JAV: Rojus žemėje – Havajai

Havajai

Savo pasakojimą pradėsiu nuo to, kad gyvenime stengiuosi vadovautis mintimi, jei labai nori viskas įmanoma.

Dvi universiteto studentės, sugalvojom, kad labai norim vasarą praleisti ten kur šilta. Jau vienus metus dalyvavusios studentų programoje Work and Travel USA, kitąmet sugalvojom dar kartą sudalyvaut. Tik šįkart, ten kur šilčiau. Ilgai svarsčiusios, kur, galbūt Florida, o gal Pietų Karolina, bet kodel gi ne Havajai? Atrodytų, kam gali šaut į galvą, nuvykt ir dirbt į Havajus. Pasirodo viskas įmanoma. Prasedėjusios kone visą žiemą prie kompiuterių įnirtingai ieškant darbo, galų gale po 500 emailų kartu sudėjus, pavyko rasti šiokį tokį darbelį Havajuose, pačioje Oahu salos širdyje, daugeliui girdėtame Waikiki paplūdimyje. Apie darbą savo pasakojime kalbėsiu mažiausiai, tai ne tiek įdomu ir įspūdinga, kiek patys Havajai.

Taigi išsilaikiusios sėkmigai sesiją, birželio 13 dieną pajudėjom į lėktuvą Vilnius-Londonas. Po kelių valandų skrydžio laukė ilga naktis Londo oro uoste, nes skrydis Londonas – Los Angelas – Honolulu tik kitą rytą. Atskirdusios i Stansted oro uostą turėjome nuvažiuoti į kiatą – Heathrow oro uosta. Gerai, kad buvo toks autobusas, kuris greitai bei patogiai mums pervežė. Be nuotykių neapsėjom, nusipirkusios bilietus, reikėjo laukti apie porą valandų mūsų autobuso, mes niekur neskubančios merginos, užėjom į laukiamąjį prasėdėjome ten, kadangi buvo jau šaltoka, o šiltų drabužių į Havajus nepasiėmeme, taip ir laukėme iki paskutinės minutės, kol mūsų autobusas turėjo atvažiuot. Tik išėjusios, sužinojom, kad autobusas jau išvažiavo Nieko tokio, mandagūs stoties darbuotojai davė naują, kitu laiku važiuojančio autobuso bilietą, be papildomo mokesčio. Naktį draugiškai su kitais keliautojais praleidome oro uoste. Pakaitomis su drauge miegojom po porą valandų ir galiausiai atėjus rytui, išgėrėm po puodelį kavos ir pajudėjom link lėktuvo.

Skrydis iki galutinės stotelės truko apie 16 valandų, neįskaitant pertraukų. Jau ne itin gerai išmiegojusios naktį, skrydis gana nuvargino. Nors lėlktuvai labai patogūs, vietas gavom taip pat neblogas, kad net kojas galėjome ištiesti, o maitinimas pakanakamas, visgi tokio ilgumo skrydis sunkus. Tačiau mes juk skrendame į Havajus! Beja įsėdus į lėktuvą Los Angele skrendiantį jau i Honolulu, gavome užpildyti lapukus. Ši sala labai saugo savo gamtą, augalus bei gyvūniją, todėl buvome apklaustos ar nesivežame jokių sėklų, vaisių ar gyvūnų. Viskas dėl to, kad būtū išsaugotos natūralūs augalai, bei nesusikryžmintų su kitais.

Ir galų galiausiai, po labai ilgos kelionės, praėjus pro visas patikras, atvykstame į Havajus! Jau lėktuve stiuardesės pasisveikinusios ne Hello, o Aloha, pajautėme, kad rojus čia pat.

Tiesą pasakius, buvo tokios pavargusios, kad įpūdžio pirmas minutės nebuvo labai didelio, o tuo labiau, kad ir nusileidome naktį. Susiradusios autobusiuką, kuris už 9$ nuveža į norimą viešbutį Waikiki paplūdimio teritorijoje, nuvykom į savo hostelį, kuriame ir gyvenome visus 3 mėnesius.

Miegojome, kaip kūdikiai, tiesa atsikėlėme gana ankti, nes laiko skirtumas lygnant su Lietuva 12 valandų. Ir kokią daugiau nei savaitę vyko laiko adaptacija. Oras nuostabus – šilta ir drėgna. Temperatūra visą vasarą nenukrito žemiau 26C, o lietaus (aš jo net lietum nepavadinčiau, greičiau palaistymas) pasitaikė gal kokį 10 kartų, kuris palydavo daugiausiai pusvalandį. Augalija nenupasakojama, visada medžiai pilni žiedų, visur žalia, sodai nupuoselėti iki mažiausių smulkmenų.

Na ir mūsų išsvajotoji vasara prasidėjo, papasakoti visus nuotykius tiesiog neįmanoma, gal net visa knyga išeitų, tačiau įsimintyniausius nuotykius papasakosiu trumpai.

Havajuose labai populiaru, o ir yra labai tinkamos sąlygos eiti į žygius (hiking). Trasų įvairiausių sunkumų, ilgių, gali žygiuoti miške, kalnuose, ar į kokį kraterį. Šis man labiausiai nepatikdavo, nes labai sunku eiti kai karštis didelis, atrdo net kvėpuot nėra kuo. Turistų populiariausias Diamoned Head. Trasa nėra labai sudėtinga ir neilga, porą valandų ir tu jau viršūnėje. Kai kurių trąsų pabaigoje, kalnų krioklys. Labai smagu po ilgo pavaikščiojimo tasigaivinti po vėsiu krioklio vandeniu.

Be žygių, vasarą leidome žinoma paplūdymiuose. Jų gausa ir grožis tiesiog neapsakomas. Pradedant populiariausiu Waikiki, kuriame žmonių labai daug ir daugiausia iš jų turistai. Vietiniai daugiausia važiuoja į atokesnius, sunkiau randamus ar privažiuojamus paplūdymius. Mūsų mėgstamiausias – Lanikai. Atvykdavom laisvą dieną ten iš pat ryto. Ne taip vėjuota, žmonių nedaug, bet kas svarbiausia labai daug vežlių. Čia ir pamačiau benardydama su vamzdeliu savo pirmąjį vėžlį. Jausmas nepakartojamas, plaukiau visur išpaskos jo. Nuplaukėm kartu iki nuostabių rifų su spalvotom žuvytėm. Jis vis atsisuka atgal į mane pažiūrėt, o aš iš paskos jam visur. Beja, liesti vėžlius griežtai draudžiama. Žinoma niekas iš paskos neplaukia ir nežiūri čia jau sąžinės reikalas, tačiau pilna užrašų skatinančių netrikdyti jūros gyventojų ir jų neliesti, neimti ir kitaip judinti.

Turistų labiausia pamėgta nardymo vieta Haunauma Bay. Čia susimokėjus mokestį ir išklausius saugumo reikalavimus (nuveda į salę ir per didelį ekraną rodo trumpą filmuką, ko negalima daryti rife). Jūros gyventojų apstu, rifas beprotiškai gražus bei spalvingas, tik tiek kad labai daug žmonių. Beja vienintelę savaitės dieną antradienį Hanauma Bay būna uždarytas, kad rifas atsigautų ir pabūti natūraliai, netrikdomas žmonių.

Teko apsilankyti Polinezijos kultūros centre. Apie šią vietą būtų galima atskirą straipsnį rašyti, bet trumpai paminėsiu taip: Tai miestelis kuriame įkūrtos ramiojio vandenyno salos: Fiji, Hawaii, Samoa, Tonga bei Tahiti. Visas miestelis susikirstytas į salas-kaimelius, kur kiekviename įrengta tai salai būdingų papročių bei tradicijų pasirodymų, žaidimų bei kitokių papročių vietos. Viską apeiti užima visą dieną, o vakare jei esi užsisakęs laukia vakarienė, kur kepiama ant akmenų kiaulė, įvairūs patiekalai, gėrimai. Pasitinkant prie įėjimo uždedamos Havajų nuostabiausias papuošalas – gyvų gėlių vainikas vadinamas Lei.

Vieną dieną skyrėme istorines vietos Pearl harbor aplankymui. Įėjimas nemokamas, taip amerikos valdžia nori, kad žmonės žinotų istoriją, manau labai protingas sprendimas. Šioje vietoje yra keli laivai, rodomas filmas, kaip viskas vyko, plukdoma laivu iki memorialo, kur buvo nuskandintas laivas. Beja, mums nuišypsjo tokia laimė, kad būtent tuo metu kai mes atvykom, sėdėjo ir parašus dalino patys Antro pasaulinio karo veteranai. Turėjom didelę garbę visiems keturiems paspausti rankas! Vienas veteranas paklausė mūsų iš kur esam atvykusios, sakė kad turėjo karo metu labai gerą draugą iš Rusijos, su kuriuo buvo nuvykęs ir iki Lietuvos.

Kalbant apie naktinį gyvenimą, Waikiki rajone jis gyvas kiekvieną naktį. Kadangi vasara – turistų metas, jų ir daugiausia naktiniame gyvenime. Klubai, barai, kavinės – pilni žmonių.

Apskritai, pragyvenimas Oahu pagrindinėje saloje brangus, ypač turistų mėgtamoje Waikiki teritorijoje. Brangi nuoma bei maistas. Transportas išvystytas neblogai, apnlink salą pakeičiant kelis autobusus galima laisvai apvažiuoti, žinoma į mažiau žmonių apgultas vietas patekti galima tik nuosavu transportu. Maistas – vaisiai, daržovės bei jūrų gėrybės. Šeštadieniais veikiantis fermerių turgelis, kaskart tiekia šviežias daržoves, vaisius bei žuvį.

Kaip jau minėjau visų vasaros įspūdžių papasakoti tiesiog neįmanoma, tad čia ir sustosiu

Vienintelio dalyko, pačio papopliariausio Havajų užsiėmimo, sporto ant banglenčių neišbandėme :/ todėl šią vasarą grįžtam tai padaryt…

Alooohaa!