Jungtinė Karalystė: Anglija aktyviai

-Sveikas broli,
-Labas labas. Kaip sekasi,
-Viskas gerai. Žiūrek as čia tokiu reikalu skambinu. Už poros mėnesių čia mano gimtadienis,
-Nepamiršim. Pasveikinsim, jubiliejus vis dėlto,
-Aš dėl to ir skambinu. Norėjau pasikviesti jus pas save į Bostoną savo gimtadieniui. Pasiėmiau 5 dienas išeiginių. Galiu pasiimti iš oro uosto ketvirtadienį, nuvežti atgal pirmadienį.
-?????

Šitokia maždaug netikėtos kelionės į Angliją preliudija.
Pasidarius šiokią tokią lėktuvų bilietų kainų ir skrydžių laikų analizę buvo apsistota ties skrydžiais Ryga-Leeds(Bradford); Luton-Ryga.
Bet, 5 dienas baliavoti? Neeeeeeeeeee
Namų darbai padaryti, brolis įtraukia mane niekada nevairavusį UK į savo mašinos draudimo polisą, laikas išvykimui neišvengiamai ateina.

Pakankamai netoli nuo Leeds(Bradford) oro uosto randu vertą aplankyti York miestą.
Nepilna valanda mašina nuo oro uosto ir mes jau šalia vieno didžiausių pasaulyje traukinių muziejaus.
Anglija šiaip pakankamai brangi šalis, bet didžiausi ir geriausi muziejai čia turi savybę būti nemokamais. Prie įėjimo mandagiai pasiteirauja ar negalėtume paremti muziejaus, mandagiai išvengiu sakydamas kad paremsim po apsilankymo, jei tai tikrai bus buvę verta :).
Gal muziejus kažkaip išsilaikys ir be mūsų paramos šį kartą. Bet apsilankyti tikrai verta.
Keli didžiuliai angarai pilni garvežių, vagonų, traukinių modeliukų ir įvairių su traukiniais susijusių detalių.
Tik įėjus į pirmąjį angarą pasitinka vienas iš pirmųjų pasaulyje sukurtų traukinių. Tikriausiai reprodukcija, bet vis tiek gražu.

Štai taip atrodo garvežys iš vidaus. Daugybė vamzdelių, kuriais tiekiamas garas į variklį. Įdomu.

Traukinys kulka (bullet train), atbogintas iš pačios Japonijos

Yra galimybė pasilypėti aukščiau, apžvelgti visą angarą

Galima ir palįsti po kai kuriais traukiniais. Viskas sutepta, riebaluota, tarsi ką tik traukinys būtų nuimtas nuo linijos. Palei ausis iš garsiaklbių sklinda važiuojančio traukinio triukšmas.

Randu viena toki nediduką garvežiuką, pasimetusį tarp savo didžiųjų giminaičių. Man gražu

Vaikai stabteli prie didžiulio veikiančio geležinkelio linijos maketo. Įdomu ir suaugusiems

Užeiname į angarą visokiausių atributų susijusių su geležinkeliais. Nuo lėkščių iš vagonų iki stoties laikrodžių

Kitame angare randame traukinius, vežiojusius karališkąją šeimą. Gaila neišėjo nufotografuoti, viename vagone pro langą užmačiau net vonią.

Iki kaklo pasisotinę traukiniais traukiame pasivaikščioti po York senamiestį. Beje, raginimus aplankyti York mačiau Leeds/Bradford oro uosto plakatuose. Manau tai vienas iškirtinių Anglijos miestų, jei reklamuoja. Praverčia padaryti namų darbai, pėsčiomis einame paruoštu maršrutu.

3 mylios ėjimo anot google. O mes jau traukinių muziejuje kojas neblogai pramankštinome. Neužilgo pradedu girdėti pavargusio kolektyvo aimanas 🙂
Pereiname tiltu per simpatišką York kertančią upę river Ouse. Laiveliuose mačiau įrengtas kūrybines dirbtuves menininkams

Prasieiname parku, Museum Gardens. Praeiname griuvėsius St Mary’s Abbey, bažnyčia pastatyta dar 11 amžiuje

Žinoma, York senamiestį galima apvažiuoti ir dviaukščiu apžvalginiu autobusu, bet mes dar galim, tyrinėjame šį gražų miestą lėtai ir už dyką. Vargsta tik kojos. Šitoje vietoje išgirdau pirmąsias aimanas 🙂

Miestas išsaugojo senuosius vartus, beje, tai apsauginės sienos, juosiančios senąjį York dalis. Siena mes dar pasivaikščiosime, čia įėjimas į senąją York širdį.

Vienas iš miesto simbolių York Minster katedra. Didžiulis pastatas, nors giminaičiai teigė matę Anglijoje ne ką mažiau įspūdingų pačiame Bostone, Peterborough, Lincoln. Ką matau dabar mane tenkina 🙂

Įkišame nosį į vidų, turėtų būti įdomu apeiti ją iš vidaus, pakilti į bokštą, bet įėjimo kaina kandžiojasi. 15 svarų suaugusiam. Gal jei vienas klaidžiotum po šį gražų miesta, 15 angliškų pinigų ir neperdaug kirstų per kišenę, atsiliepimai iš Trip Advisor daugiausia teigiami. Visai šeimai kiek per brangu. Pasitenkiname trumpu žvilgtelėjimu į vidų šį kartą

Toliau maršrutas veda iki York Shambles. Gatvelė tikriausiai išsaugota nuo viduramžių. Siaura pėsčiųjų gatvelė, pastatai regis svyra vienas į kita nuo vieno gatvelės pusės į kitą

Išlindus iš Shambles įsimena keistas senas namas. Toks teigiamas, panašu tarsi šypsotųsi, akys ir burna langai. Fahverkas, gimtojoje Klaipėdoje turime panašaus stiliaus namų senamiestyje. Vienas facebook draugų iš anglijos parašė kad čia Sir Thomas Herbert’s House dating from the early 17th century.

Pasiekiame Clifford’s tower, bokštas, buvusios York pilies likutis. Daugiau pilies neišliko, netoliese yra pilies muziejus, bet pastatas niekuom neiškirtinis. Įėjimas į bokštą mokamas, nelendame. Anot atsiliepimų, nors mokestis už iėjimą apie 5 svarai nėra didelis UK mastu, bet tai ką pamatysi nėra verta sumokėtų pinigų. Gal jie ir klysta, bet nepatikriname. Tik apeiname aplinkui, išsisaugojame pamatytą vaizdą savo ir fotoaparato atmintyje

Vėl pereiname tiltu per river Ouse upę. Lipame ant senosios apsauginės miestą juosusios sienos ir apie pusvalandį paeiname sienos viršumi įrengtu taku

Dar vieni vartai į senajį miestą, ties jais nulipame nuo sienos. Milkelgates Bar York. Puošnu

Traukiame link parkinge paliktų automobilių. Kertame veikiančią įspūdingą York traukinių stotį

Kojos vos velkasi. Šiai dienai gana. Grįžtame į bazinę stovyklą Bostone 🙂

PEAK DISTRICT nacionalinis parkas
Vakar diena buvo ilga, miegoti nuėjome panašiai 22 valandos nuo to laiko kai išvykome iš namų Klaipėdoje. Bet mes čia ne poilsiauti atvažiavome. Nors neseniai užskaičiau, kad geriausias poilsis žmogui yra užsiimti priešinga veikla tam kuo jis užsiima savo darbe. Manau daug šitame teisybės, esu sutikęs ne vieną žmogų, dirbantį sunkiai fiziškai ir įsivaizduojantį geriausiu poilsiu gulėjimą ant gulto kaitinant šonus saulutėje kur nors prie baseino viešbutyje su all inclusive.
Taigi, pasitaisau, tęsiame poilsį sekančią dieną Anglijoje.
Šios dienos tikslas: seniausias nacionalinis parkas Didžiojoje Britanijoje. Atgaiva akims iš po klaidžiojimo po miestus.
Šiandien išnaudosiu vieną iš savo pirmųjų kartų gyvenime. Vairavimas kita kelio puse, nei esu įpratęs. Pabraižęs vairuotojo dureles dešine ranka iš įpročio, randu pavarų svirtį kairėje pusėje. Su ja beje labiausiai ir pykausi viso važinėjimo metu. Nuolat nerasdavau pirmos pavaros, papuolus į kamštį tekdavo paprakaituoti.
Bet, tikėjausi, kad bus blogiau. Eismas Anglijoje tiek intensyvus, kad nėra jokių pagundų išvažiuoti į įprastą kelio pusę. Porą sykių pagavau save normalioje pusėje tuščiuose siauruose kalnų keliukuose, pradėjus važiuoti link kito objekto.
Pirmąją dieną savarankiško vairavimo turiu galimybę pratintis važiuodamas paskui kitą, brolio vairuojamą mašiną. Taip ir pravažinėjau visą dieną kaip ciucikas iš paskos 🙂
Nors rytas prasideda pliaupiančiu lietumi, orų prognozės rodo, kad apie 13 val lietaus tikimybė bus 40 proc, po to ta tikimybė dar labiau mažės.
Bostonas-Peak District geros 2,5 valandos važiavimo, tai panašiai apie 12.30 ir atsirandame prie pirmojo dienos objekto: Higger Torr kalvos. Lietus nebelyja, bet lietaus debesys dar klaidžioja aplinkui.

Kažkokių ypatingų legendų apie Higger Tor neužskaičiau, angliškai išsišifruoja nuo ždžio High (aukštas). Tor verčiasi kaip uolėta viršukalnė. Planas buvo užlipti iki jos, grįžti atgal į mašiną ir pavažiuoti iki Stanage Edge. Bet viršuje pamatėme, kad atstumas iki sekančio objekto panašiai tas pats kaip grįžti atgal iki paliktos mašinos.
Kojos šiandien irgi kenčia, bet dirba kiti raumenys. Per akmenis aukštyn/žemyn.
Daug riedulių, regis kažkieno specialiai sudėtų vienas ant kito.

Lietaus debesys dar tebeklaidžioja aplinkui, netoliese esančiu slėniu praslenka ne vienas lietaus debesis

Randame nedidelį obeliską, žymintį aukščiausią Higger Tor vietą

Sunku patikėti, kad gamta pati taip akmenis sudėliojo

Prieiname Stanage Edge pradžią.
Beje, labai gražus šitos vietovės aprašymas mytrips.lt portale.
https://www.mytrips.lt/Idomybes/Pyk-Distriktas-ir-Stanedzas/903

Visdėlto gauname lietaus ir mes. Žvarboka. Praverčia dar iš Lietuvos atsivežti lietpalčiai. Ne mes vieni lankomės Stanage edge, nors šiandien penktadienis, darbo diena. Matėme besikarstančių ant skardžio su virvėmis.

Lietus trumpalaikis, bet gavome per kuprą kelis kartus tą dieną. Vaizdai tikrai verti juos pamatyti gyvai.

Atgal link mašinų grįžtame Stanage Edge skardžio apačia. Man patinka. Esu buvęs aukštesniuose kalnuose, bet čia gi Anglija, lygumų kraštas. Pasirodo galima rasti nepaliestos gamtos ir čia.

Prasilenkiame su besikarstančiais ant skardžio, tais pačiais, kur neseniai matėme iš viršaus. Įdomus užsiėmimas. Gal patiktų ir man 🙂

Grįžinėjant link mašinų prasilenkiame su keliomis avimis. Vėliau tą dieną susidūriau su keliomis turinčiomis savižudiškų polinkių. Važiuoji mašina, ana stovi šalikelėje, trypčioja. Šast po ratais :). Gerai nedideliu greičiu važiavau.

Šios dienos vinis tikriausiai būtų Winnats perėja.

Pagal Peak district atsiliepimus, pirmoje vietoje žmonėms daugiausia patiko jau aplankytas Stanage Edge, bet mano ir brolio nuomone, Winnats vaizdai įspūdingesni.
2 perėjos kilmės teorijos. Viena, kad perėja susidarė įgriuvus požeminei olai.
Kita teorija, anot mokslininkų labiau tikėtina, tai natūrali įduba, susidariusi formuojantis paviršiui. Neįtikėtina, bet anot antrosios teorijos, žemės paviršius šioje vietoje susiformavęs kaip koralinis rifas, ir slėnis likęs iš tų laikų, kai ši vieta buvo užlieta pasaulinio vandenyno.
Yra ir legenda.
Jauna įsimylėjelių pora, Henris ir Clara pabėgo nuo nepritariančių jų santykiams tėvų ir vyko į Gretna Green miestelį Peak Forest apylinkėse. Ten esančioje bažnyčioje buvo galimybė susituokti be tėvų pritarimo.
Pakeliui ties Winnats perėja sutiko 5 kalnakasius, kurie užmatę kad porelė turi pinigų apiplėšė juos ir nužudė.
Neužilgo visi 5 kalnakasiai žuvo. Vienas nukrito nuo tos pačios Winnats perėjos viršaus. Kitas žuvo netoliese nuo krentančio akmens, trečias nusižudė, ketvirtas mirė išprotėjęs, penktasis papasakojo šią istoriją mirties patale.

Belipdami aukštyn, ant vienos atbrailos sutikome būrelį jaunuolių su invalido vežimėliu. Viena mergina sėdo į ta vežimėlį, buvo filmuojama su profesionalia filmavimo įranga. Gailiuosiu nepaklausęs, kokia šio filmavimo istorija.
Graži vieta. Verta apsilankyti

Šlaitas ganėtinai status, žolė šlapia, teko saugotis lipant aukštyn, dar atsargiau leidžiantis žemyn

Ant šlaito matėme daug avių, tėvas belipdamas žemyn juokavo, viena avis į jį taip protingai žvilgtelėjo, tarsi galvotų: aš tai čia užsiropščiau paėst, o ko jūs čia užsikorėt 🙂

Nulipę žemyn užmatėm pro šalį praeinantį žygiuotoją su didžiule kuprine. Vaizdas lyg ir tiesiai einant jisai tą kuprinę vos pavilko, o netrukus pradėjo kartis į dar statesnį šlaitą nei mes prieš tai buvome užlipę 🙂

Netoliese nuo Winnats perėjos sekantis suplanuotas lankyti objektas: Mam Tor kalnas. Gal tiksliau kalva.

Pradėjome jausti nuovargį, vyresnioji kompanijos pusė liko kalno papėdėje esančioje automobilių aikštelėje.
Užfiksavau kiek metrų aukštyn palipome su Iphone gps, startavome 417 metrų virš jūros lygio, viršūnė 517 metrų aukštyje. Kaip ir nedaug, Lietuvoje koks Šatrijos kalnas tikriausiai irgi apie 100 metrų aukštyn lipimo. Bet vaizdai visiškai kitokie.

Nuo kalno viršūnės matosi netoliese esanti Winnats perėja. Iš viršaus atrodo tarsi plyšys šiek tiek kalvotame reljefe.

Kalno viršūnėje pasitiko labai stiprus vėjas. Mažesniuosius vaikščiotojus vertė iš kojų. Įspėjimus apie vėjuotą, lietingą orą Peak district nacionaliniame parke pateisinome su kaupu.

Ilgai užsibūti viršuje neišeina, pamažu traukiam atgal prie automobilių

Noro dar kažką šiandien aplankyti būtų, bet laiko nelabai, juolab šiandien brolio tikroji gimimo diena, yra laukiančių šeimos narių Bostone.
Pravažiuojame dar kartą Winnats perėja, keliasdešimt kilometrų vaizdingais keliais. Kaifuoju važiuodamas tokiais keliais.

Planas buvo dar pavaziuoti iki mytrips.lt keliautojos Ra aprašyto Lud’s Church tarpeklio, po to pasismaginimui Thors’ cave urvas. Palieku tiems kitiems kartams Anglijoje. 2,5 valandos atgal į Bostoną paskui brolio mašiną kaip ciucikui, vis pasipykstant su Skoda Fabia pavarų dėže. Atia Peak District, rytoj suplanuotas Cambridge.

Cambridge
Kadangi anot orų prognozės šiandien lietaus tikimybė labai maža, nutariau paskirti šią dieną Cambridge, nes vienas iš numatytų lankyti objektų: botanikos sodas.
Šiandien pirma diena, kai visiškai savarankiškai vairuosiu kita kelio puse, brolis nebelydės. Keista, bet baimės jokios. Baimė atsirado, kai dar neišvažiavus iš Bostono numiro pasiskolinta automobilinė navigacija.
Ačiū dievui, bėda buvo perdegusiame saugiklyje. Pusvalandį sugaišus išsiaiškiname ir pasikeičiame perdegusį saugiklį ir startuojame link garsaus universitetinio miestelio. Be navigacijos prapultis. Eismas intensyvus, į rodykles vairuojant beveik nėra kada žiūrėti.
Netoli Cambridge botanikos sodo randu nemokamą parkingą. Iki vietos apie 15 minučių pėsčiomis.
Gegužės pabaiga, viskas jau sužaliavę, tikimės gausybės žydinčių žiedų.

Gal tikėjausi kiek daugiau, bet įspūdis tikrai geresnis nei prieš metus lankyto Kauno botanikos sodo, bet atmintyje jau senokai lankytas Rygos botanikos sodas tikriausiai panašaus lygio, gal kiek mažesnis.
Alpinariumas, matosi daug darbo įdėta.

Žydinčių augalų iš tikro buvo

Ryžiai irgi ten auga 🙂

Ir tropiniai augalai. Šiltnamyje tiesa

Daugiau žiedų?

Teritorija ganėtinai didelė, viskas švaru, daug erdvės, tvarkinga ir gražu

Apeiti botanikos sodą užteko maždaug poros valandų, esant Kembridže šiltuoju metų laiku tikrai verta užsukti. Vien dėl sodo užsukti gal ir per prabangu, nebent esate užkietėję augalų žinovas.
Toliau pėsčiomis traukiame link miesto centro. Domina apeiti ir įsijausti į studentišką atmosferą.
Daugybė senai įkurtų koledžų, esame šeštadienį, miestas gyvas, daug turistų ir juos medžiojančių studentų.

Randu porą dėstytojų pasodintų už grotų 🙂

Vienas prašmatniausiai atrodančių koledžų Kembridže: St John’s college

Koledžus galima lankyti, bet įėjimas mokamas, šiandien tik apeisim susidaryti bendrą miesto vaizdą.
Praeiname river Cam upę. Nuo jos ir kilo miesto vardas.
Studentai uždarbiauja plukdydami luotais turistus. Mačiau vienos valties nuoma valandai 16 svarų. O jei nori kad tave paplukdytų, 12 svarų 45 minutėms vienam žmogui.
Susisodink kokius 4-5 žmones, pelnas garantuotas 🙂

Nutarėme kad studijuosime st John’s koledže, kiti neįtiko 🙂

Koledžas išsidėstęs abiejose upės pusėse, vieną sparną su kitu jungia tiltas bridge of Sights

O upėje tiesiog knibžda laivelių. Vietoje irklų naudojama kartis

Planas buvo grįžti link automobilio kita upės puse, bet teko nuleisti rankas, nes kiekvienas koledžas nuo kito atsitvėręs grioviais, jei ir būna permestas per griovį tiltelis, praėjimas užrakintas, reikėtų lipti per vartelius, teko grįžti į pėsčiųjų gatvelę senamiestyje.
Eidami turistų minioje girdime ganėtinai gražiai skambančią gitarą, tik nematome kur muzikantas. O jis sugebėjo įlįsti į šiukšlių dėžę 🙂

Esu buvęs Londone, bet dviračių ten mačiau mažai. Čia studentų karalystė, neabejotinai dviratis pigiausias transporto variantas. Jų gausybė, buvo netgi tvorų, ant kurių kabojo ženklai, kad dviračius rakinti draudžiama, nes tvora istorinės vertės. Šita tvora ne istorinė

Pakeliui iš Cambridge į Boston užsukame į Ely miestelį, turintį ispūdingą katedrą, tikrai nepadarysiančią gėdos ir didesniam miestui
Planas buvo apsižiūrėti viduje, neišdegė, nes viduje vyko kažkokio atviro universiteto diplomų įteikimo šventė. Įleido tik trumpam, kad susidaryti įspūdį

Apeiname katedrą aplink. Užtrunkame apie pusvalandį

Liko paskutinė diena pažinčiai su Anglija, planas šiandien aplankyti Nottingham. Planą įvykdėme, patyrėme didžiulį gerą siurprizą.
Pradedame nuo Nottingham pilies.
Praeiname pro seniausią užeigą anglijoje Ye olde trip to Jerusalem. Gražus pastatas, tik keista matyti lauke žmones ragaujančius alų iš plastikinių bokalų. Nesolidu. Bet pastato architektūra atperka.

Ir kaip Notingemas be Robino Hudo.

Nottingham pilis, vienintelis muziejus kuriame apsilankę gavome susimokėti pinigus šioje kelionėje.

Įėjimas ne per daug brangus, berods 5 svarai žmogui.
Jau vėliau, ekskursijos su gidu metu sužinojau, kad kažkada pilis buvo didžiulė, viena įspūdingiausių Anglijoje. Bet prasidėjus rietenoms tarp rojalistų ir parlamentinės valstybės šalininkų pilyje buvo nužudytas karalius. Kad rojalistai neturėtų vietos kur galėtų atgimti jų judėjimas, pilis buvo išrinkta iki paskutinio akmens.
Dabar pilies vietoje stovi ne per daug įspūdingas pastatas iš išorės

Šalia pilies įėjimo, pasižiūrime į miestą nuo apžvalgos aikštelės

O pilyje sutinkame Robiną Hudą. Jisai nieko prieš nusifotografuoti. Ir pinigų už tai nereikalauja 🙂

Pilyje daug meno kūrinių, paveikslų, skulptūrų. Meno žinovai čia turėtų ką veikti gerą pusdienį. Mums užtenka maždaug valandos apsižvalgyti po sales

Po pilimi, ir kaip vėliau išsiaiškinome po visu Notingemu išraizgytas urvų tinklas. Ekskursiją po olas veda tas pats Robinas Hudas. Teko papildomai susimokėti po 5 svarus nuo suaugusio, bet tai buvo paskutinės šioje kelionėje teisingos išlaidos. Maisto ir šmutkių pirkimo į teisingas išlaidas neįskaičiuoju 🙂

Olos lengai išrausiamos, nes po žeme paprasčiausias smėlis, suspaustas, virtęs į smiltainį. Olų tinklas po pilimi buvo naudojamas pilies aprūpinimui produktais. Urvais pilį pasiekė ir minėtą karalių nužudė ir maištininkai.

Iš urvų išlendame pilies papėdėje, vieta vadinama Mortimmer’s hole, Mortimerio skylė.

Sekanti lankytina vieta Notingeme, Wollaton parkas ir jame esantys keli nedideli gamtos istorijos, pramonės muziejai
Tikėjausi ramaus pasivaikščiojimo šalia gražių rūmų, šalia kurio tikriausiai pamatysime besiganančius elnius.
Tikėjausi maždaug tokio vaizdo

O papuolėme į didelį šurmulį, jokių elnių aplinkui nei su žiburiu. Pilna senovinių automobilių 

Man ir buvo mįslė, kodėl privažiavus parką, buvo uždarytas įvažiavimas į jo parkavimo aikštelę. Greta esantys gyvenamieji rajonai atsitvėrę ženklais, kad ne vietiniams gyventojams įvažiavimas draudžiamas.
Teko pasistatyti mašiną už maždaug puskilometrio nuo parko. Kojos kenčia, paauglystę pergyvenantis šeimos narys pastoviai bamba, mano tėvas lieka mašinoje ilsėtis. Sako, būtų žinojęs apie automobilistų suvažiavimą, būtų ėjęs kartu. Gaus pasitenkinti tik nuotraukomis dabar.
Buvo ir senoviškų automobilių

Buvo ir naujesnių patobulintų

Bet daugiausia buvo istorijos

Buvo kūrybiškai pateiktų automobilių

Ir originalių formų

Ir oda apmuštų iš išorės

Prabanga alsuojančių eksponatų

Ir anglų varguomenės transporto priemonių

Keliautojų svajonių transporto priemonės

Ir transporto priemonė į kurią niekas nenorėtų patekti

Amerikietiškos klasikos

Ir senovinių autobusų

Wollaton park pramonės muziejus pademonstravo magijos triuką. Turiu tik nuojautą, kaip tas kranas gali kaboti ore, bet kaip yra iš tikro, nesimatė jokių įrodymų

Prisisotinę iki kaklo automobilizmo, dar įlindom apžiūrėti muziejų rūmuose
Radome beždžionės skeletą

Ir įdomių mineralų pavyzdžių

Pakėlus galvą aukštyn pastebebėjau originalią vėduoklę iš šautuvų

Apeiname rūmus aplink, kojos sunkiai klauso 

Atgal į automobilį, pakeliui iš Nottingham link Bostono dar stabtelime prie Newark pilies griuvėsių. Objektas atskiro dienos tikslo gal ir nevertas, bet prasimankštinti ištinusias kojas kokį pusvalandį tikrai ne pro šalį

Įkeliu paskutinę fotografiją šios kelionės aprašyme.

Mama paskutinę ekskursijų dieną pasamprotavo, kad jaučiasi esanti Anglijoje jau kokias 2 savaites.
Per 4 dienas tikrai daug pamatėme, šalis turi nepaprastai didelį istorinį palikimą, bet galima rasti ir išskirtinių gamtos kampelių.
Dar neapvaikščioti geriausi Londono muziejai, neapvažinėtas Velsas, piečiausiai esanti nuostabi Anglijos pakrantė, Škotija.
Mes tikrai dar čia apsilankysime, nei kiek neabejoju pasinaudosime giminaičių emigrantų svetingumu, aplankysime ir juos ir apylinkes.

Gera buvo kelionė
Noriu dar 🙂