KAIP SENAS GANDRAS

2022 rugpjūčio 24d. Juk šiandien gandrinės?

Prietranka senjoras (t. y. aš) vis negali nurimti. Pernai apsukau ratuką dviračiu per Aukštaitiją, per 10 dienų prasukau 540 km. Šiemet bandžiau kitokį keliavimą – pripučiama valtimi Minija, deja… Per1,5 dienos nuplaukiau nuo Medingėnų iki Stalgėnų ir pasidaviau – o juk norėjau nuplaukti iki pat žiočių… Užvirtę medžiai, bebrų užtvankos, seklumos… Gal dar kada pabandysiu nuo Kartenos.

O šiandien kaip koks senas gandras pakilau dviračiu link šiaurės Lietuvos. Klaipėda – Dovilai – Gargždai – Vėžaičiai – Plungė. Įdienojus gan karšta. Prakaitą ploviau Kulių tvenkinyje. Plungėje susitikti su klasioku Stasiu nepavyko – tas dar įsikinkęs į darbus. Dar pavažiavau link Salantų apie 9 km. ir stojau nakvynei prie Mišės ežeriuko. Apaugęs ajerais,švendrais, meldais, atabradų beveik nelikę, bet vistiek išsimaudžiau. Uodų beveik nėra, vėjas nutilo. O dieną vis į kaktą pūtė. Šiandien nuvažiuota 79 km.

Rugpjūčio 25,ketvirtadienis

Naktis buvo tik suepizodiniu miegeliu – vėl skaudėjo kairysis petys, išsileido čiužinukas ir buvo kietoka miegoti. Rytas buvo pasiniaukstęs, tolumoj net griaustinį girdėjau, todėl ruoša buvo pagreitinta. Bet lietaus nebuvo, vėliau išsigiedrijo, tiktai vėjas šiandien – vien priešinis. Buvo sunkoka. Stabtelėjau Šaukliuose, Nagreckių sodyboj, tuo nustebindamas kaimynus. Mosėdyj

aplankiau akmenų muziejų, o į Into sodybą jau nebėjau.

Toliau traukiau link Apuolės per Žebrokus, Erslą. Kliuvo ~8 km.bjauroko žvyrkelio. Piliakalnis neblogą įspūdį paliko. Toliau – į Skuodo – Mažeikių kelią, už Aleksandrijos sukau link Gesalų ir ten apsistojau. Gera užtvanka, pliažiukas. Yra kur atsigaivinti.

Nuvažiavau 64 km., viso 143.

Rugpjūčio 26, penktadienis

Startas iš Gėsalų kiek pavėluotas – išvažiavau apie 9.30, nes iš vakaro kitapus tvenkinio jaunimas ilgai vakarojo su ”bumčikais”, tai užmigt nebuvo laimės. Labai tvarkingas kaimas Gėsalai, yra paminklai apylinkių upeliams. Gražios sodybos, yra net tvarkinga žemės ūkio bendrovė, parkas.

Išvažiavimas link Ylakių – žvyrkelis, tai apie 4 km.pasikračiau. Toliau – kelias į Mažeikius su gan intensyviu eismu. Mažeikiuos ieškojau nusipirkti varžtelių, pirkau produktų. Dar pavažiavau ~15 km. ir ėmiau dairytis nakvynės. Radau Palnosių kaime prie Ventos tilto. Sunkoka buvo diena, važiuoti vis prieš vėją.

Šiandien – 62 km., viso – 205.

Rugpjūčio 27, šeštadienis

Rytą nutariau, kad jau laikas barzdą nusiskust. Todėl gal ilgiau užtrukau, išjudėjau apie 9.30. Pasiekiau Akmenę, ten pakely pamačiau daug gražių dalykų iš akmens iškaltų. Bespoksant atėjo pats kūrėjas, meistras Antanas. Labai smagiai pabendravom, jis aprodė savo kūrinius. Ir kaip žmogui užtenka vieno gyvenimo tiek gražių dalykų sukurti? Truputį supavydėjau, o meistras, sakė, supavydėjo man – tokio atsipūtusio keliavimo.

Dar aplankiau Akmenės muziejų, ten gera ekspozicija. Ir vėl į kelią – link Nauj. Akmenės, toliau- Žagarė ir link Joniškio. Priešinis vėjas smarkokai vargino, bet juk pats prašiau dangaus prasivėdinimo? Nakvynę radau prie Skaisgirio karjero,gerai išsimaudžiau ir su jaunu žvejuku paplepėjau. O nakvynės vis sunkokos būna – išsileidžia čiužinukas, o irpetį skauda. O ką darysi -čiužinuką gal dar paklijuosiu, o peties – tai nelabai…

Šiandien nuvažiavau 64 km., viso – 269.

28, sekmadienis -penktoji diena kelionėj.

Skaisgirys rytą manęs lengvai nepaleido – po ruošos parūpo palipti į apžvalgos bokštelį, iki jo takas su įvairiais ”masažuokliais“ kojų padams, išdrožta medinių grožybių, sūpynės vaikams ir kt. Gražu. Susiskambinau su klasioku Rimu S., jis gyvena Joniškyje. Susitikom miesto centre, ilgokai paplepėjom, po bokalą sidro išlaižėm. Paskui myniau per Kriūkus, pasiekiau Žeimelį. Ten miestelio centre – paminklas Teodorui Grotusui. Sukau link Bauskės ir prie užtvankos stojau nakvynės. Šalia du žvejukai iš Panevėžio, tai vakaras visai nenuobodus. Vanduo nelabai švarus, bet išsimaudžiau pakenčiamai.Bandžiau klijuoti čiužinuką, bet nesėkmingai.

Nuvažiuota 56 km, viso – 325.

Rugpjūčio 29, pirmadienis

Dangus smarkiai niaukstosi, reikia skubiau rašto darbus atlikt.

Rytą žvejukai Petras ir Boleslovas vis judėjo prie meškerių, dar atsirado trečias, tai ilgiau pamiegoti nepavyko. Po ruošos išjudėjau apie 8.30, iki Bauskės netrukau nei 2 val. Apžiūrėjau pilį (tik iš lauko), apsirūpinau produktais ,,Rimi“ centre ir važiavau link Skaistkalnės -tai trumpiausias kelias į Biržus. Kliuvo apie 13 km.žvyrkelio, per miškus jis visai neblogas. Kelyje buvo sutraiškytų gyvačių, žalčių, tų dar pora gyvų mačiau.

Latvijos pusėj, Skaistkalnėj pavijo mane ir kalbino dviratininkas Giedrius (teatleidžia, jei vardą blogai įsidėmėjau). Labai domėjosi mano persona, patarė važiuoti pro Kirkilus. Dar kelyje pavijo toks Robertas (berods) iš Portugalijos, pasigyrė jau grįžtantis iš Nordkapo, susukęs jau apie 12000 km. Va čia tai keliautojas. Sakė norintis Kirkilų ežeriukus ir bokštą aplankyti. Aplankiau ir aš,tik gerokai atsilikęs. Nakvynę radau jau prie Širvenos ežero, prie Rinkuškių bendruomenės namų. Vieta – ne stebuklai, bet nebėr kada ieškoti geriau. Grumena griaustinis, naktį tikrai bus lietaus.

Nuvažiuota 83 km, viso – 408.

Rugpjūčio 30, antradienis. Septintoji diena kelyje.

Širyt dangus manęs pasigailėjo – leido sausam susipakuoti ir papusryčiauti. Naktį lietaus taip pat praktiškai nebuvo. Išjudėjau ~8.30, norėjau pasižvalgyti po Biržus. Žiauriai nusivyliau: seniai bemačiau tiek išraustų miesto gatvių, uždarytų tiltų ir pravažiavimų. Paklajojau apie 1,5 valandos ir moviau tolyn, link Vabalninko. Oras dar visai pamanomas, bet prieš Vabalninką jau gavau lietaus. Toliau – dar daugiau, porą kartų slėpiausi – vieną kartą po medžiais, kitą – pakelės jau nebegyvenamo namo gonkeliuose. Ten palikau centą -simbolinį užmokestį šeimininkams.

Labai patiko pervažiuota Žalioji giria, tik nei grybų, nei grybautojų nemačiau.

Panevėžyje kiek paklaidžiojau, ieškodamas reikiamo adreso. Dukterėčia Vida jau belaukianti su vaišėmis, o dviratį nakčiai į namą liepė varyt. O oras visai atšalo – vėjas, dulksna. Bet nakvoju po stogu ant minkšto čiužinio. Gaila, šeimininkas grįžta iš reiso tik poryt.

Šiandien įveikiau 83 km., viso – 491.

Rugpjūčio31, trečiadienis.

Saulė tuoj slėpsis už kalniuko, ant žolės – voratinklių tvoros.Palapinė sausoj vietoj – dešimt berželių ir trys pušelės saugo nuo vejo, apsaugos kiek ir nuo lietaus (jei tokio sulaukčiau), ir nuo rytinės rasos.

Panevėžyje rytą – sotūs pusryčiai, šeimininkė išlėkė į darbą. Man paliko raktą, liepė ilsėtis, bet ilgai neužsibuvau. Susiskambinau su grupioke Viktorija – o ta serga kovidu, į svečius nepriima. Pusseserė Regina su vyru Antanu labai kvietė užsukti, tai pravažiavau per Panevėžio centrą ir atsidūriau pas juos. Kava, saldumynai ir daug kalbos apie viską.

Į kelią -apie 11 val., važiavau per Berčiūnus, Naujamiestį, žvyrkeliu iki Baisogalos. Toliau – link Raseinių per Grinkiškį – ten nulijo stiprokas,bet trumpas lietus. Dar ~15 km. – ir kelias vėl sausas. Nakvynė ant kalniuko buvusios sodybos vietoje.

Nuvažiuota 79 km., viso – 570.

Rugsėjo 1 d., devinta diena kelionėj

Ko gero, šiandien sunkiausia kelionės diena. Rytas šaltokas, pradžioj net su striukele. Iki Raseinių dar neblogai – ir vėjas pusiau šoninis, dar aplankiau Maironio tėviškę. Jo pamėgtam šaltinėly pasisemt vandens nepavyko – jis jau beveik išdžiuvęs, tik kubilėlis medinis bestovįs.

Raseiniuos pirkau naujus marškinius, pirkau produktų. O alaus seneliui ir nedavė, nes anūkai šiandien išėjo į mokyklą.

Senasis Žemaičių plentas ir dar dažnokai prieš vėją – man jau sunkus, į kai kurias įkalnes vos užpūškavau. Sunku buvo. Už Kryžkalnio – per Bijotus, Girdiškes (nepavyko pamatyti įdomaus bažnyčios altoriaus, jau buvo vėlu).Nakvynę radau neprivažiavus Upynos. Užvėlavau su apsistojimu, rašau jau palapinėje. Pėdoms atšildyti užsidėjau ,,šiltukus“, gal padės. Naktis prognozuojama vėsi, bet stojausi neprapučiamam miške, gal nesušalsiu.

Nuvažiuota 84 km., viso – 654.

Rugsėjo 2d., dešimta kelionės diena, penktadienis.

Baigiau štai šių metų kelionę. Namuose – nuo dviračio – tiesai į karštą pirtį, va čia tai malonumas. O rytą kėliausi ankstėliau, kiek anksčiau ir išjudėjau. Upynoj net nesustojau, buvau sustojęs tik Vytogaloje – S.Girskio – Girėno gimtinėje. Apžiūrėjau tik iš lauko, nes muziejus – troba dar buvo uždarytas. Toliau vėl per upių slėnius ir nelengvas įkalnes – Šilalė, Kvėdarna, Pajūralis. O nuo čia iki Judrėnų jau žvyrkelis, vietom sunkoka. Net kelininkai su tokiu greideriu susidomėjo mano ypata – daug klausinėjo ir dyvijosi.

Judrėnuose lietutis vos vos nulynojo. Toliau jau gerai – asfaltas, įkalnės nebeaukštos. Trumpi sustojimai tik atsigerti ir užkąsti, kiek ilgiau prisėdau Veiviržėnuose. Kai paskambino sūnus ir sužinojau, kad laukia pirtis,tada dar atsirado jėgų tempą paspartinti. Nuo Pėžaičių iki pat Rimkų viaduko kelio remontas, labai nepaskubėsi. Keistas klausimas iš pralenkusio ir sustojusio mašiniuko: ,,Ar tavo pavardė ne Liutkevičius?“ Nagi kad ne.

Šiandien kelionės rekordas – 108 km., viso nuvažiuota 762 km. Pernai per tą patį laiką – daug mažiau, tai gal dar senas kelmas turiu parako?

Dviratis atlaikė gerai, tik vienas varžtelis išbiro, porą kartų papučiau padangas ir kartą sutepiau grandinę.

Štai taip palydėjau vasarą, iki kitų kartų, brangučiai…