JAV su namu ant ratų 1 dalis: Niujorkas

Prisistatau 🙂 Čia mano pirmas postas šiame forume, norisi dalintis tuo ką patiriame.

Mūsų istorija yra tokia: laimėjome Žaliąją kortelę, nuskridome į Niujorką, ir jau po 4 dienų įlipome į savo naujuosius kiek neįprastus namus – namus ant ratų 🙂 Su jais planuojame apkeliauti didžiąją dalį JAV, galbūt užsuksime ir į Kanadą.

Esame 4 asmenų šeima – mes su vyru bei 2 vaikai – 3 ir 8 metų. Keliauti planuojame ilgai, kol neatsibos. Gal metus, o gal ilgiau. Žadame išvažinėti visas JAV skersai ir išilgai. Mes ne atostogaujame šiame name ant ratų, o jame gyvename, tai mūsų vieninteliai namai čia 🙂

Keliones filmuoju, todėl dėsiu ir nuotraukas, ir trumpus video.

Pirmas mūsų aplankytas JAV miestas – Niujorkas!

Plaukėme pro Laisvės statulą, žaidėme Central Park’e (uppps, vis netyčia jį pavadinu Hyde Park’u), gaudėme ir maitinome vėžlius, aplankėme Natural History Museum, ėjome per Bruklino tiltą.

Niujorkas pribloškė savo gigantiškumu, mastu, triukšmu, miniomis, žmonių rasių, tautybių, kalbu įvairove, brangumu. Tai labai galingas ir stiprus miestas… Ypatingai apstulbino dvi vietos. Pirma – Times Square. Įsivaizdavau, kad bus šviečiančių reklamų, bet kad jų TIEK ir TOKIO DYDŽIO… Viskas tiesiog mirga, spindi, triukšmas dar didesnis negu kitur, ir vakare žmonių minia tokia, kad jau iš tikrųjų negali laisvai pasukti, kur nori, minia tiesiogine prasme tave neša. Vietiniai sako, kad kuo tamsiau, tuo žmonių kiekis didėja. Labai įspūdingas šiuolaikiškumo ir net kažkokio futurištiškumo pavyzdys. Minioje matosi daug policininkų, kurie gan sėkmingai reguliuoja minią (ir atrodo net nei kiek nenustebę dėl jos dydžio).

Antra nustebinusi vieta – Bruklino tiltas. Milžiniškas miestas atsiveria iš viršaus, su milžinišku eismu, triukšmu, dangoraižiais tokio dydžio, kuris būtų net nesuvokiamas mūsų jaukiame mažame Vilniuje. Didžiulė upė, įvairiom kalbom kalbantys žmonės, begalė dviratininkų, kurie važiuoja, laikydami burnoje šaižiai skambančius švilpukus ir nuolat jais švilpauja išsižiojusiems iš nuostabos pėstiesiems, vis užimančiais dviračių taką, nes kitaip tokiame kurtinamame triukšme jie būtų nepastebėti. Tiltas milžiniškas, dviejų pakopų (apačioje važiuoja automobiliai, viršuje pėstieji ir dviratininkai). Kažkur zuja metro traukiniai, kažkas dirba tūkstantyje dangoraižių aplink… Gyvenimas verda…

Labai labai patiko Central Park. Bet to ir laukėme. Labai primena Londono Hyde Park’ą, tiek išsidėstymu miesto centre, tiek dydžiu. Jis milžiniškas! Kaip ir viskas Niujorke 🙂 Labai daug ir įvairių žaidimo aikštelių vaikams (ir supynių, ir smėlio zonų, ir fontanėlių taškymuisi), didelis žaliasis masyvas, nuostabūs didžiuliai akmenų monolitai, ant kurių smagu laipioti (vėliau National History muziejuje mums davė palaikyti atrodo, nedidelį, bet labai labai sunkų akmenį ir papasakojo, kad tai ir yra akmuo, iš kurio susidarę tie masyvai, ir kad jis be galo stiprus ir tankus, dėl to statant dangoraižius aplink jis buvo naudojamas pamatams, kad gerai išlaikytų tokius milžinus (jau sakiau, kad Niujorke viskas milžiniška? :))

Parke pilna visokiausios faunos: įvairių matytų ir nematytų paukščių, voverių, žiurkių (taip, tikrų tikriausios žiurkės zuja tarp tų monolitų, labai mielos ir gražios, jas įdomu stebėti), ežere įvairių rūšių antys ir… vėžliai. Šitie tai buvo top’as, vaikai juos tiesiog įsimylėjo ir dėl jų turėjom kasdien grįžti į Central park 🙂 Jie drąsiai priartėja, laukia maisto, juos lengva pagauti! Mano vaikų, ypač vyresniojo, buvo neįmanoma atitraukti nuo tų vėžlių. Laikas, kada jau galėtumėm iš parko traukti kažkur toliau, buvo matuojamas vėžliais: „Na, dar keturis pagausiu, tada eisim!”

O išėjus iš parko – iškart Niujorko centro triukšmas, „draivas”, dangoraižiai, eismas. Beje, šalia pagrindinio įėjimo – žymaus dabar Trump’o viešbutis – aukštas, gražus, auksinis, visas net žvilga. O už 50 metrų, prie parko vartų, tarp begalės mažų kioskelių ant ratų, prekiaujančių dešrainiais, ledais ir kitokiu turistų maistu stovi pinigų kaulytojas su plakatu „Give me 1 dollar or I’ll vote for Trump”.

Metro logiškas, purvinas, tvankus. Bet su labai draugiškais darbuotojais, Klausk bet kurio bet kokio kvailo klausimo, nuoširdžiai pasakyk, kad aš ką tik naujai atvykau į JAV, nieko nežinau, jie tau kantriai ir draugiškai padės, papasakos, duos žemėlapius, rašikliu dar ant popieriaus skiautės parašys, kur perlipti, kokia kryptis, palinkės geros dienos, pamojuos vaikams… Žmonės apskritai atskira istorija. Jie draugiški, atviri, labai lengvai bendrauja, nedrovūs. Per pirmą savaitę man 3 skirtingos moterys, su kuriomis susidūriau trumpai gatvėse pasakė, kokie gražūs mano akiniai… Visi be perstojo pasidžiaugia, kokia graži mano mažoji, arba kaip gražiai dainuoja… Tai mums labai svarbus aspektas.

Tiesa, pati pirma mūsų diena Niujorke buvo ūkanota ir drėgna, bet vis tiek plaukėme apžiūrėti laisvės statulos, sūnus labai norėjo taip pradėti pažintį su miestu. Galvojome tiesiog žvilgtelti į ją nuo kranto, bet nepažįstamas žmogus, pamatęs mus, nežinančius kur eiti, paklausė, kuo mums padėti, ir parodė, kad yra nemokami keltai, keliantys į kitą salą, kuriais plaukiant galima pro ją prasukti. Prasukom! Rekomenduoju. Prie pat paminklo nepriplauksi, bet vaizdas nuo vandens vis tiek gražus, o ir artėjantis Manhetenas, kaip iš filmo, vertas dėmesio 🙂