Nepaisant miego trūkumo ir lengvu pagiriu po mamuko jubiliejaus kelionė prasidėjo sklandžiai – laiku atsidūrėm Ollexo mikriuke ir oro uosta pasiekėm pačiu laiku 🙂 tik bagaža vidurį oro uosto teko persipakuot – mat viršijom 6 kg (ups…) bet laimei sutalpinom viska į rankinius ir nieko išmest neteko :)))
Skrydis sklandus, su plojimais nusileidus 🙂 tik Žygimantas ir dar keletas moderniu Europiečiu neplojo 🙂
Nuo oro uosto iki centro teko apie valanda pavažiuoti autobusu – patogiu, su stoglangiais per visa autobuso ilgį, taigi visa kelione buvo galima stebėt dangu. Katik dar iš viršaus stebėjom žemę, o dabar atvirkščiai 🙂 tokia ta žmogiška prigimtis turbūt – ilgėtis to kas toli ir ne visada pastebėt kas panosėj 🙂
Na o Milanas mus pasitiko rūku ir malonia šiluma 🙂 pats tas oras pasivaikščiojimui. Kadangi oras malonus, o lagaminas patogiai važiuoja ant ratuku nutariam iki hostelio kur apsistosim keliaut pėstute. Navigacija rodo 1.2 km. Visa kelia mus lydi picos kvapai. O mudu išbadėje. Betgi Italija ideali vieta būt išbadėjusiam, nes čia skrandukus pripildyt galima itin skaniai! 🙂 tad vos įsikūrę savo kukliam, bet švariam viešbutuke, skubam valgyt 🙂
Patarti Trip Advisor programėlės atsiduriam “One Way” picerijoj. Aš tikrai čia suvalgiau skaniausia pica iš visu kokias tik esu valgius 🙂 o Žygis pasirinko pasta su krevetėm 🙂 ši irgi buvo “normaliai”, kas reiškia “skanu” 🙂 antra karta lankaus Italijoj ir antra karta mane suzavi aptarnavimas”:) prijuokina, graziai viska patiekia, visad pastebi jei ko trūksta, bet nelenda įkyriai 🙂 tobula 🙂
Na o po vakarienės mane pakirto nuovargis, o Žygis dar namučio nenorėjo, tai nutarėm apsilankyti tokiam kokteiliu bariuke ir tada jau traukti namo 🙂 bet po vieno kokteiliu bariuko su meniškom dekoracijom sekė kitas pakeliui namo :)))))) b-free vadinasi. Va čia tai tikras kokteiliu bariukas. Barmenas žongliravo buteliais, ir kokteiliu maišymas ten atrodė kaip tikras šou 🙂 barmenas (slovakas, 16 metu gyvenantis Italijoj) aiškiai mėgsta turistus, tai labai fainai visa vakara su juo ir prapliurpėm ir priragavom visokiu mandriu ir laaabai skaniu kokteiliu. Žygis sakė nuo šiol turi savo mėgstamiausia – vadinasi “negroni”:)
Kai grįžtam į viešbutį krentam į lova ir smingam be žodžiu… 🙂
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Autorė rasistė.Įdomu,ką ji parašytų,jei keliautų po afriką.ten vien spalvoti žmonės.
Gal nedramatizuokim 🙂
Ši gatvė veda į pačią populiariausią Barselonos vietą – Placa de Catalunya (Katalonijos aikštę)……………………………
Atsiprašau, kodėl lietuvių kalba parašytame rašinyje vietos pavadinimą, ( vardus, pavardes ir t.t), rašome, atsieit, originalo kalba, o skliausteliuose – lietuviškai. Turėtume absoliučiai viską rašyti lietuviškai, o skliausteliuose – originalo kalba, jeigu reikia. Taip rašo mūsų „Respublika”.
Na, turėtume nors šiek tiek palaikytii savo kalbą. gal ko nežinau, tačiau nė vienoje šalyje nemačiau savosios kalbos spraudžiant į skliaustelius.
Atleiskit, susikaupė. Noriu pasakyti, kad dabar dažnai lietuviškai rašome taip, kad paskui pusė lietuvių perskaityti negali.
O dėl rašinio, man nekliūva požiūriai, su kuriais galiu nesutikti, arba atvirkščiai.
Šiltai ir džiugia gaida papasakota apie Barseloną. Man niekas neužkliuvo.