Į Hiustoną turbūt važiuočiau tik pensijoj. Ne dėl to, kad dabar neturiu laiko, bet tiesiog yra daug įdomesnių vietų nei Teksaso gigantas, kuriam anglų kalba vienam filme iš kosmoso pranešama apie problemas. Dviejų veikėjų iš Lietuvos kelias Šterno paliepimu visgi pakrypo į minėtą Volkerio valstiją ir dainų apdainuotą Hiustoną. Tai NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis.
Kobe Bryantas NBA „Žvaigždžių dienoje”
Geriausi šalies krepšiasvydžio meistrai Vasario viduryje renkasi pademonstruoti savo buskulų. O mes paprasti lietaus krašto lašeliai gavome puikią progą pasižiūrėti kaip viskas atrodo iš arti, o ne per lempinį kineskopą.
Aš Vytautas ir ponas Rokas sėdame į Simple Express autobusą vežantį iš Varšuvą. Kadangi Linkevičius jau atsiprašė lenkų už nežinia ką, esame saugūs. Žinoma ponas Rokas sau būdingu stiliumi pamiršta išsikeisti dolerių, todėl mesdamas visus daiktus bėga į stoties „Parex“ banką, o aš su minia judu link „Panoramos“. Ponas Rokas kaip įtempto siužeto filme čiumpa nešvarius dolerius, griebia taksi, lekia Vilniaus gatvėmis ir spėja į autobusą. Pamiršta tik esminį filmų momentą – susišaudymą. Bazė
Kanklės pasiruošusios transatlantiniam skrydžiui
Naktis autike yra naktis autike. Oro uoste dar 6 valandos laukimo. Atsigulus ant suoliuko pamiegoti viršesnysis apsaugos padalinio vadovo pavaduotojo kažkas pasako, kad gulėti čia nevalia, nors pusė oro uosto elgiasi lygiai taip pat. Sužinojau ir dalyką, kad į Ameriką vežam kankles. Muzikinį instrumentą, kurį pravirkdo jaunos lietuvaitės per Dainų dainelės konkursą, tačiau jų niekas neklauso. Tai aš, Rokas ir kanklės. Check-ino darbuotojos nustemba tokia intelekto nesužalotų veidų partneryste su kanklėm. Kadangi pas poną Roką trys bagažiukai, moteris pasiūlo kompiuterį įsidėti į kuprinę, o aš pasiūlau kompiuterį įsidėti į kankles. Pirmą ir paskutinį kartą. Iš tikro, kankles vežame vienai lietuvei, kuriai ir reikalingas tas instrumentas. Be to, minėjau, kad Linkevičius atsiprašė lenkų, už tai lenkai oro uoste iš esmės pagerino lito ir zloto kursą.
„Palankus“ lito ir zloto santykis
Į Hiustoną mus skraidina British airways tikroji ūkinė bendrija. Pradžioje į Londoną, vėliau į Čikagą ir tik tada jau su American Airlines į Hiustoną. Pagrindinis dalykas, kodėl gerai skristi su ponu Roku, nes jis visiškai neturi, matomai išsioperavęs, prašymo gėdos jausmą. T.y su juo pirmą sykį patyriau, kad galima pakartoti maistą lėktuve ir gal net ne vieną kartą. Jam tai jokia problema. Stiurdesės atneša, net karštą patiekalą pakartojimui.
Atokvėpio valandėle Čikagos oro uoste
Atvykę į Čikagą turim prasmukti po muitinę. Ji visada pasižymi įdomiais klausimais bandydami tave prigauti. Prieš tai atsistojam į eilę, Roko pasą patikrina viena darbuotoja. Nusprendžiam, kad kita, žymiai gražesnė darbuotoja galėtų irgi pažiūrėti į Roko vizą, todėl Rokas jau pats jai paduoda pasą. Tada milisekundei susižvengiam, todėl ji įsakmiu tonu prašo papasakoti kas čia tokio juokingo. Kaip ir atsakymo normalaus neturim, todėl pagrasina, kad jei neužrašysim adreso kur apsistojam mus deportuos.
Ore skraidantis „Čiupa čiupsas”
Manasis muitininkas irgi pasirodė neputiovas. Galimai iš Meksikos kilęs vyriškis nusprendžia mane tardyti, kur aš važiuoju ir kur mano atgaliniai bilietai, turėjau įrodyti, kad aš žurnalistas, kad turiu pakvietimą, kad turiu pažymėjimą, kad turiu jam bučiuoti į subinę, nes Meksikai nepatinka krepšinis. O gal šiaip jo abuolitams dar neišduotas leidimas gyventi JAV, todėl aš kaltas. Visgi praleidžia. Toliau seka apsaugos ir visokie kiti darbuotojai, kurie pamiršo tą senąjį gerąjį amerikietišką svetingumo receptą. Žodžiu Čikagos oro uosto darbuotojai gauna nuo manęs španą. Tiesa tik tekstiniu pavidalu.
Kaip kunigas jungtis tarp Dievo ir žmogaus. Taip Hiustonas, tarp žmogaus ir kosmoso. Oro uoste pasitinkanti karvė su užrašu „Houston we have landed“ tai patvirtina. Vidiniuose skrydžiuose amerikiečiai turi įdomią tvarką bagažo skyriuje. Iš esmės, ten gali patekti kas tik nori iš gatvės. Tie patys žmonės iš gatvės prie didelių noru galėtų bagažą – kaip sūnų paklydėlį ir priglausti.
Hiustone, mes ką tik nusileidome!
Hiustono oro uoste mus pasitinka geroji Indrė, kuri Amerikoj jau gyvena 10 metų. Partempia į savo namus, keturias metro stoteles nutolusius nuo miesto centro. Aukšta spygliuota tvora saugo jos namą. Sakoma, kad aplinkinė kaiminystė nepriklauso gerųjų Samariečių bendrijai. Siūlau ant tvoros užkabinti savo pavargusias nuo 36 valandų kelionės, kojines. Priešnuodžių šiam biologiniam ginklui dar niekas neišrado. Nu gal tik muilas su vandeniu galėtų pakovoti, bet rankos nesileidžia.
Indrei atvežam kankles, didelį kepalą juodos duonos ir toną medučio. Iš karto mintyse niūniuojasi dainos apie Lietuvą pvz: „Kur lygus laukai, snaudžia tamsūs miškai, lietuviai barzdočiai dūmoja. Galanda kirvius kalavijus aštrius ir juodbėrą žirgą balnoja“. O šiaip tai labiausiai norisi miego.
Hiustonas – tuščiasis ketvirtasis pagal dydį JAV miestas
Ponas Hiustonas
Tik keturios metro stotelės nuo Indrės namų iki miesto centro. Metro vadinti metro nėra visiškai teisinga, nes tai žeme riedantis tramvajus. Nors rašo, kad metro. Bilietas šiuo transportu tekainuoja 1,25$ ir galioja pora valandų, ne taip kaip Kanadoj – 3$ vienkartinis bilietas. Vagys. Grįžkime prie Hiustono. Keista jog 2mln. žmonių turintis miestas tenkinasi tik viena „metro“ linija ir tai tik su dviem vagonėliais. Aišku, Amerikoje juk visi su automobiliais važinėja. Ypač naftos pritvinkusiame Teksase. Visgi automobilių mieste mažoka, gatvės praktiškai tuščios, kur žmonės pasislėpę buvo sunku suprasti. Pasirodo, po žeme iškastame tunelyje verda gyvenimas. Pagrindinius ofisus, prekybos centrus ir dar ką nors apjungia tunelis išsiraizgęs po dalį miesto centro. Žmonės nesitengia eiti į lauką nes esminiai reikalai sujungti taip, nereiktų sukti kiaušų.
Hiustono tunelio schema
Po miestą, kaip ir visur, zuja taksi automobiliai. Jie kaip ir niekuom neišsiskirtų, tačiau taksi vairuotojai dirbdami firmai gali patys susikurti pavadinimą. Taip, kad sėdi į šitą persižengnoji ir važiuoji. AMEN.
AMEN
Pirmą dieną jau turėjome darbelio. Reikėjo nuvažiuoti į vieną pradinę mokyklą, kuriai NBA parodė rūpestėlį „NBA Cares“. Pagrindiniai ryto svečiai pas vaikučius buvo legendinis Dikembe Mutombo, mažiau žinomi Ronas Harperis ir T.J Fordas ir naujoji Roko draugė, su kuria jis niekada nekalbėjo WNBA krepšininkė Candice Parker. Svečiai kaip svečiai, bet policijos prisirinko daugiau, nei seriale Nashas Bridžas. Kam ta parodija, ponai amerikonai. Atsakysiu. Saugumas!
Hiustono prašalaitis
Rokas, kaip koks legendinis Achmadas Rashadas pasikalbino Dikembe Mutombo, kurio pilnas vardas yra neįtikėtinas – Dikembe Mutombo Mpolondo Mukamba Jean-Jacques Wamutombo. Be to mokyklėle, kurioje lankėsi buvę krepšininkai yra tikrų tikriausia meksikiečių irštva, norint rasti baltą žmogų reikia pasitelkti Policijos šunį – seklį – morką – baklažaną.
Achmadas Rokas Raschadas
Atgal prigriebėm taksi. Šį kartą meksikietis vairuotojas dalinosi mintimis apie Hiustoną. Važiavimo kulminacija tapo vieta netoli miesto centro, kur gatvėje mušėsi du juodi. Šalia trynėsi dar vienas.
„It‘s crazy, USA is crazy. They gonna kill him. I‘m talking seriuos“, – Hiustono realijas pasakojo koks tai Alvarezas. Žmogus įsitikinęs, kad susipykė juodi galiausiai vienas kitą nužudo. Nurijom karčią tablietką. Vietoje automobilių aikštelėje parašyta- „Hide it, lock ir, or lose it“, vadinasi tokių ir panašių veikėjų siautėjimas nesibaigia tik vienas kitas nužudimu. Valgyti užsukom į vietinį McDonaldą, ten fauna ir flora išeina iš PH skalės ribų. Nenoriu nieko sakyti, bet tikrai ne šie žmonės kuria šalies socialinę ir ekonominę gerovę. Totalus probleminis juodynas. Kietesni išsiskiria auksiniais „mandingais“, sovietinio palikimo dantimis. Tiek jau to apie juos. BigMac‘as geri 6 baksai.
Draugiškas patarimas rakinti automobilį
NBA Visų žvaigdžių šventė prasideda renginiu JamSession. Vieta, kur žmonės negalintys, nenorintys arba neįperkantys bilietų susirenka gerai praleisti laiką. Visokie krepšinio žaidimai, esamos ir buvusios NBA legendos nuolat apsilanko šventėje. Taip suteikdami proga visiems pajusti šventės dvasią. Mes tuo tarpu irgi šmirinėjam po erdvę, kurioje kalnai pramogų krepšinio tematika. Visiems Roką supažindinu, kad jis yra buvusi Moterų NBA žaidėja. Bajeris neblogai veikė.
Mister Rokas
Beje, Rokas dėjimo į krepšį žaidime galutinai visus įtikino, kad baltieji negali šokinėti.
Baltieji negali šokinėti VIDEO
Grįžti iš šventės metro, reiškia sutikti McDonaldo lankytojų labiau apsileidusius pusbrolius ir puskes. Gyvi zombiai susėda į tramvajų ir važiuoja neaiškia kryptim. Kartais mėgsta įkalę kalbėti neaiškia liežuvio atsipalaidavimo kalba. Publika tikrai prasta. Gerai, kad pernelyg nesikabinėjanti. Nors vienam, laukiant pusvalandį traukinuko teko vis nuo pradžių paleidinėti CD playerį su Alycia Keys muzika.
Hiustonas patvirtina pavojingo miesto statusą su kaupu. Naktį vietos policija dirba viršvalandžius. Centriukas nespėja padėti ragalio. Veiksmas lyg mieste vyktų nuožmus karas be pertraukų. Sirenos nenustoja – weou, weou, weou.
NBA Visų žvaigždžių savaitgalis
Kaip ir minėjau toks ir buvo tikslas. Nors lietuviai toje šventėje nedalyvavo, tačiau nušviesti kas ten vyksta Lietuvos krepšinio puoselėtojams buvo reikalinga.
„All-Star” game nuotaika
Hiustonas iš principo yra legendino krepšininko Hakeemo Olajuwono miestas. Kadangi keliautojams krepšinis tamsaus kambario aukščiausioj lentynoj, tai nesiplėtosiu. Šventė čia sukasi kaip lietuviškas vilkelis. Daug žurnalistų, kamerų, svečių, draugų ir priešų. Aukščiausio lygio krepšininkai ir dar aukštesnio lygio išprotėjimas iš visų pusės. NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis susideda iš įvairių renginių, o šventę vainikuoja „Rytų-Vakarų“ rungtynės, Oro karaliaus, snaiperio ir įgūdžių konkursai.
Oro karaliaus konkursas
Bilietai į tokį renginį kainuoja ne viena šimtą ar net tūkstantį dolerių. Įdomiausia tai, kad žmonės visiškai pateisina tokią didelę bilietų kainą. Viena moteris ėjusi į šventę sakė. – „Mokėjau 900 dolerių už vieną bilietą. Tai juk NBA „Visų žvaigždžių savaitgalis. Nedažnai tai gali pamatyti gyvai.“ Tai aukščiausio lygio organizatorių darbo įvertinimas.
„Žvaigždžių dienoje” – Shaquill’as O’Neal’as
Džiaugiuosi, kad gyvenime už dalykus reikia mokėti pinigus. „Free stuff“ iš esmės jaukia ir griauna visą sistemą. Gaudamas kažką nemokamai, to visiškai nevertini. Kas atsitinka jei gauni valgyti nemokamai? 1. Prisiėdi kaip kiaulė. 2. Prisikrauni, tiek, kad poto reikia išmesti. 3. Tampi tikru išsikalinėtoju. Tai lyg žaistum žaidimus su kodais ir įsivaizduotum koks esi fainas. Pavyzdis, kuris atsitiko man. Daug kam patekti į NBA „Žvaigždžių dieną“ yra svajonė. Per daug nekrykštavęs ir galvos nedaužęs iš džiaugsmo į sieną su savo darbu patekau ten be problemų. Žurnalistams skirtos ložės – arenos palubėse, todėl nusprendžiau paieškoti kėdžių salėje, kurios būtų laisvos ir galėčiau pažiūrėti „Oro karaliaus“ konkursą. Visiškai nesusimastęs sedėjau labai arti veiksmo. EI! Šita vietelė greičiausiai kainuoja gerą 1000$, o aš čia nemokamai padėjau savo užpakalį. Buvo įdomu, bet ne tiek, kad supraščiau, kad aš vos ne pateptasis, juk pats nemokėčiau tokių pinigų. Vėliau „Visų žvaigždžių“ rungtynių metu scenoje dainavo Alicia Keys, užmečiau akį į ją lyg ten grotų kapela „Prūsai ilgi ūsai“. Tai yra nemokamų dalykų pasekmė. Susimokėjęs, įspūdžiais būčiau gaudęs kiekvieną savo sumokėtą dolerį. Žinoma, nieko prieš būčiau, jei komunalinės paslaugos visgi būtų nemokamos 😀
Aš irgi žaidžiau, alų midų gėriau….
Norėčiau atkreipti dėmesį į sporto renginiuose atliekamus himnus. Nenuostabu, kad dažniausiai čia skamba dviejų valstybių nacionaliniai himnai – JAV ir Kanados. Šios dvi šalys yra stipriai susijusios įvairiose srityse. Įskaitant ir sportą. Ne per „Žvaigždžių dieną“, bet per visas likusias sporto varžybas yra giedami abiejų šalių himnai, man lygose dažniausiai dalyvauja dviejų šalių komandos. Įdomiausia, tai, kad vienas žmogus atlieka abu himnus. Įsivaizduokime, kokios šventės metu lietuvių ir lenkų himną sugiedotų vienas žmogus. Atrodytų neįprastai. „Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi..(pauzė)….Jeszcze Polska nie zginela, Kiedy my zyjemy.“
Pirmą kartą išgirdau, kai Hiustone giedant Amerikos himną, visa salė pradėda klykti iš džiaugsmo. Ir tai įvyksta ne himno pabaigoje, o viduryje. Dėl vienos paprastos priežasties. (Ištrauka iš JAV himno)
O’er the ramparts we watched were so gallantly streaming?
And the ROCKET‘S red glare, the bombs bursting in air,
Raketų miestui Hiustonui šie žodžiai prideda kibirą pasididžiavimo visos šalies mastu. Juk ne veltui Houston „Rockets“. Tiesa į himną įtraukti žodžiai tikrai nėra NASA darbo įvertinimas, tos raketos iš istorijos, greičiausiai buvo kalbama apie patrankų ore skraidančius degančius sviedinius.
Hiustono „Rockets” šokėja
Dar prisiminiau vieną smagesnių atrakcijų, kai pakalbinome du juodukus ir bandėm išsiaiškinti ar jie pažįsta Houston „Rockets“ komandoje žaidžianti Donatą Motiejūną:
http://www.youtube.com/watch?v=MMkX1QVE6M8
ARTIMA PAŽINTIS SU BEYONCE
Rungtynių metu dideliame šviečiančiame ekrane parodė, kad šventę stebi Beyonce ir Jay-Z, taip pat kitos žvaigždės. Pačiam teko praslinkti vieną metrą nuo Shaquillo O‘neal. Tai žmonės, kuriuos transliuoja tiek senas lempinis televizorius, tiek išmanusis daugiametris telikas bet kuriame pasaulio kampe. O čia aš paprastas Kėdainių pilietis gavau tokį nušvitimą. Gerai įsidemėjau, kur rungtynių metu sedėjo Beyonce, todėl, kad įprasmintį šį mūsų „susitikimą“ po rungtynių nuėjau pasedėti ant kėdės, kur ji sedėjo. Gera paliko. Taip gera buvo tik per Kovo 11-tą. DNR tyrimai neabejotinai įrodytų, kad su ja turėjau šiokių tokių santykių 🙂
Jay-Z ir Beyonce Hiustone
Žodžiu NBA „Visų žvaigždžių savaitgalis“ reiškia, kad dirbti reikės daugiau, nei per kaimyno suorganizuotą pavasarinę talką prie paskutinės Respublikos 46 namo, Kėdainiuose laiptinės. Prisirinkę krūva medžiagos ir grįžę namo, mes ja damušdavom geriausiu atveju 4 val. ryto. Apie 12val. jau reikdavo ieškoti „sensacijų“. Vieną naktį užmigus panašiu laiku, labai greitai reikėjo važiuoti į miestą. Puoliau rengtis, gal biški keiktis, kad trūksta miego, dėjausi kamerą ir fotoaparatą. O pasirodo, man susisapnavo, kad reikia eiti. Užmigus buvo praėjusi gal tik valanda. Rokas baiginėjo naujieną, o aš vėl viską susidėjęs į vietą toliau nuslinkau miego. Haliūnai, gal grybai aš nežinau.
Indrė ir Vytautas ruošiasi į NASA
PONAS ROKAS SUABEJOJO AMERIKIEČIŲ IŠSILAIPINIMU MĖNULYJE
Viena iš esminių NASA bazių įsikūrusi netoli Hiustono. NASA, tai Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija. 18 milijardų dolerių metinį biudžetą vartanti Valstybinė biudžetinė įstaiga darbus atliko 1969 metais, kai galimai nusileido mėnulyje. Ką poto jie darė ir kur leido pinigus man lieka mįslė. Mano galva, dėl tariamo lėšų išvaistymo reiktų kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų sudaryta speciali darbo grupė, o kaltieji būtų nubausti pagal dabar galiojančius įstatymus. O vėliau sprendimas būtų skundžiamas. Čia taip būtų, jei viskas vyktų Lietuvoje. Visgi, kodėl NASA nebesiunčia žmonių į mėnulį, man lieka paslaptis. Nusprendžiam išsiaiškinti.
Raketa
Mažiau nei valanda kelio nuo Hiustono ir mes braunamės į NASA. Įėję pro paradinį įėjimą nuotraukų ir vaizdine pagalba galime susipažinti su visais kosmoso reikaliukais. Pradžia gero nežada, nes pažintis su mums su taip „tolima ir artima tarsi laimė svetima“, visata pateikiama pro vaikiškus akinius. Metas pasileisti po NASA teritoriją. Susėdam į traukinuką, kuris atsidarius vartams išrieda supažindinti su svarbiais to meto pastatais. Visų mūsų nelaimei traukinukas išrieda į gatvę, kur važinėja paprastų teksasiečių automobiliai. Tai palaukit, kur čia NASA slaptumas? OK. Pirmo namo viduje, vėl žiūrime filmukus. Tuomet norisi paklausti, ką mes čia darom? Youtubas turi paruošęs dar daugiau filmukų ta tema. Rodykit kažką originalaus!! Priėjome prie Apollo kažkeliolikto skersinio pjūvio. Iš esmės, vėl nieko įdomaus tik krūva laidų. Gidai prašo neliesti kai kurių objektų, kadangi jie dar nėra įstiklinti. Kvailiai. Dabar yra pats metas juos paliesti, nes kai įstiklins galima bus tik palaižyti.
Apollo erdvėlaivis
Vieną, ką sužinojau, kad kosmose esantys astronautai negali disponuoti dideliu vandens kiekiu. Viskas ką jie suvartoja ir išleidžia, iš naujo perdirba ir vėl suvartoja ir taip sukasi laimės ratas. Vemčiau.
Kosminė ekspedicija
Kita stotelė NASA Johnson Space centro 1969 metų kontrolės kambarys iš kurio buvo priimtas sprendimas skristi į mėnulį. Originalūs kompiuteriai, tuo metu jų atminties talpa siekė 2MB, televizoriai, dizainas ir t.t Ramiai išsilaipinimo mėnulyje istoriją pasakojųsi gidą sunervino klausimas iš auditorijos. Klausimo autorius, žinoma, buvo ponas Rokas. – Kodėl Amerikos vėliava įbesta mėnulyje plevesuoja? – klausia žingeidus lietuvaitis. Jaunasis gidas greit suprato Roko klausimo kampą. – Jūs norite pasakyti, kad mes nebuvome mėnulyje, Jūs tai norite pasakyti? Gidas akivaizdžiai susinervino mūsų abejonėmis dėl amerikiečių vizito žemės palydove. Amerikiečiai neva patys pajudino vėliavą, todėl ji atrodo lyg plevesuojanti. Kai pasirodė versija, jog išsilaipinimas mėnulyje buvo nevykusiai nufilmuotas studijoje, amerikos kosmoso atstovai greičiausiai sulaukia ne vieno panašaus klausimo. Abejones sukelia ir faktas, kad nuo 1972 nėra žmonių išsilaipinusiu mėnulyje. Palyginus šių laikų technines galimybes, tai atrodo neįtikėtina. Galbūt amerikiečiai pamatę, kad Sovietų Sąjunga deda juos į vietą Kosmoso lenktynėse suorganizavo „fake“ apsilankymą. Galbūt ir ne, pats nebuvau, nežinau. Paskutinė stotelė buvo kelių Apollo erdvėlaivių ekspozicija dideliame angare.
Rokas netiki, kad amerikiečiai išsilaipino mėnulyje
Sakyčiau, kad į NASA centrą važiuoti neverta. Nebent turite vaikų, kuriems apsilankymas patiks labiau nei Jums. Parodoma labai mažai ir dažniausiai per vaikišką prizmę. Fainas dalykėlis, ką galima nusipirkti tai kosmonauto kostiumas, gaila, bet ir jis nepigus.
Mūsų nelaisvėje mažasis Neilas Armstrongas
Traukiant namo iš NASA į Hiustoną pasimato, kur visi žmonės sulindę. Jie papraščiausiai stovi užmiesčio kamštyje. Greičiausiai į centrą lįsti niekas neturi nei noro, nei reikalo.
Erdvėlaiviai, raketos ir kiti prietaisai puošia įvažiavimą į NASA
SUSITIKIMAS SU MŪSŲ KRAŠTO BENDRUOMENE
Čia jų Hiustone ir Teksaso apylinkėse kelios dešimtys. Darbų, laimės ar dar kažko ieškoti atvažiavę tautiečiai nevengia susitikti įvairiomis progomis. Antai Vasario 16-tos, užgavėnių ir avansu Kovo 11-osios proga lietuvaičiai susirinko viename bažnyčiai priklausančiame pastate, kuriame, kaip ir priklauso yra įrengta nedidelė krepšinio aikštelė. Daugiau jaunų nei vyresnių gintaro krašto brolių ir seserų gražiai paminėjo šventes ir jas akcentavo gausiu vaišių stalu. Blynai, kugeliai ir kiti panašūs užgavėnių akcentai karaliavo didžiuliame kambaryje. Vaikai ruošė pasirodymus. Lašininiai suvedinėjo sąskaitas su kanapiniais, vyko krepšinio žaidimai.
Užgavėnių šventė pas Teksaso lietuvius
Įdomiausia buvo pašnekėti su vietos senoliais. Ne vieną dešimtį metų Amerikoje praleidę dipukai mielai leidosi į pašnekesį su mumis. Guvi aštuoniasdešimties metų moteriškė pradėjo pasakoti, kaip ji dirbo bibliotekininke, turėjo daug darbo, dėliojo knygas lyg tai būtų vykę vakar. Jos vyriškis iš karto puolė sarkastiškai ją raminti: Tai jau praeitis! Matomai atkirto jai, kai prie stalo moteriškė jį pavadino „lašininiu“. Susitikimui baigiantis viena moterėlė pagarbiai susiviniojo į servetėlę mūsų atvežtos lietuviškos duonos riekelę. Jiems tai reiškia žymiai daugiau nei mums. Ir suprantama. Kiek teko sutikti išeiviją (JAV, Venesueloje, Krasnojarske), visi jie piešia Lietuvą, kaip tobulą šalį. Myli, ilgisi, aukština, bet negali būti kartu. Mes galime, tačiau dauguma to nedarome.
Lietuviukai švenčia Užgavėnes
VIZITO ĮPRASMINIMAS
Vieną vakarą reikia pailsėti nuo darbų ir įprasminti atvykimą. Užsukom į penki žingsniai nuo namų esantį bariuką. Čia Indrė interesantus moko tango paslapčių. Prisipažinsiu, pirmą sykį mačiau kaip tas šokis atrodo. Man tai pasirodė kaip dviejų žmonių lėtas baldų stumdymas po aikštelę. Jokios aistros, jokios emocijos, greičio ar energijos. Du žmonės lėtai sukinėjasi po parketą ir tai yra visas tango žavumas. Žinoma, esu barankos skylės šokio ekspertas. Tikiu, kad tai yra daugiau nei tai mato mano akys. Vakarui įsisiubavus paragaujame ką siūlo baras. Jo šeimininkas Pete mus dar ir pavaišina. Pasirodo jis yra visai neprastas muzikantas. Žmogus, pinigų prasimanantis net iš pasirodymų, kurių metu žmonės užsako dainas. Bet kokias. Kokios tik ant liežuvio galo. Tereikia pasakyti grupę ir pavadinimą ir jis po akimirkos, kaip Jukebox‘as už pinigus jau groja ir dainuoja pasirinkta melodija. Talentas. Vyriškis užsimena, kad savo bariukyje turi ir akordeoną. Toliau uždaras vakaras rutuliojosi taip:
http://youtu.be/T0pUHRY_YlU VIDEO
Grįžkime dar prie tango. Kitą dieną nuvykau pasižiūrėti kaip atrodo tango „diskoteka“. Viename Hiustono barų. Sukurpiau tokį lengvutį video.
http://www.youtube.com/watch?v=R84p6wKX-dg VIDEO
Naktinis gyvenimas Hiustono turėtų būti užpakalio skausmas vietos gyventojams. Visi barai, visas alkoholis darbą baigia 2 valandą nakties. Rėk, šauk, nervuokis, draskykis, tokios taisyklės ir nieko tu nebepadarysi. Grįžti iš baro paryčiui nėra jokios galimybės. Pabandykit įžvelgti pliusus ir minusus. Didžiausias minusas, kad labai anksti reikia belstis namo. Kai kablys nugaroje turi su tuo susitaikyti ir nuolankiai pėdinti namo. Iš tokios taisyklės išsilanksto pliusai. Visuomenės gerovė ir saugumas, tarkime vienas. Esminis momentas, trumpas baro darbo laikas reiškia nenutrūkstamą alkoholio vartojimą greitai ir dideliais kiekiais, nes baro uždarymo valanda tiksi kaip teroristo bomba. Jei namuose į lovą įkrenti ~2-3val. nakties, tai be problemų gerai išsimiegosi.
KELIAS NAMO IR NEDORELIŲ ANGLŲ KONFISKUOTAS BUTELYS
Diena, kai reikia važiuoti namo būna kokti. Ir norisi grįžti ir nesinori. Dažniausiai labiau nesinori žinant, kad grįžus reiks vėl vaikščiot po amžino įšalo šalį, kai čia Hiustone apie +18. Nekamuoja bėdos, neslegia rūpesčiai ir neerzina visi kiti likę reikalai. Į Bušo oro uostą nuveža geroji Indrė. Registratūros darbuotojai dar pagrasinam, kad niekur mes nevažiuosim. Nors kitoje stotelėje, t.y Majamyje per kurį ir turime skristi – išliptume.
Kažkur netoliese – Majamis
„Welcome to Miami“ nuskambėję stiurdesės žodžiai priverčia iš jaudulio šiek tiek šiktelti. Duotojo miesto pavadinimas skamba labai jau vyliojančiai. Pagalvojau, kad pilotas galėtų padaryti bajerį ir nuskraidinti visus į lietuvišką Majamį – Marijampolę. Žmonės būtų apakę „ant kiek“ Majamis į save nepanašus 🙂 Vienas geras dalykėlis Majamio oro uoste – vienoje vietoje esantis nemokamas internetas. Kitur gi, dolerio prašo nelemti kapitalistai – spekuliantai. Pvz. lėktuve iš Hiustono į Majamį už 10 dolerių galima naudotis tuo pačiu internetiku.
Majamio oro uoste nusprendžiam atlikti esminį Duty Free šturmą. Buteliai, butelaičiai, buteliukai čia už nuostabias kainas. Rankose laikomas 1,75l Jack Daniels tekainuoja 41 dolerį. Mintyse jau save matau sėdintį už stalo, linguojantį ir dainuojantį dainą „Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa, sustokime sesės ir broliai. Užtraukime dainą, kurią kažkada, dainuodavo mūsų senoliai“.
British Airways patikėjo savo kolegoms American Airlines atlikti transatlantinį skrydį ir tai tapo didžiuliu nesusipratimu. Lėktuvas vėlavo gerą valandą. Pas šalia sėdinčius žmones neveikė ekraniukai, stiurdesės blaškėsi „kaip iš tos dainos“. Žodžiu Bardakas ir didžiosios B ir dar galima būtų pridėti pora didelių DD. Tuos ekraniukus jos eidavo vis perkraudinėti, bet aišku situacija nepasikeisdavo. Vietoj to, kad pripažintų, jog tie ekranai normaliai neveikia jau N skrydžių, joms kiekvieną kartą tekdavo teatrališkai „nustebti“, kad jie neveikia.
Maistas. Atrodo, kad kažkas jį gamino su dvejomis kairėmis rankomis. Viskas išdrabstyta, išdarkyta, salotos voliojosi po padėklą, kaip poilsiautojai Majamio pliaže. Negana to, paduodant maistą stiurdesėms dažnai kas nors krisdavo iš rankų. Šalia manęs praskrido mineralinio buteliukas. Atsimenu dar vieną daikto kritimo atvėjį, kai skrendant iš Toronto iš Varšuvos su LOT stiuartas traukdamas senovinę videko kasetę ją paleido iš rankų ir ji iš metro aukščio praskrido milimetru nuo keleivio galvos. Tipo sorry, o gal ir sorry nepasakė.
Tvarka padėkle
American Airlines problema buvo ta, kad iškritus sniegui Londone jei turėjo Majamyje pakeisti lėktuvą, todėl vėlavo, blaškėsi ir panašiai. Vėlavimas buvo tiesiogiai susijęs su mano kitu skrydžiu į Varšuvą, kuriam beliko valanda. Laimei viskas vyko tam pačiam terminale. Kertinis įvykis Heathrow oro uoste buvo mano didžiojo butelio konfiskacija. Klausite kodėl? Apsaugos moteriškė nusprendė, kad jis blogai supakuotas. T.y Majamio parduotuvės veikėjai tą maišiuką susegė su lapų segtuvu, o pasak britų, tai turėjo būti užklijuota lipnia juostele. Nors tiek man, tiek jiems aišku, kad išėjęs iš lėktuvo atėjau tiesiai čia ir pats to Jacko išvirti ir bonkos pagaminti neturėjau nei galimybių nei laiko nei recepto, tiesiog jie nusprendė, kad tas butelis puikiai tiktų jų skyriaus baliukui, nes kokiam apsaugos prižiūrėtojui Johnui Smithui šiandien 50-metis, o dovanų nespėjo nupirkti. Moteris pasiūlė nebent butelį sukišti į bagažą, kurio jau nuo Hiustono nesu matęs, kadangi skrydis į Varšuvą už 20 minučių tai yra neįmanoma. Argumentai, kad kokį maišelį davė tokį ir atnešiau čia nepadėjo. Nepadėjo niekas, ašaros išdžiūvo, todėl dabar oro uosto darbuotojai iš Londono skambina kolegoms iš Majamio ir dėkoja už lauktuves. Atsisveikindamas nepagailėjau tam procesui aukšto kalibro negražių angliškų žodelių. O dar svarščiau kvepalus nusipirkti…
Kelionė baigėsi aukščiausia nata. Neatkeliavo mano bagažas, nes liko Londone. Todėl surašiau piktą emailą, kad butelį grūstų į mano tašę ir temptų ją čia 🙂 Todėl esminis patarimas kitiems keliaujantiems ir perkantiems skysčius iš JAV į Europą su persėdimu. Jei nenorite vežti lauktuvių anglų lordams, liepkite amerikos burgeriams suklijuoti-užanspauduoti skysčių maišelį taip, kaip kad nesugalvoju kaip. O šiaip kelionė buvo jėga 😀
Pasakojimo PA-BAI-GA
Teksto ir nuotraukų ir video ir autorius: Vytautas Mikaitis. http://www.kelioniuprofai.lt
pirmas 
79tieji 
ipvoisas