JAV pietvakariai

Atsisėdęs rašyti kelionės įspūdžius, supratau, kad trumpai nepavyks, o ilgu pasakojimu nuvarginsiu skaitytojus. Todėl pasistengsiu koncentruota forma išdėstyti kelionės esmę, o įspūdžius, emocijas ir smulkmenas paliksiu blog‘ui. Taigi, ryžomės neplanuotai kelionei į JAV vien dėl internete išnirusių pigių bilietų į Los Angeles (1500 Lt) per Prahą ir Amsterdamą. Atidžiai perskaitėme Cruxman ir Kavaliauskų kelionių aprašymus. Per likusį iki skrydžio mėnėsį mano kolega sumetė maršrutą ir balandžio 7-ios pavakarę jau leidomės Los Angeles oro uoste. Kelionės planas buvo toks:
Los Angeles – Mojave Preservation – Kelso Dunes – Route 66 – Flagstaff – Oak Creek Canyon – Sedona – Meteor Crater – Walnut Canyon – Sunset Crater – Wupatki Park – Grand Canyon – Navajo Indian Reservation – Hopi Indian Reservation – Little Painted Desert – Petrified Forest Park – Canyon De Chelly – Moab – Arches Park – Monument Valley – Navajo National Monument – Page – Antilope Canyon – Glen Canyon Dam – Horseshoe Bend – Holes Canyon – Buckskin Gulsh Canyon – Kanab – Coral Pink Sand Dunes – Red Canyon – Bryce Canyon – Zion Canyon – Las Vegas – Hoover Dam – Beatty – Rhyolitos – Death Valley – Obehebe Crater – Racetrack – Badwater – Zabriskie Point – Dantes View – Panamint Valley – Trona – Pinnacles Park – Los Angeles.
Šiek tiek praktinės informacijos. Kelias vingiavo per California, Arizona, Utah, Nevada ir vėl California (apie 5000 km). Išsinuomojome Los Angeles „Alamo“ kompanijoje „Toyota 4Runner“ džipą (120 Lt dienai). Benzino kaina – apie 1,50 Lt/litras. Kelionė truko 18 dienų. Keletoje vietų viešbučius užsakėme internetu, kitur be vargo surasdavome motelius. Vidutinė dviviečio kambario motelyje kaina – 50 USD (su mokesčiais ir pusryčiais). Mokamų kelių neaptikome. Leistinas greitis greitkeliuose – iki 130 km/h, keliuose – iki 110 km/h. Policijos daug, išskyrus indėnų rezervatus. Keliai geri, eismas minimalus (turistams ne sezono metas, o krovininio transporto beveik nėra), be įtampos nuvažiuodavom virš 500 km per dieną ir suspėdavome užsukti į keletą parkų. Kelionės sąmata – apie 5500 Lt žmogui (skrydis, autonuoma, degalai, nakvynė, maistas). Orai balandžio mėnėsį pasitaikė puikūs – tik 2 dienos apsiniaukusios, temperatūra dieną – nuo 15 iki 25 laipsnių šilumos, o naktimis būdavo ir šalnų – visgi Arizona ir dalis Utah valstijos yra 2 km aukštyje. Teko porą kartų išbandyti ir smėlio audras, o Death Valley patyrėme 42 laipsnių karštį…
Kas labiausiai „nunešė stogą“? Reiktų vėl vardinti beveik visą sąrašą (kolegos nuopelnas – išrinko visas „razinkas“ šiame JAV regione). Tačiau, be abejonės, giliausią įspūdį paliko Bryce Canyon, Grand Canyon, Antilope Canyon, Arches Park, Death Valley, Monument Valley … ir nesibaigiantys fantastiški vaizdai važiuojant bet kuriuo keliu – ištisinis „scenic drive“. Dabar suprantu, ko tie amerikonai taip mėgsta maltis po savo šalį. Dar vienas pastebėjimas – mūsų lankytos valstijos labai fotogeniškos. Dramatiški kanjonai, kalnai, bekraštės dykumos, prerijos, smėlio kopos, miškai, druskos ežerai keičiasi neįtikėtinai greitai, norisi stabtelti kas šimtą metrų ir įamžinti tą neapsakomą grožį, rūstų ir švelnų, agresyvų ir romantišką. O kur dar nedidukai pakelės miestai ir miesteliai, lyg vaiduokliai išnyrantys iš pamirštų kinofilmų (grįžus visai kitaip žiūrėjosi „Arizona Dream“, „Baimė ir neapykanta Las Vegase“…), apaugę amžinai įstrigusiais kemperiais, surūdijusiomis mašinomis ir kita buities (o gal būties) atributika.
Beveik visą kelionę mus lydėjo FM stotis „Classic Rock“, glostydama širdį Led Zeppelin, The Doors, Janis Joplin, Jimi Hendrix melodijomis. Kai suskamba „Riders On The Storm“, o prieš akis iškyla garsieji Monument Valley stulpai ir vėjas horizonte gainioja raudono smėlio debesis, net širdis sustoja nuo emocijų pertekliaus. Išlipęs karštligiškai sukioji objektyvą, lyg kas grasintusi atimti šią nepakartojamą akimirką. Ir taip beveik kiekvieną dieną. Ir nuo to visai nepavargsti, tik norisi keliauti tolyn ir tolyn…
Baigėme klajones Los Angeles, kur, lydimi senų draugų, apsilankėme Venice krantinėje, vienintelėje vietoje, išsaugusioje laisvės dvasią. Seni hipsteriai, reggie muzikantai, gatvės artistai, naivaus meno kūrėjai, nusenę antraplaniai Holivudo aktoriai – ištisa panorama nostalgiškų vaizdų, lyg ramus saulėlydis vainikavusių mūsų nepamirštamą kelionę.
Įmečiau pluoštą nuotraukų su įdomiausiais vaizdeliais, bet tikrovėje viskas atrodė žymiai įspūdingiau…