JAV vakarinė pakrantė su automobiliu (+Video)

Kiek vėlokai, tačiau nutariau pasidalinti savo kelionės po JAV vakarinę pakrante šį rudenį patirtimi ir įspūdžiais.

Nuotykiai prasidėjo jau pirmomis vasaros dienomis, kai galiausiai atėjo ilgai lauktas metas krautis kuprines ir ruoštis į tolimiausią iki šiol kelionę. Apie vasarą praleistą laiką rašiau kitame forumo straipsnyje – https://www.mytrips.lt/Pasakojimas/jav-vasara-kalifornijoje/1543

Viso round trip’as truko 28 dienas, per jas aplankėme 4 valstijas: California, Arizona, Nevada ir Utah, bei pabūvojome 6 – iuose nacionaliniuose parkuose: Josemite, Kings Canyon, Seqouia, Death Valley, Zion ir Grand Canyon. Na o dabar apie viską kiek plačiau..

Prieš kelionės pradžią įsigijome metinį abonementą (annual pass), leidžiantį visus metus įvažiuoti į bet kurį nacionalinį ar valstijos reikšmės parką (State Park). Aplankant daugiau nei kelis parkus ši investicija tikrai atsiperka.

Kelionę pradėjome South Lake Tahoe miestelyje, kuriame praleidome vasarą. Keliavome su senu, 1996 metų Ford Explorer, o pravertė jis ne tik kaip priemonė nuo vieno taško iki kito nusigauti – nemažą dalį naktų, kai vakarus sutikdavome ne pačioje tinkamiausioje palapinei statyti vietoje, pastogę mums suteikdavo būtent šis erdvus senučiukas.

Pirmoji kelionės metu aplankyta vieta buvo Bodie State Park – tai aukso karštinės metu įsikūręs ir klestėjęs miestelis Kalifornijos valstijoje. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vaiduoklių miestų (ghost town) JAV. Norint nusigauti iki šios vietos gerą pusvalandį tenka važiuoti siauru žvyro keliuku, be jokios gyvos dvasios aplinkui. Pačiame miestelyje stūkso kelios dešimtys apleistų medinių namelių, keliose iš jų šiandien veikia muziejai.

Sekantis kelionės taškas – Josemite nacionalinis parkas. Šioje įspūdingo dydžio teritorijoje praleidome daugiausiai laiko – beveik keturias dienas, tačiau pamatėme vos mažytę dalelę nuostabaus gamtos grožio jame. Josemite parkas apima didžiulę teritoriją, visame parke yra apstu žygiavimo trasų, kuriose žmonių srautas yra ribojamas, tad norint pamatyti gražiausius parko kampelius kelionę reiktų planuoti iš anksto. O pamatyti tikrai yra ką – nuo didingų krioklių iki ramių ežerų, nuo žaliuojančių pievų iki dangų badančių kalnų viršūnių.

Ne ką mažiau dangų smaigstė ir aukščiausiais pasaulio medžiais tituluojamos sekvojos – Sequoia nacionaliniame parke. Nors sekvojos išties yra itin auštos, tačiau akį labiau nei jų ūgis traukia šių išstypėlių kamieno apimtis. Visad įsivaizdavau, jog sekvojų nacionalinis parkas bus apstus tik šių ir jokių kitų medžių ir pažvelgęs į viršų vargiai sugebėsiu įžvelgti medžių viršūnes, tačiau buvo ne visai taip.. Visas parkas atrodo lyg įprastas pušų bei keleto kitokių rūšių medžių miškas, su keliais takeliais ir žygiavimo trasomis vedančiomis prie pavienių šimtamečių sekvojų. Jaunos sekvojos atrodo visai kaip įprastos pušys, tiktai ne vieną amžių skaičiuojančios sekvojos sugeba išsiskirti savo sudėjimu.

Apie Death Valley pasakoti daug tikriausiai nebūtina. Keliavome rugsėjo mėnesį, kai karščio pikas jau būvo atslūgęs, tad pasitenkinome vos 40 (Celsijaus) laipsnių gaivinančia temperatūra :)) Mirties slėnį pervažiavome per kiek daugiau nei pusdienį su trumpais sustojimais atsigaivinti išdžiūvusią burną, nusivalyti veidu srūvantį prakaitą bei pailsinti automobilį, dėl kurio kiek nerimavome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo – visai be reikalo.

Zion – vienas nuostabiausių gamtos kūrinių. Rausva. Ši spalva tiesiog dominavo visame parke. Visi takeliai nusėti rausvu smėliu, o rausvos uolos supančios iš visų pusių vertė jaustis tarsi pasakos šaly. Zion yra ganėtinai nedidelis parkas, tad kone visą jį apžiūrėti galima ir per dieną. Įvažiavus į parko teritoriją ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje po visą teritoriją keliauti galima nuolatos kursuojančiais parko autobusais.

Na ir paskutinysis iš nacionalinių parkų – Grand Canyon. Kanjonas išties įspūdingo dydžio ir grožio, tačiau pernelyg daug laiko jam neskyrėme, užtenka ir trumpam paganyti akis, jog vaizdas įstrigtų atmintyje visam gyvenimui.

Kur kas smagiau ir įsimintiniau buvo leistis į ilgus žygius, maudytis lediniame vandenyje ar kopti į kalnus galbūt ir ne pačiose žinomiausiose tačiau kartais netgi nuostabesniuose, atokesniuose gamtos kampeliuose.

Kelionę užbaigėme važiuodami pagal vandenyno pakrantę, nuo San Jose iki San Francisco. Aplankėme beveik visus pakelės miestus ir miestelius. Įsimintiniausia šios atkarpos dalis buvo pati kelionė, važiavimas pagal pačią pakrantę vingiuotais ir kontastingais keliais, trumpi sustojimai paganant akis į beribį vandenyną.

Iki rimto kelionių pasakojimo dar toli, tačiau tikiuosi buvo įdomu.

Sukūriau ir trumpą video apie šią kelionę: https://youtu.be/3xjZH7YPveY