Juodkalnija

Klauskite visada atsakysiu.

Montenegro – Juodkalnija

Keliones laikas 1-8 rugpjūtis 2019

Keliautojai 2

Viza – nereikalinga

Rekomenduojama turėti grynų pinigų, daug kur nėra galimybės atsiskaityti kortele.

Išlaidos viso 1400 EUR

Lėktuvo bilietai  198 (per Novaturą)

Mašinos nuoma 330 (6 dienos Rental.com)

Kuras 52

Taksi 45

Nakvynė 360 (viduniškai 51 už naktį)

Bilietai 35

Maistas,gėrimai 320 (vidutiniškai 46)

Kad keliausime į Juodkalniją, nusrendėme prieš 2 dienas, radę pigius skrydžių bilietus.

Ankstyvas skrydis (6:25) ilgai netruko, jau už dviejų valandų buvome Tivate. Patikra pasienyje ir lagaminų pasiėmimas neužtruko, po 30 minučių stovėjau prie Avi langelio eilėje pasiimti mašinos.

Belaukiant peržiūrėjau pranešimą, kad apmokėjimo už mašinos rezervaciją neįvyko, bet vis tiek bandžiau laimę, kuri greit ir baigėsi. Mano rezervacijos sistemoje nebuvo, o laisvų mašinų taip pat.

Paklausinėjęs prie kitų langelių gavau taip pat neigiamą atsakymą.

Kadangi nebuvo svarstę kitų kelionės variantų į nakvynės vietą, nusprendėme važiuoti taksi. Sėdom į pirmą pasitaikiusi, kuris paprašė 30 EUR ir nesiderėję jau važiavome į Kotorą.

Žinojau, kad paieškoję ir pakalbėję rastume pigesnį variantą, tačiau kaitra , +27C, nuovargis, miegojome tik keletą valandų prieš skrydį ir noras pasiekti nakvynės vietą leido greit apsisręsti.

Iš Kotoro kitą dieną atvažiavome už 15 EUR ir tik todėl ,kad kelionė 7 km truko daugiau nei 40 min. Taip būtų kainavusi iki 10 EUR. Viešbučio savininkai iškvietė taksi, ir  sumokėjome tiek, kiek rodė taksometras integruotuotas į veidrodėlį.

Kelionę iš oro uosto/Kotoras kainuoja 15 EUR, tik ji reikia iš anksto rezervuoti. Važiuoja ir autobusai, bet tokios galimybės nesvarstėme.

Nakvynes vietas jau ilgą laiką užsisakinėjame iš vakaro – paprastai randi nuolaidų neišparduotoms nakvynės vietoms. Ir šį kartą visus atvejus likome patenkinti pasirinkimas, o ypatingai Bigove miestelyje, kur buvome 2 paskutines keliones dienas.

Šioje kelionėje 5 kartus iš 7 nakvojome apartamentuose. Mašina leido privažiuoti, kur norėjome, maistą pirkome Ideal supermarketuose, todėl pusryčiavome, dažniausiai ir vakarieniavome apartamentuose. Ir ne todėl, kad brangu valgyti kitur, kaip praktiką rodo, dažnai negauni to ko tikiesi.

Kadangi iki prisiregistruoti galėjome už 4 valandų,išėjome pasižvalgyti po aplinkui. Greit pasiekėme centrą, senąjį Unesco saugomą romėnų įkurtą miestą.

Tai išties graži, jauki vieta, kurią dar vėliau aplankėme ir vakarę, ir anksti rytę. Bevaikščiodami užėjome nuorodą į kalne esančius įtvirtinamus, cerkvę ir kadangi turėjome laiko nusprendėme įkopti. Pradžia nieko blogo nežadėjo, išlėto ir užtikrintai kilome į viršų. Kaitrą didėjo kartu su nuovargiu, tačiau pasakę sau, kad tai sportas kilome vis aukščiau. Vėliau tik perskaičiau, kad viso yra virš 1300 laiptelių, o programa rodė, kad užlipome į 59 aukštą.  Nusileidome jau saulei plieskiant, įkaitę ir suvargę.

Šaltas alus ir kavinėje esantis vėjelis su vandeniu atgaivino, tačiau dar ilgai jautėmės išvarginti ir perkaitę.

Ar vertėjo kopti ir tiek vargti – mano nuomone ne,  viršuje radome apgriuvusius, nesutvarkytus pastatus, kur šalia nėra jokios infrastruktūros, nekalbant apie tualetą. O kai lipimas trunka daugiau kaip valandą, geriant daug vandens, tikrai norisi ji rasti.

Vaizdai kurie atsivėrė aukščiausioje vietoje, buvo ne daug gražesni, nei kelio viduryje, tačiau jei siekiate iššūkių, tai šis kelias jums. Beje už tai reikės ir susimokėti po 4 EUR už žmogų, jei teisingai prisimenu,

Todėl jei norite kopti, rekomenduoju avėti kopimui pritaikytą avalynę ir tai daryti rytę ir kuo ankščiau, kol saulė neapšvietė šlaito ir neįkaitino oro. Vyksta ir vakaro kopimai, tačiau tam jau reikalingas ir žibintuvėlis. Takas nėra patogus, ant laiptu sunku prasilenkti, todėl dalį kelionės, gali tekti eiti paprastu, akmenuotu keliu.

Kotore netoli nakvynės vietos buvo akmenuotas pliažas su patogiu įlipimu. Nors vanduo šiltas, tačiau laivų apsuptyje, stovėjo netoli ir keli kruiziniai laineriai, nebuvo taip jauku ir linksmą. Vis jautėsi, kad esi pramoniniame rajone.

Pakrantėje gausu jaukių restoranėlių, tačiau pasirinkome vakarienę namie. Pagrindiniai patiekalai 8-15 EUR, šviežia žuvis, jūros gėrybės nuo 8 – 30 EUR. Alus 2,5 EUR, espreso 1,20, vynas nuo 8-10 už butelį – vietinis. Parduotuvėje nuo 2,5 EUR už litrą. Yra pigesnių variantų, bet jų nebandėme.

Kainos panašios visoje pakrantėje. Taupant galima visai nedaug išleisti maistui – populiarus įvairus užkandžiai kur kainą prasideda nuo 0,20 euro centų, o didesnės porcijos picos gabalas ar liulia kebab kainuoja 1-2,5.

Vienas iš pagrindinių patiekalų pusryčiams ar užkandžiavimui buvo vietiniai sveriami sūriai, pomidorai, alyvuogės ir daug skirtingo parūkyto, vytinto kiaulienos, jautienos kumpių.  Išties skanu ir nebrangu lyginant su analogiškais produktais kituose šalyse Italijoje ar Ispanijoje.

Iš Kotoro patraukėme į kitus paplūdimius. Nakvynei sustojome už Budvos.

Privažiavimas prie viešbučio Obala sudėtingas ir  nebuvau tikras ar turėsime kur pasistatyti mašiną, nors vietą rezervavome patvirtinus užsakymą.

Jei važiuojate su mašiną atidžiai skaitykite parkavimo sąlygas ir nepamirškite parašyti savininkams, kad jums reikalinga  vieta automobiliui

Šiuo atveju mašinai rado vietą gatvėje, prieš jau pastatytas viešbučio svečių mašinas, pasiėmė raktelius, tam atvejui jei reikėtų išleisti, kurį nors svečią.

Dar nenustebkite, jei jūsų pasus paprašys palikti registratūroje. Tokios jau čia taisyklės, nors ne pas visus.

Nors kambarys buvo su vaizdų į jūrą, tačiau buvome laaabai triukšmingoje vietoje, nes tik atvykę pamatėme, kad šalia yra vaikų stovykla ir jų keliamas triukšmas nustelbdavo visus kitus garsus.

Prieš viešbutį yra smėlio paplūdimys pilnas poilsiautojų, vanduo drumstas, pilnas mažų laivelių. Atsigaivinti tikrai gerai, bet į poilsio vietą tai nebuvo panašu.

Vakarę atradome išties ramia vietą, akmenuotas pliažas, rami aplinka ir reikėjo tik nueiti 500 metrų nuo nakvynės vietos. Ir iš ryto atėję buvo maloniai nustebinti gaiviu, skaidrių vandenių ir vandens nuglūdintų akmenukų pliažų. Plius dar skani kavą bare, kuris aptarnaują pliažą.

Gultai su skėčiais nuoma kainuoja visuose paplūdimiuose vienodai – 8-12 EUR. Tačiau jei nori tik išsimaudyti niekas tavęs nevarys. Daiktus pasidėsi ant žemės.

3 kelionės dieną patraukėme tolyn nuo jūros. Už valandos pasiekėme Lipos urvus. Pirkdami bilietus pamatėme, kad viso organizuojama  5 turai per dieną. 10, 11:30, 13, 14:30,16  Kainą asmeniui beveik 11 EUR. Išties įspūdinga vieta, net ir tiems kas jau yra aplankęs ne vieną urvų sistemą.

Nepamirškite šiltų drabužių – urve +8 laipsniai ir vietomis vėjuota.

Rekomenduojame sustoti Belvedere restorane, jį pravažiuosite važiuojant i Lipą urvus.

Nuostabi panorama, skanus vietinis maistas, dėmesingas aptarnavimas.

Toliau patraukėme į Lovcen parką, į mauzoliejų Petar II. Važiavome, todėl kad tai dar vienas lankytinas objektas.

Ar verta – svarstytina. Turi susimokėti 3 EUR  už lipimą žmogui, šį kartą 450 laiptelių, patenki į pastatą, kuriame virš 20 tonų juodo granito  statula, ir panorama, kuria jau matėme kylant į kalną ir iš įvairių pusių. Tačiau jei vertinsime  kaip galimybę pajudėti ir kitaip  laiko praleisti, tai geras laiko praleidimas.

Nakvojome AparthotelKoliba, arčiau Ostrog vienuolyno, kadangi ji suplanavome aplankyti ankstyvą rytą, kol saulė nepakilo.  

Tyli, rami vietą, tik jei ką trikdo bendri dušai ir tualetai, tai turėtų rinktis kitą vietą. Kadangi kambarių nedaug, tai nei vieno karto ir nesutikome kitų keliautojų, išskyrus restorane. Kainą su įskaičiuotais pusryčiais dviem 27 EUR.

Ostrog vienuolyną pasiekėme kaip ir planavome 6 ryto ir tikėjomės mėgautis vienatvę, tačiau kaip buvome nustebę, kai pamatėme visą aikštelę autobusų, kitų lengvųjų mašinų. Paslaptis paaiškėjo, kai prisiminėme, kad yra sekmadienis. Vyko pamaldos ir kai pamatėme jau užlipę į vienuolyną, jos truko visą naktį. Pabuvome dalyviai svarbios vietinėms žmonėms šventės dalyje.

Ar verta – iš ties įdomi vieta, kalnuose, uolose įrengti maldos ir kiti pastatai.

Papusryčiavę 9 valandą išvažiavome į kelią su tikslu grįžti į pakrantę. Aplankėme Nevidio konjoną, Crno ežerą,kur už įėjimą turėjome sumokėti 2 EUR už žmogų, Tara konjoną ir įžymųjį tiltą Durdevica per Tara konjoną. Ir iš ten pasukome kitu keliu link pajūrio. Nuostabus vaizdai leidžiantis iš kalnų važiuojant  P4 keliu. Atvažiavome į nakvynės vietą tik 6 valandą.

Ar verta? Nei konjonas, nei ežeras nepaliko didesnio įspūdžio, kadangi esame matę ir gilesnių konjonų, ir gražesnių ežerų, tačiau jei norite susipažinti su šalimi, ši kelionė verta laiko ir vargo.

Išvargina važiavimas serpantinais.

Two Palms, Sutumore apartamentai patiko ir dėl vietos, ir kaip jie sutvarkyti. Viskas ko reikia. Mažas trukūmas trečias aukštas, bet kadangi reikalingus daiktus susidedam į mažą lagaminą, tai nebuvo problema.

Pliažas prieš apartamentus akmenuotas ir čia jau reikalingas apavas, kad apsaugotų kojas nuo aštrių akmenų ir vandenyje esančių jūros ežių. Bare prie nedidelio pliažo šaltas alus  – 2 EUR.

5 naktį miegojome Dobra voda, Apartaments Atlantis. Kas iškart nemaloniai nuteikė, kad papildomai reikėjo susimokėti už gultus prie pliažo, nors jais naudotis nesiruošėme. Nesame mėgėjai kaitintis.

Pasirodo užsakant viešbutį šį sąlyga yra įrašyta sąlygose. Reikia atidžiau pasirodo skaityti. Vietoj planuotų 55, sumokėjau 65.

Kambariai naujai suremontuoti, puikus vaizdas, tačiau kopti reikia dėl vaizdo į penktą aukštą. Ir tai vienintelė vieta kur saulė nusileido tiesiai į jūrą kelionės metu.

Pradžioje stipriai išgasdino tranki muzika bare priešais, bet vakarę ji pritilo ir galėjome ramiai išsimiegoti.

Paskutines naktis nusprendėme praleisti jau arčiau oro uosto ir niekur toli nevažinėti. Tikėjomes surasti ramią vietą su kaip galima mažesniu skaičiu poilsiautoju.

Ir tai mums pavyko. Apartaments Sofija nutole 13 km nuo oro uosto, yra antroje juostuoje, iki jūros 3 min kelio, miestelyje 100 vietinių gyventojų ir tiek pat poilsiautojų.

Nuostabus maistas ir aptarnavimas vietiniame restorane Pod Volatom.

Gyvenome antrame aukšte su jaukiu balkonų į įlankos pusę, puikiai įrengtuose apartamentuose ir didžiausias triukšmo šaltinis tai šaldytuvas.

Uolėtas pliažas. Tačiau tai jau nėra svarbu.  

Nuostabi kelionės pabaiga.

Į oro uostą atvažiuoti laiku, kaip ir rekomenduojama 2 valandas prieš skrydį. Patikra užims 30-40 min. O pats oro uostas mažas ir nykus.Nei kavos,nei maisto. Išskyrus siaura, tvankią Duty Free parduotuve.