Jungtinė Karalystė: Trumpa Škotijos degustacija

Jeigu jums ,,nėra blogo oro, o tik bloga apranga” ir ,,visur gražu, bet Lietuvoj gražiausia” – tai čia jūsų kryptis. Nes Škotijos gamta – tai tokia graži Lietuva tik su kalnais, dėl to – dar gražesnė.

O aš esu iš tų, kuriems Lietuvoje blogas oras, dėl to, kasmet rudenį pabėgu ten, kur dar vasara, o ir pavasarį kartais pasiankstint nuskrendu. Be to, prieš lietų, esant žemam oro slėgiui, mane ,,užpuola” migrena ir aš negaliu pilnavertiškai džiaugtis kelionės malonumais. O kadangi, kaip patys škotai sako: ,,čia per dieną gali patirti visus keturis metų laikus”, kuo mes ir pačios įsitikinome, tai tas oras čia toks visą laiką kaip prieš lietų, be to dar ir labai vėjuotas. Ir nors patys vietiniai eina sau su šortais ir vasariniais marškinėliais, bet mes pastoviai vargom: tai apsirengi, tai nusirengi, tai ištrauki skėti, tai užsiriši šaliką, tai vėl nusirengi, tai sprunki po stogu, nes gauni krušos – birželio mėnesį!!! O po to, lyg niekur nieko – vėl išlenda saulė, o mes šlapius lietsargius ir striukes kišam į tašes. Todėl grįžus, į klausimą kaip patiko Škotijoj, pirmiausia norisi pasakyti, kad Lietuvoj labai geri orai :)))

Iš tikrųjų, tai labiausiai norėjosi ten pasiimti mašiną ir savaitėlę pasivažinėti, aplankant pilis, ežerus, Skajaus salą…Bet kažkaip vairuoti kita puse niekas nesiveržia, be to Edinburgas – gražus miestas, tai nutarėm šį kartą skristi trumpam apsižvalgyti ir jei patiks, tai visada gali sugrįžti. Taigi, per tas nepilnas tris dienas, mes tos Škotijos tik paragavom ir tikrai dabar žinome koks jos skonis 🙂

Nežiūrint į tai, kad Edinburge tikrai yra ką veikti visas 3 dienas, visgi nutarėm pusantros skirti sostinei, o vienai dienai ištrūkti į apylinkes pasižvalgyti. Ten labai populiarūs vienos dienos turai iš Glazgo arba Edinburgo, nes matyt daug tokių turistų, kurie nenori kita puse vairuoti. Galima pasirinkti teminius turus su viskio degustacijom, gražiausių ežerų, garsių filmų kūrimo vietų, bei pilių aplankymu. Kainos svyruoja nuo 30 iki 60 svarų žmogui. Taip pat populiarios dienos kelionės traukiniu, ypač Hario Poterio gerbėjams. Besirenkant turą, randu vieną – Skotland Explorer, kurios el.pašte lietuviškas vardas ir pavardė, todėl užklausiu ar negalėtumėme išsinuomoti tik mašiną su vairuotoju, o maršrutą susidėlioti pačios. Po ilgo susirašinėjimo, randame bendrą sprendimą, o vėliau dar ir nuvežimą anksti ryte į oro uostą pas juos užsisakome.
Panaršius, ką gražaus apylinkėse galima pamatyti, tenka nusivilti, nes pačios įspūdingiausios vietos labai toli nuo Edinburgo, arba į skirtingas puses, todėl teko išsirinkti kažką vieną ir dar pakeliui šen ten užsukti. Be to, keliai labai siauri ir vingiuoti, todėl apie 80 km atstumą tenka važiuoti beveik 1,5 val., o juk nesinori praleisti visos dienos mašinoje, tačiau važiuojant liūdėti neteko – grožėjomės vaizdais, o ir vairuotojas, lietuvis, mielai dalinosi savo gyvenimo Škotijoje įspūdžiais.

O mes atskridę, sėdame į 35 autobusą, kuriame nusipirkę bilietus po 1.6 svaro ( grąžos vairuotojas neduoda – turėkite tikslią sumą) ir pasakę savo stotelės pavadinimą, paprašome, kad mus ten išlaipintų, nors dėl visa ko, sekame kelią telefone (HERE navigacijoje). Beje, autobusai stotelėje stoja tik jei paspaudžiate tam skirtą mygtuką arba joje laukia keleiviai. Mūsų apartamentai netoliese, o kadangi tas pats autobusas važiuoja per senamiestį, tai važiuojant antrame aukšte jautiesi, kaip apžvalginiame autobuse.

Nors mes dar nepavargę ir pirmą vakarą tuos 3 km iki pilies įveikiame pėsčiomis. Prasieiname pagrindinėmis gatvėmis iki Karalienės rūmų, per visą Karališkąją Mylią, užsukame į kiemelius, bažnyčias juosiančias senovines kapines, grožimės atsiveriančiais vaizdais.

Miestas, nežiūrint į orų kataklizmas, tikrai labai gražus. Beliko tik padegustuoti vietinės virtuvės – ir tai buvo škotiška klasika – fisch & chips su Guiness alumi.

Sekančią dieną suplanuota mūsų ekskursija, mus pasitinka lietuvis vairuotojas ir visą kelią iki pirmo sustojimo linksmai praplepam, kol nepaliečiam politinių temų – visgi jiems iš ten viskas kitaip atrodo, negu mums. Be to – šviečia saulė ir žada lyg nelyti šiandien, todėl nuotaika dar geresnė, nors pakrapnojo nekartą 🙂

Judame į šiaurę ir pasiekę St. Andrews, kuri vadinama golfo meka, pirmiausia einame pasigrožėti XII a. katedros griuvėsiais.

Vieta tikrai labai įspūdinga ir verta aplankymo, nors ir pats miestelis gražus, su universiteto pastatais ir vidiniais kiemeliais, bažnyčia, bei jaukiomis siauromis senamiesčio gatvelėmis.

Šalia jūros – pilies griuvėsiai.

O mes pasivaikščioję sėdame lauko kavinėje – kas kavos, kas alaus ir džiaugiamės saule bei gražiais vaizdais.

Toliau važiuojame į Drummond pilį, nes kaip gi Škotija be pilių, rūmų ir gražiųjų sodų? Pilis privati ir uždara lankytojams, bet už 6 svarus galima pasivaikščioti po nepaprasto grožio sodą, kur mes gerai valandai ir pasineriam.

Po to – suplanuotas piknikas ant žolės, nes žinojome, kad užvažiuot kur nors pavalgyt užims labai daug ir taip šiandien brangaus laiko.

Sekančiame taške, Balmaha miestelyje, mes suplanavę susitikti su Milda, kuri parodys mums du gražius gamtos kampelius. Tačiau vairuotoją suklaidina navigacija ir mes beklaidžiodami vos ne piemenų takais, kur net iš nustebusių avių žvilgsnių gali suprasti, kad tikrai mes čia nieko nerasime, pavėluojame beveik valandą ir nieko nelaukę lipame į Conic Hill. Valanda aukštyn ir atsiveria graži ežero su salomis panorama. Gražu, bet tokio grožio – ir dar ne tokio – mes laaabai daug matę. Be to, oras apsiniaukia, pakyla stiprus vėjas ir grasina lietumi, todėl trumpai pasigrožėję lipame žemyn.

Važiuojant stebina žydinčių rododendrų gausybė pakelėse. Pasirodo tai invazinis augalas, kuris išplito iš privačių sodų, o jiems, matyt, čia vešėti tinkamas klimatas, bet jie plinta nevaldomai ir jau kai kur išstumia vietinę florą, bet naikinti tokį grožį tikriausiai irgi gaila.

Sekanti vieta – Devil’s Pulpit – tai yra priežastis dėl ko aš užsikabinau važiuoti būtent su Milda. Nes ši vieta nėra populiari, ne visi ją žino, nors po čia nufilmuotos scenos filme ,,Outlander“, lankytojų sulaukia vis daugiau, tačiau šis tarpeklis niekur nepažymėtas ir net mašinos nėra kur palikti. Tiesiog reikia žinoti kaip ten patekti, be to pravartu turėti botus, kuo irgi buvo pasirūpinta.
Nusileidimai prie upelio yra tik keli, leistis reikia labai stačiu šlaitu, laikantis už virvės, bet vaizdas apačioje mus sužavėjo ir paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje. Gal būt todėl, kad nieko panašaus nebuvome matę – tiesa, Kipre panašiu tarpekliu ėjome, bet čia tas apsamanojusių uolų vaizdas ir kaip ne keista upelio dugne akmenys visai neslidūs ir norėjosi paėjėti kuo toliau, bet vistiek sugebėjo gi mūsų viena vos ne iki pažastų išsimaudyti 🙂 Tačiau buvo labai linksma ir įspūdinga.

Persiauname ir atsisveikinę su Milda važiuojame link namų, pakeliui aplankydami Škotijos mitinių būtybių paminklą Kelpies. Kadangi jau visai vakaras, tai kažkodėl neleidžia su mašina iki pat privažiuoti, todėl einame apie kilometrą pėsčiomis. Žmonių nėra, todėl pasidarom nuotaikingą fotosesiją ir linksmai užbaigiame šią nuostabią dieną. Beje, mums šešioms, šis turas kainavo 400 svarų.

Pabundame nuo lietaus barbenimo į langą. O kaip gi be to? Jau ir taip vakar pasidžiaugėm – užtenka 🙂
Aišku, visą dieną nelijo, bet oras toks permainingas – škotiškas 🙂

Pirmiausiai sėdame į autobusą ir per priekinį antro aukšto langą grožimės miesto vaizdais.

Išlipame pervažiavę Karališkąją Mylią ir kopiame į Calton Hill kalną iš kur tikriausiai pačios įspūdingiausios Edinburgo panoramos.

Kitą žymų kalną – užgesusį vulkaną – Arthur’s Seat – paliekame kitam kartui.

Prasieiname Princess str alėja, trumpam nuo lietaus pasislepiam parduotuvėje, dideliam merginų džiaugsmui, ir išlindus saulei sėdame parke kavos pertraukėlei.

Tada lipame į pilies kalną – kas sugalvojo tuos miestus ant kalnų statyti – ir einame į vienintelį suplanuotą Camera Obscura muziejų – visoms labai patiko.

Pašnekinus muziejaus darbuotoją – lietuvę, paklausėme kur čia pavalgyti ko nors škotiško, bet tik ne fisch and chips ir einame į jos rekomenduotą užeigą Checkpoint, kur ragaujame skanių sriubų ir sumuštinių su avokadų užtepėle, bei degustuojame viskį

Kažkaip greit diena praėjo, nors temsta pas juos labai vėlai – jaučiasi poliarinės dienos, bet lietus užbaigė vakarinį pasivaikščiojimą, tai einame į maisto parduotuvę lauktuvių ir miegot, nes skrydis ankstyvas, 4.20 val.išvažiuojame į oro uostą.

Nežiūrint trumpos viešnagės ir permainingo oro, kelionė patiko, bendrą vaizdą apie šalį susidaryti suspėjom, o ar čia kada nors dar sugrįšim? Niekada nežinosi…:)