Keleta kartu aplankytas miestas mane traukia vel. Esu girdejus, kad ji vadina mazuoju New York’u. Kodel? Papasakosiu, kai ten pabuvosiu. O dabar lendu i savo nuotrauku albuma ir pradesiu pasakojima apie Londona.
Mus pasitiko ten gyvenantis pusbrolis, del to mes negaisom ne minutes galvodami, i kuria metro stotyje, east ar west puse eiti. Klaidinga, jei neturi metro zemelapiuko, ir nezinai kur nori patekti. Taigi is pat ryto islekem i Camden Town turgu. Siauros gatveles, susigrudusios pasiures, kuriose paeiliui garuoja ivairios virtuves valgiai, nuo japonisku ryziu su kreveciu verinukais iki italisku picu ir saldziu prancuzisku bandeliu. Sekanciai zaizaruoja stiklo dirbiniai, paveikslai, devetu drabuziu parduotuve ( nusipirkau odine striuke uz 20 svaru ), sekancioj palapinej pigi bizuterija, visokiausi penkniekiai po 50p. Toliau, kai kirtom kampa,isgirdom sklindancia ritminga muzika is neonu svieciancios patalpos, ogi ten pasirodo klubiniu drabuziu parduotuve, ten ta muzika derino Dj’us pasilipes auksciau, o visi rubai nuo neono sviete ivairiausiomis spalvomis ir formomis.Fotografuoti buvo draudziama, iki tol, kol mus perspejo 😉 padarem keleta kadru. Iseje is taip sakant klubo, patraukem i saliese esanti Cuba bara, durys labiau primine garaza, iejus i vidu patrauke aki didziulis Guevar’os paveikslas, seni odiniai baldai, kreida uzrasytas meniu ant lentos, bet uzsisake po bokala alaus, visgi isejom i lauka pasizvalgyt i podiuma, kuriuo zygiavo ivairaus plauko publika, apsirenge idomiai, graziai, kai kurie net neskoningai, bet atrodantys laimingi ir laisvai besijauciantys.
Grizom i laikinus namus, pavalgem, pailsejom ir vakare vel i trasa, o marsrutas vede i Londono centra, kur i visus zvelgia jo akis. Is metro stoteles islinde, net nusterom visi pakele galvas ir ibede akis i didingai stovinti Big Ben’a, salia placia gatve vaziuojantys dviauksciai autobusai, cab’ai (taxi). Bet atrodo mes nejucia judam link Temzes upes, mus nesa minia, kuri lyg skruzdeles vieni pro kitus, petis i peti remdamiesi kazkur eina. Si karta mes ja nebeplaukem, nes ta darem pries metus. Ji teka po ispudingais Milenium (pesciuju tiltas, pastatytas 2000 metu paminejimui), Tower bridge (atrodo nuostabiai, kai didziuliam laivui jis atsiveria, kaip knyga) tiltais. Ejom pasivaikscioti salia upes taku, kuris nusetas darbininkais, tiksliai nuo astuntos ryto iki sestos valandos vakaro jie vaidina, dainuoja, groja, piesia. Cia pat yra akvariumas, dailininko Dali muziejus. Ejom tolyn, juokemes, dalijomes nuotaikomis ir pasakojimais, priejom Piccadilly circus aikste. Seniau jis daugiau buvo zinomas gausybe balandziu, kuriuos isnaikino, nes jie niokojo (graziai pasakius) senaja aikste. Pasipyskinom, ir keliavom gatvemis toliau. Jau sutemo, kaip tik laiku, nes priejom zymiasias Londono reklamas Sanyo. Kairiau einant didziulis kinoteatras, kuriame vyksta filmu pristatymai ir raudonuoju kilimu eina filmu zvaigzdes, deje mums pasiseke nufotografuotik tik ju paliktus ranku antspaudus. Veliau pasiekem China Town, cia ju stiliuku papuostos vitrinos, kabancios keptos antys (gerai,kad pakroviau fotika). Toliau liejasi vaizdas, kazkas neaiskaus, aukstos moterys, kazkada buve vyrai, siaurose durelese, trumpu sijonuku placiai sypsosi siauraake grazi mergina, prie jos plakatas, zymintis, kad iejimas tekainuoja 5 svarus, po to (paiskino pusbrolis) gali tekti likt plauti indu, nes neuzteks susimoketi uz teikiamus malonumus, ten striptizo baras, atokiau prie baro minia vaikinu, sukise vieni kitiems rankutes i kisenes. Ziurek mirguliuoja spalvoti vibratoriai Sex shop’e. Cia buvo Soho rajonas! Dar gristant pasigrozejom Tower bridg’u, ir lindom i metro, nes jis vaziuoja berods tik iki 1val.nakties, gal dar ziurint i kuria zona nori patekt (yra 4 zonos). Bet cia manem, kad namo negrisim iki ryto,nes ta naktis buvo paskutine, kaip galima viesai gerti alkoholi metro, pataikem i protesta. Visur policija, bandanti sutramdyti jaunuolius draskancius reklamas, geriancius alkoholi, tiesiog ant zemes, ir taip i kuria puse bepaziuretum. Aciu Dievui neteko miegoti metro, mes namie.
Sekmadieni ryte mes jau vel metro stotyje laukiam mums tinkancio vagono, vezancio iki Madam Tussauds muziejaus. Si karta zmoniu gerokai maziau ir eile baigesi greitai. Taip sakau, nes praeita karta buvom per velykas, ir prieiti butu reikeje puse dienos, nes eile driekesi net lauke kelias desimt metru, o ka kalbet kokio plocio ji buvo. Zodziu mes viduj, sveikinames ir ciupinejam izimybes. Naturaliausiai mano manymu buvo pagamintas Tomas Cruzas, nors daug figuru ir neteko matyt, nes jos yra veziojamos ir kaitaliojamos ( sis muziejus dar yra Amsterdam’e, Hong Kong’e, New York’e ir Las Vegas’e). Kiek daug perejau siaubo kambariu, kokiose miesto karuselese, bet cia buvo virsune, cia gasdino gyvi zmones. Radona sviesa sviete tiesiai i akis, pylesi dumai ir aisku nespeji klykti ir juoktis. Klykti, nes is visur lenda lavonai, baidykles ir tave griebia, nors prie iejimo, vyrukas tikino, kad jus nelieskit ju, jie nelies jusu, apgavo. O juoktis, kad vienas kolega 212 ugio, sveria 120kg., zviege garsiausiai uz visus.
Buvom ir Sv. Pauliaus katedroj, i kuria ieiti buvo sunkoka, prisitrynem prie turistu grupes, praslydom. 157 metrai, laiptukais sukantis aplink asi, pasiekem virsune, nuo kurios atsiveria Londono panorama. Katedros viduje vaikstai tiesiog ant antkapiu zymiu to meto vyskupu. O katedros kupole zmones prilipe prie sienu snibzda, pasirodo visoj katedroj nera jokiu mikrofonu ir garso koloneliu, cia nuostabi akustika, kuri sklinda sienomis i kiekvieno ausis. Taigi pabandem ir mes, su draugu atsistojome tiese per kupola, ir isivaizduojat, as viska girdejau ka sake jis, o jis girdejo mano snabzdejima. Praejom auksu siuvinetus vyskupu, kunigu rubus, apsiaustus. Ir didziuli is mazu zmoniu veidu nuotraukeliu sulipdyta Jezaus veida ant sienos. Ispudinga!
Dar vienas ne maziau atkreipes demesi eksponatas, sutiktas Bomzas- Lietuvis. Apie antra valanda nakties, pirkomes alaus ir uzkandziu, kaip sakant pasitusinti ejom. Ir va prie induzo parduotuveles trainiojasi ir vis zvalgosi i mus apskures, barzdotas, zmugus. Tiesa sakant, jis pirmas isdriso mus uzkalbinti. Viso pokalbio atomazga, kad jam cia kur kas labiau apsimoka bomzauti, nei Lietuvoje.
Taigi musu kelione si karta baigta, neaplankem Bekingem rumu, Canary Wharf pastatu, dar vieno izimaus Portobello Road sendaikciu turgaus ir daugelio kitu nuostabiu vietu, tikiuosi vel greitu metu vaikscioti senomis Londono gatvemis.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas