Susiruošėme 5-iese į Izraelį (4 suaugę ir 1 vaikas). Ši šalis traukė savo istorija, egzotiškais vaizdais ir pakankamai geru klimatu keliauti žiemos sezonu. Neramino tai, kad turėjome nuomonę jog Izraelis nėra pakankamai rami ir saugi vieta keliauti su vaikais, tačiau šalyje jokių neramumų nejutome. Išskridome 2013 m. gruodžio 10 d. tiesioginiu skyrdžiu iš Lietuvos. Atskridome į Tel Avivo oro uostą, iš ten vykome su traukiniu iki miesto centro (traukiniais važinėti pigiausia, iki miesto centro kainavo 15 šekelių vienam žmogui, 1 šekelis = 71 ct.). Atsidūrę miesto centre pasiteiravome kaip geriau nuvykti iki mūsų užsiregistruoto butuko, tačiau visi paaiškino, kad tai pakankamai klaidu ir siūlė išsikviesti taxi. Didelis pagalbininkas buvo plančiatinis kompiuteris, kuris rodė, kad iki mūsų buto yra tik vos kelios minutės pėsčiomis, o nepaisant kelionės nuovargio norėjome pasižvalgyti naktinėmis gatvėmis. Tiesą pasakius eidami neaiškiomis gatvėmis buvome nustebę nešvara, šiukšlėmis ir triukšmu gatvėse. Prieš skrydį buvome pasidomėję kokiomis gatvėmis geriau nevaikščioti, bet tai nebuvo tos gatvės, bent jau tikimės, kad nebuvo 🙂 Vėlai vakare susiradome savo butuką, jis buvo labai jaukus, netoli lankytinų Tel Avivo vietų.

Pirmas tris dienas apžiūrinėjome Tel Avivo miestą, kuris yra modernus bei šiolaikiškas. Pirmas įspūdis apie šalį – nepasiteisino. Gatvės pakankamai švarios ir tvarkingos miesto centre, ko nelabai būtų galima pasakyti apie atokiau esančias gatves, kuriose žmonės kreipia dėmesį tik į „savo kiemą“ nesirūpindami vaizdu kas darosi už kiemo tvoros. Žmonės, kad ir nelabai mylintys turistus, tačiau nebuvo tokie pikti ir agresyvūs, kokius sutikome pirmą naktį. Labai didelio įspūdžio Tel Avivas nepaliko, bet pasivaikščioti ir susipažinti su miesto kultūra buvo įdomu. Didelį įspūdį paliko Viduržiamio jūros bangletininkų paplūdimiai, šiltas jūros vanduo gruodžio mėnesį 🙂 Parduotuvėse buvo pakankamai brangu (pvz. duona 3-4 €, bulvės 2-3 € ir t.t). Mums pasisekė nes atradome parduotuvėlę, kurioje perkant visko daugiau, kainos žymiai pigesnės (reikėjo tik gerai paieškoti). Maistui nors ir išleidome pakankamai nemažai, labai sutaupėme gamindamiesi patys. Bute turėjome virtuvę, vėliau virtuvę atstojo mažytė, nešiojama dujinė. Trečią dieną Tel Avive nusprendėme nusipirkti palapines ir išsinuomoti mašiną. Nuotykiai prasideda! Tel Avivas610 Jaruzalė nuo Tel Avivo nutolusi tik vos apie 50 km., bet vingiuotais keliukais ir gatvių kamščiais ją pasiekėme tik jau pradėjus temti. Nutarėme, kad susirasime saugią vietą gamtoje ir miegosime palapinėse, tačiau nebuvo taip paprasta, kaip mus atrodė 🙂 Saugios vietelės ieškojome pakankamai ilgai, nes žiūrint į žemėlapį atrodė miško ir žalumos daug, tačiau privažiavus būdavo aukšta akmenuota tvora arba gyvenamieji namai su vos keliais medžiais. Vietą miegojimui (pakankamai nuošalią) suradome važiuodami link negyvosios jūros, šalia Jordanijos sienos. Stiprus vėjas, lietus – rytas. Nusprendėme, kad važiuosime link Eilato (kurortinis Izraelio miestelis prie raudonosios jūros nuo Jaruzalės nutolęs apie 340 km.). Aplankydami gražias, lankytinas vietas važiavome link Eilato visą dieną, privažiavę pusiaukelę iki Eilato nusprendėme susirasti nakvynę. Radome nakvynę pakankamai greitai, ekologiškame kaime, kitaip vadinamam Kibudzoje (Izraelyje jų yra pakankamai daug). Kadangi keliavome ne sezono metu, tai kaina buvo labai gera (200 lt. visiems), vasarą kaina daugiau nei du kartus brangesnė. kibudza2 610 Kibudza 610 Eilatas. Šviečia saulė, nelyja, nėra vėjo (priešingai, nei visos kelionės metu link Eilato). Parduotuvių rasti įvairiems daiktams yra pakankamai daug, ko negalime pasakyti apie maisto parduotuves, kurios visos čia beveik vadinasi „super market“ ir yra be galo mažos. Tiesa, po dviejų dienų atradome dvi didesnes maisto parduotuves (labai labai paieškojus galima rasti). Patraukėm nuo miesto link kalnų ieškoti vietos palapinėms pasistatyti. Radome! Puiki vietelė – mašinos nuo gatvės nesimato, ne akmenuota, pakankamai vietos, nuostabus vaizdas į jūrą ir žibantį Eilato miestą. Pasistatėme palapines, užsikūrėme laužą, pasigaminome vakarienę ir ėjome ilsėtis.

likusi pasakojimo dalis: bei nuotraukos:

http://www.kilk.lt/izraelis

6 thoughts on “Izraelis su šeima”
  1. Kaip gerai, kad apie Švarcvaldą įkėlei. Irgi mūsų norų lentynėlėje guli 🙂

    Mamikė tai šaunuolė šitoj kelionėj , o darbai jos nenustoja stebinti .
    Dabar dar palauksiu kol sudėsi į tekstą nuotarukas ir aš vėl ateisiu akis paganyti )))

  2. Na, ką prisiminiau, tą sudėjau, gal kam pravers 🙂
    O ir pačiai smagu prisiminti buvo.

  3. Šaunu, kad aplankytas ir aprašytas 2 didžiųjų valstybių paribys. Lietuviškai nelabai yra informacijos. Man čia balta dėmė. Galima įrašyti į norų sąrašus.

  4. Arūna, nuotraukų pridėjau… na gal ir per daug… bet ir pati tokia esu, kai ieškau, kur ir ką apžiūrėti vis nuotraukų ieškau, o tik paskui aprašymus skaitau…

    Cesiau, tikrai tos vietos vertos, kad atsidurtų norų sąraše. 🙂
    Ir mes jų dar neišbraukėm, tik nakvynės gal kokiam Oberkiche ieškotume.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *