graziau ir ispudingiau nei, kad matyta televizoriaus ekrane, kazkas ko nieko panasaus niekur nepamatysi. Galiu pasakyti, jog Monument Valley mums buvo visos keliones perliukas. Iki siol atsiminus, atima zada. Nuostabu ir tai, kad gali pats pasivazineti po si Nacionali Parka, pravaziuoti, apvaziuoti sias didingas kalvas.
Butume praleide ten, kad ir visa diena, bet… turejome is anksto rezervave ekskursija i Antelopes Kanjona (be isankstinio rezervavimo ten patekti neimanoma), taiga turejome skubeti i Page miesta – beveik 2 valandos kelio, o kaip gaila buvo isvaziuoti… Mes punktualumu pasizymime, tai atvykome kelios minutes pries isvykstant musu ekskursijos autobusiukui!
Kadangi su vaiku, sedejome priekyje prie vairuotojo, o ne priekaboje su kitais turistais, tai gavome malone isklausyti jo kaip gido pasakojimus apie Page miesta, kaip susiformavo Antelopes kanjonas, Page elektrine ir siaip siek tiek detaliu is jo asmeninio gyvenimo, keistokas vyrukas, bet suteike daug informacijos – siulesi privatiems turams po turistam nezinomas vietas, bet kazkaip susilaikem.
Taigi, Antelopes Kanjonas (yra du: Upper ir Lower – mes vykom I Upper, nes jis patogesnis su vaikais ) – kaip ir minejau i ji nepateksi be isankstines rezervacijos, pats neprivaziuosi ir nedaeisi – tam tikru metu laiku ekskursijos nevyksta del galimu potvyniu, net ir menkas lietutis gali kelti pavoju, mat si vieta greitai tvinsta. Musu ekskursija ta diena buvo paskutine, is dalies gerai – nebuvo minios turistu, taciau saule jau buvo zemai ir kai kurios vietos buvo gan tamsios, sunku buvo pagauti ta sviesos spinduleli, kad padaryti gera nuotrauka – kaip kad is zurnalu. Gan erzinantis dalykas, tai kad turejo visa grupe laikytis kruvoje, negalejai kazkur uztrukti ar greiciau pajudeti – o tu pabandyk pasakyti mazajam “palauk”, na bet vyras uzsieme, o as fotografavau 🙂 (puse ka ten gidas pasakojo jau buvo spejes papasakoti mums asmeniskai pakeliui). Apibendirnant – dar viena unikali vieta! Kiek dar ju tokiu bus!
Smagu buvo perskaityt. Iš visų jūsų lankytų vietų nebuvau tik Symi saloje, čia man buvo kaip ir naujiena apie ją. Ir kai prieš ketverius metus lankiausi, taiprie Tsambikos vienuolyno niekas nieko nepardavinėjo, tuolab už penkis eurus. O šiaip tai negaliu pasakyt, kad būčiau Rodu apskritai labai sužavėtas, na bet aišku, čia jau skonio reikalas.
Ačiū Tigrera. Žavingai parašyta. Tiesiog mūsų kelionė prieš kelis metus į Rodą atgimė galvoje. Man tai nuostabiausia Graikijos sala, daug pilių, puikus senamiestis Rode, geriausias graikiškas maistas. Gyvenome 2 žv viešbutuke prie plento 4 km nuo aerouosto. Jei pietums negrįždavom, savininkė įdėdavo vandens į mašiną, grįžus laukdavo, pildavo vyną, o marti savo auto vežė į miestą lauktuvių pirkti. Simi nebuvom.
Smagu, kai pas mus dar paspaudžia šaltukas, atsidurti šiltame krašte. O dar ir graikiškas maistas priedo prie visko )))