Apie pasivaikščiojimą debesyse 🙂
Vis dar tie patys Rocky Mountains, kuriuos aplankėme Jeloustoune, bet jau visai kitokie…
Iš principo, mes jam skyrėme labai mažai laiko – pusdienį. Tam buvo dvi priežastys: pirma – po daugybės įspūdžių Jeloustoune sunkiai tilpo nauji :), o antra – buvo žiauriai šalta… Patyrėme temperatūrinį šoką, kai dar vakar vaikštinėjome ant saulės trumpomis rankovėmis, o čia gal plius 14 ir labai drėgna ir apsiniaukę. O kai galiausiai pakilome tiesiogine ta žodžio prasme į debesį, ten jau buvo arti nulio ir drėgmė… na, tokia, kokia gali būti debesyje. Ten aplink NIEKO nesimatė 🙂 Dar niekada nesu vaikščiojusi tokiame tankiame debesyje.
O šiaip tai be galo gražus, didelis, įspūdingas parkas. Jam verta skirti pasiruošimo ir laiko. Galima užkopti kalnais į keletą ledynų, bet tai jau visa ekspedicija. Tai nelengvos laipiojimo trasos, ir su mažais vaikais gali būti sunkoka. Bet yra ir lengvesnių, iš viso jos sudaro virš 700 mylių, kai kurios numato nakvynę, o kitos – trumpi pasivaikščiojimai. Gamta be galo graži, ryškiai spindinti žaluma.
Čia gyvena daug gyvūnų, ir neretai sutinkami mano išsvajotieji balti ir pūkuoti kalnų ožiai, o ir lokių daug, bet deja, tokiame rūke gerai, kad savo vaikus mačiau 🙂 Beje, vairuotoja sakė, kad atslinkus netikėtam šalčiui ir gyvūnai elgiasi kitaip, jų visai nesimato, kažkur pasislėpę. Čia sutinkami ir kalnų liūtai bei lūšys.
Beje, iš turistų girdėjome apie įdomią atrakciją: dar liepą, KOL NEIŠTIRPO SNIEGAS, buvo galima čiuožti rogutėmis nuo aukšto kalnelio parke 🙂 Deja, rugpjūčio gale sniegas jau buvo ištirpęs 🙂
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Labai įdomus pasakojimas. Keliavom po Maltą 2009 m., įspūdžiai panašūs, tik mes vis tik nuomojomės auto, kadangi buvom su vaiku. Gyvenome Sliemoje 🙂 Eismas pradžioje šokiravo, bet po 2-ų dienų vyras už vairo jautėsi kaip vietinis 🙂 Buvome spalio mėnesį, sezonas pasibaigęs, bet mums užteko ir saulės, ir vanduo tinkamas maudynėms. Sūnui labai atiko Popajaus kaimas ir Toys žaislų g-kla. Labai laukinio tęsinio, malonūs prisiminimai užplūdo.
Kadangi aš Maltą esu mačiusi tik nuotraukose, tai noriu pasakyti, kad gražesnės už tavo nesu mačiusi 🙂
O dabar norėčiau paabejoti dėl viešojo transporto privalumų. Sutinku, kad kaire puse vairuoti daugiau streso, negu malonumo, bet jei tie pilni autobusai nesezono metu pro šalį važiuoja, tai kaip reikalai vasarą? Gal tada jų daugiau kursuoja, nes taip ir pusdienį galima prastovėti…
Linosa, nežinau kaip sezono metu. Bet lygiai taip pat, kai pagalvoji sezono metu dar padaugėja turistų su nuomotom mašinom.)) Sakė, kad tada tai kamščiai ištisiniai, tai ką aš žinau)) Nors pvz kai kuriomis kryptimis autobusai kursuoja vienas po kito kas kelias minutes.
Jurti, smagu, kad sužadinau prisiminimus)) Mes sutikome lietuvaičių šeimą su metinuku lėliuku- jie irgi keliavo autobusais ))
Arūna, oi kokia puiki kelionė, kokios spalvos, jūra, uolos!!! Tiek visko toje miniatiūrinėje saloje! Ačiū, kad papasakojai 🙂
Ra, nebuvus? Galvojau, kad buvai )). O kur tavo ispudziai, sitiek visko matei per praeitus metus – laukiu laukiu, nesulaukiu )
Na štai, svetainėje šioks toks sujudimas, gal pasipils daugiau įspūdžių, vasara ant nosies. O tai jau truputį pakyrėjo tas šito puslapio vangumas.
Ačiū Arūna, priminei mūsų kelionę. Malta išties fantastiška, buvo malonu prisimint. Dabar reikės pulti prie Česiaus straipsnio.
Išsamu ir įdomu. Buvau Maltoj nepilnas 4 dienas, bet iš Arunos įspūdžių daugiau sužinojau. Vairuoti Maltoj sunkiau , nei Kipre, nes labai urbanizuota. Važinėjome Maltoje trise autobusais. Vairuotojas mus nuvarė į galą atsisėsti, pažadėjo pranešti, kada išlipti. Sėdėjom gale nugara į priekį, nepranešė, bet dar spėjo pasikeisti vairuotojai. Todėl nuvažiavom kitur, kur nereikia ir toli. Mano bendrakeleivės kažkur neplanuotai išlipus apsišopino, o man buvo deguto šaukštas Maltos medaus statinėje.
Taip, Alvydai, skaičiau jūsų Maltą prieš išvažiuodama))
Cesiau, aišku nemalonu kai tokie dalykai nutinka, bet iš esmės tai ne pats baisiausias dalykas. Tik 4 dienos, tai tiek nedaug šioje saloje ))
Kai oras toks, kaip dabar – vidurys „pavasario”, tai smagu bent tekste ir fotkėse kažkur į malonesnę aplinką papulti. 🙂
Ir vaizdai nuostabūs ir tekstas puikus!
„Užburianti vieta, kur akys klajoja mėlynašoniais laiveliais, siūbuojančias nenusakomai žaliai mėlynos jūros fone. Man patinka tas sūrios jūros, žuvies, traukiamų tinklų kvapas. Nudegę žvejų veidai, neskubrus tinklų dėliojimas ir laivelių tvarkymas. Tai mano vieta.” Pasislink, ir aš čia noriu!
Xvim, trūksta šilumos ir saulės. O baisiausia buvo grįžti į apsnigtą Lietuvą )))
Danmi, nesistumdyk ))) Žinai, kad priimsiu