Ispanija: Savaitė atostogų Kosta Bravos pajūryje

Pirėnų kalnų atskirta nuo Europos, Ispanija savo žemyno krantus pamerkė į Atlanto vandenyną ir Viduržemio jūrą. Didelė šalis (504 782 kv.km), kurią sudaro labai skirtingi regionai. Katalonija – regionas palei Viduržemio jūrą, kurios pakrantėje laukia poilsiautojų Kosta Brava ir Kosta Dorada pajūrio regionai. Skrendame, žinoma, kelionių agentūros pagalba, tačiau norimos aplankyti vietos – jau mūsų rūpestis. Mūsų kelionės tikslas – Kosta Bravos pajūris, Barselona, mažytė kalnų valstybė Andora ir čia laukiantys netikėtumai bei tam tikri nesusipratimai…

Išlipus iš lėktuvo Barselonos oro uoste, tikėjomės karščiu į veidą alsuojančio asfalto. Tačiau Ispanija mus pasitiko apniukusiu dangumi, nors buvo liepos mėnuo ir Ispanija buvo paskelbta sausros zona. Nors paskui oras ir pasitaisė, bet, tos pirmos apniukusios dienos akimirkos vis išlįsdavo mūsų viešnagės dienomis. Mūsų laukė autobusas, kuris nuvežė į daugelio poilsiautojų (ypač jaunimo) pamėgtą kurortą Lloret de Mar. Patarimas tiems, kurie nemėgsta šurmulio, daugybės restoranų, diskotekų ir intensyvaus naktinio gyvenimo: rinktis netoliese esantį kurortą Tossa de Mar.

Lloret de Mar primena Palangą (tiksliau Basanavičiaus gatvę, tik gerokai platesnę ir ilgesnę), o Tossa kažkuo panašus į Nidą – tvarkingesnis, jaukesnis ir žymiai ramesnis bei gražesnis, turintis nuostabų senamiestį ir senovinį miestą- tvirtovę. Visa laimė, kad viešbutis, kuriame gyvenome buvo ne pačioje centrinėje gatvėje. Intensyvus vakarinis gyvenimas, kuris realiai prasidėdavo nuo 11 val vakaro ir tęsdavosi iki paryčių, garsiai grojanti muzika iš barų ir diskotekų, o jos įsikūrę vos ne kas antram pastate, turbūt nelabai žavėtų norinčius šiek tiek pailsėti. Todėl prieš vykstant į Ispaniją, geriau iš anksto išsiaiškinti kokioje vietoje gyvensite. Ne pats geriausias atvejis ir viešbučiai gerokai toliau nuo centro, nes lygiai taip pat gali būti toli ir nuo jūros. Tokiu atveju teks tenkintis viešbučio baseinu, kurio vanduo sąžiningai chloruojamas.
Tiems, kurie nori pašėlti, vėlgi linkiu neapsigauti. Anksčiau vakare pasivaikščiojus palei barus ir diskotekas, tiesiog gatvėse dalinami pakvietimai, kuriuose galima pažymėti kiek žmonių ateis į tą ar kitą diskoteką. Su šiuo pakvietimu, kiekvienas atėjęs gauna stiklą tam tikro alkoholinio gėrimo nemokamai (kokios rūšies gėrimo gausite, būna iš anksto pasakoma), be to, merginoms įėjimas nemokamas. Tačiau, jau esant vietoje, dažnai už gėrimą prašoma sumokėti, o to visai nereikėtų daryti. Ir dar: į diskotekas anksčiau vidurnakčio neverta kišti nosies, linksmybės dar neprasidėjusios.
Neblogai iš anksto išsiaiškinti kuriuose baruose vyksta kokie nors pasirodymai: flamenkas, gitaristų koncertai arba kažkas panašaus. Pasirodymai nevyksta kiekvieną dieną, todėl galite pražiopsoti įdomius reginius. Jeigu vykstate per turistinę agentūrą, gerai išklausinėkite vietoje dirbančių gidų apie tokias vietas. Jie tai puikiai žino, bet ne visada noriai dalinasi tokia informacija.
Siūlyčiau apsilankyti ir vietiniame salsos klube. Jeigu nepašoksite, tai bent pasižiūrėsite. Į tokius klubus dažnai renkasi atvažiavę iš Lotynų Amerikos, o jau šoka salsą tai tikrai nepakartojamai. Stebėjome net apsalę, žavėdamiesi ką tie žmonės su savo kūnu išdarinėja. Tokie klubai sausakimši, sėdimų vietų beveik nėra. Tačiau taip ir nesupratome pačių ispanų, besilankančių tokiuose klubuose. Vaikinų gerokai daugiau, tačiau šoka atėjusios kompanijos dažniausiai vieni su kitais. Kiti gi, vienišieji, stovi visą vakarą, ką ten vakarą – iki paryčių-vaikinai su stiklais kokio nors kokteilio, siūbuoja į taktą ir žiūri į šokančius. Mums, šaltakraujams lietuviams, ramiai nesisėdėjo skambant tokiai uždegančiai muzikai, o juolab pamačius gerus šokėjus. O čia prašom, pietiečiai, temperamentas… Pasiklausus gidės ar čia taip priimta, ji atsakė, kad lyg ir ne, jiems reikia laiko, kad įsivažiuotų. Tikrai nesupratom kiek to laiko reikia, nes iš baro išėjom po 3 valandos nakties.
Stebinantis dalykas – baruose pateikiami kokteliai. Gauni beveik litrinį stiklą kokteilio už 5-7 eurus ir jau gėrimo tikrai pakanka visam vakarui. Siūlyčiau paskanauti baruose patiekiamos sangrios – nesigailėsit: ir gražu, ir skanu. Virtuvė tikrai gausi ir gera. Viešbučiuose patiekalų gausa negalima skųstis, juolab , kad tenka paragauti nemažai nacionalinės virtuvės patiekalų.
Gausus pasirinkimas vyno parduotuvėse dar kartą patvirtina, kad tai labai svarbus produktas. Vynas pigus, ir, nežiūrint pigumo, geras. Norintiems nusipirkti sangrios, neverta gundytis įmantrių formų buteliais, nebent norite parsivežti įdomų suvenyrą. Kuo paprasčiau, tuo pigiau, o kokybė visiškai vienoda.
Neprotinga visas savo atostogas praleisti paplūdimyje, juolab kad poilsiautojai ne vien jūros įspūdžiais gyvi. Atsižvelgti reikia į tai, kad saulė čia svilina daug stipriau nei pas mus ir be apsauginio kremo geriau jau neiti į pliažą. Todėl diena, kita praleista ne pliaže leis atsigauti kūnui nuo žymiai aktyvesnės saulės, nei esame įpratę. Galima aplankyti šalia esančius kitus kurortinius miestelius, nes susisiekimas tiek autobusu, tiek katamaranais jūra labai patogus ir greitas. Pliažai didelio susižavėjimo nekelia (čia ne Palangos smėliukas, o gerai įkaitęs smulkus žvyras),.

Jūra Kosta Bravoje labai gili, pora žingsnių ir jau iki kaklo vandeny. Prastiems plaukikams nekokios maudynės. Gultai ir skėčiai mokami, po eurą, todėl daugelis poilsiautojų artimiausiose parduotuvėse nusiperka už kelis eurus skėčius nuo saulės, kuriuos vėliau ramiausiai galima parsivežti namo. Paįvairinimui, ilsintis Lloret de Mare galima aplankyti vandens parką. Puiki pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Į parką iš miestelio nemokamai nuveža autobusas, kursuojantis iš autobusų stoties. Važiuoti geriau visai dienai, nes bilieto kaina nelabai skiriasi ar pusei dienos perki, ar visai. Be to, parkas labai didelis ir laikas praeina neįtikėtinai greitai. Vienas trūkumas – labai mažos spintelės, skirtos daiktams susidėti. O po maudynių neverta praleisti progos apsilankyti šalia esančiame supermarkete VINE PALACE. Tai vyno ir prie vyno skirtų užkandžių parduotuvė. Čia galima padegustuoti įvairių rūšių vyno tiesiai iš statinių, mėsos, sūrio, saldumynų. Tikras atradimas būtų prie mūsų parduotuvių stovinėjantiems mėlynanosiams.
Katalonijos sostinė – Barselona, antras pagal dydį Ispanijos miestas, tačiau kiekvieno valia rinktis kaip ją aplankysite. Ar važiuosite per gidų siūlomas programas (bet taip brangiau ir lankomų objektų sąrašas ribotas), ar nuspręsite keliauti patys. Jeigu nuspręsite keliauti patys, reikia turėti omeny, kad Ispanija didelė šalis ir kitokia kalba nei ispanų susikalbėti nebus lengva. Nusigauti į Barselona nesunku. Važiuojama autobusu, paskui traukiniu. Atrodo nedidelis atstumas, bet važiuojama pakankamai ilgai, nes be aiškios priežasties traukinys labai ilgai stoviniuoja vos ne kiekvienoje stotelėje. Užtat pasiklausysite tiesiog vagonuose koncertuojančių atlikėjų, kurie vėliau už suteiktą malonumą prašo atsilyginti. Atgal grįžti paskutiniu traukiniu nepatarčiau, nes tiesiog gali nesutapti traukinio ir atgal į miestelį važiuojančio autobuso grafikas. Tokiu atveju reikės samdyti taksi. Pas gidus gauti šią informaciją beviltiška, nes jie Barseloną dažniausiai aplanko tik kartu su turistais ir vietinių maršrutų bei laikų gali nežinoti. Grįžtant vėliau iš Barselonos, svarbu neišsigąsti, kad stotyje nedirba kasos. Veikia bilietų automatai, tačiau koks automatas turės kokių kupiūrų grąžai, čia jau jūsų rūpestis. Atgalinį grįžimo traukiniu grafiką taip pat geriau susižinoti iš anksto, nes tablo, kuriuose žymimi maršrutai su laikais, gali stotyje paprasčiausiai neveikti.
Metro bilietai pakankamai brangūs. Vienkartinis bilietas apie 1,5 euro. Mergaitės, kurios stovi metro stotyse su prisegta kortele INFORMACIJA, kitokia kalba kaip ispanų dažniausiai nekalba, todėl geriausia patiems išsistudijuoti norimą maršrutą, turėti miesto žemėlapį, ir pasikliauti savo galva ir nuovoka, nes Barselona nėra klaidus miestas. Tiems, kas nori pamatyti dainuojančius fontanus, taip pat reikėtų susižinoti jų darbo dienas, ir deja, jei jau patys nusprendėte aplankyti Barseloną, viso reginio iki pabaigos nepamatysite, nes tiesiog nespėsite į atgal grįžtantį traukinį.
Tačiau, nežiūrint visokių smulkmenų, Barselona labai įspūdingas miestas: Triumfo arka,

Gaudi architektūra, Sagrada Familia (Šv. Šeimynos bažnyčia), Gotikos kvartalas (saugokit savo rankines ir kitus daiktus!!!), uostas, Guelio parkas, gyvos “skuluptūros”. Visko ir neišvardinsi. Jeigu vis dėlto nuspręsite stebėti dainuojančių fontanų reginį iki galo, likusią nakties dalį galite praleisti baruose ar diskotekose (tai maloniai mums pasiūlė gidė). Tik neaišku, ar po viso dienos ekskurso pėsčiomis po Barseloną, gali vilioti toks pasiūlymas.

Vietiniai – kataloniečiai – ypatingu draugiškumu nepasižymi. Net jeigu ir kalba kita kalba nei ispanų, didelio entuziazmo atsakyti į atvykėlių klausimus nerodo, taip pat ir viešbučio personalas. Nors, tarp savęs jie šneka beveik neužsičiaupdami. Ypač stebino viešbučio restorane dirbantis personalas, kuris tiek šnekėdavosi tarp savęs, kad susidarydavo įspūdis, jog jie nesimatę keletą metų. Aptarnavimo kultūra irgi neaukščiausio lygio. Įdomiausia, kad atsiradus tam tikriems neaiškumams stotyje mums pagelbėjo Ispanijoje besidarbuojantis rusas. Jis ne tik paaiškino kaip naudotis bilietų automatais, bet ir pasidomėjo kokiu maršrutu važiuojame, kad nukreiptų mus tinkama kryptimi. Papasakojo apie Katalonijos gyventojus, kad jie labai skiriasi nuo kitų savo tautiečių: nėra draugiški, ganėtinai užsidarę ir labai šykštūs.
Šalia Prancūzijos ir Ispanijos sienų, Pirėnų kalnuose glaudžiasi Andoros valstybė. Keliai Ispanijoje geri, todėl išsinuomojus automobilį galima aplankyti šią nykštukinę valstybę. Reikia turėti pasą, ne mažesnį nei vieneri metai vairavimo stažą ir būti vyresniam nei 21 metai. Eismo taisyklės analogiškos mūsiškėms. Išsinuomavus mašiną, paliekamas piniginis užstatas. Rekomenduoju prieš nuvažiuojant nuo nuomos punkto gerai apžiūrėti automobilį ir visus įbrėžimus ar aplamdymus užfiksuoti ir parodyti vadybininkui. Kitaip bus šaukštai po pietų ir užstatas gali būti negrąžintas.
Keliai Ispanijoje mokami: nuvažiavus tam tikrą atstumą, stovi užkardos, kur sumoki 9 eurus ir trauki toliau. Grįžtant per užkardą vėl sumoki, nors gal nuvažiavai tik kelis kilometrus už užkardos ir vėl grįžai.
Andora – maža, tarp kalnų įsispraudusi valstybė. Todėl, tik įvažiavus patenkame į didelius eismo kamščius . Svarbu su tuo susitaikyti ir gėrėtis lėtai slenkančiais vaizdais pro langą. Automobilį geriausia parkuoti mokamose aikštelėse, nes kitur tiesiog nerasite laisvų vietų. Miestai siauri ir ilgi, iš abiejų pusių suspausti kalnų masyvų.

Turistų labai daug, parduotuvių dar daugiau. Norėčiau paneigti mitą, kad Andoroje viskas labai pigu. Tikrai ne. Nors, kas antra parduotuvė – parfumerijos, kainos nemažos. Gal tik kai kas šiek tiek pigiau nei pas mus. O drabužių parduotuvės mus labai nustebino. Tiesiog didelis atsilikimas nuo mados, pas mus tai nešiojo prieš keletą metų, nebent rasite išparduotuvę, kur pasirausus galima aptikti ką nors įdomesnio. Tačiau pasivaikščiojus matosi, kad tai klestinti šalis; gatvėse važinėja prabangūs automobiliai, saugu, tvarkinga, aplink vyksta statybos ir niekaip nesupranti kaip jie tuos pastatus sugeba įsprausti į tokius mažus lygios žemės lopinėlius. Užsibūti iki vėlumos neverta, ypač jei norite spėti grįžti į viešbutį vakarienės. Vakare automobilių srautai nė kiek nesumažėja, o kadangi didelė dalis kelio tęsiasi tuneliais, greitis ribojamas.
Ilsintis Kosta Bravoje galima aplankyti daugybę šalia esančių objektų. Tai ir Fogeras – Salvadoro Dali gimtinė, Montserat vienuolynas, Žirona, Blanes kurortas ir t.t. Puiku, bet riboja laikas – savaitė baigiasi.
Kad ir kaip keista, bet paskutinę, išvažiavimo dieną, ryte mus pasitinka apniukęs dangus. Tačiau mes traukiame į pliažą, kas pasigėrėti peizažu, kas monetą įmesti, o kas tiesiog šiaip pasėdėti. Ir aišku, kai iki mūsų kelionės galo lieka kelios valandos, pro debesis prasimuša saulė ir pradeda svilinte svilinti. Gal ir gerai, nes paskutinės valandos praleidžiamos tikrai karštoje pietų saulėje ir paskutiniai prisiminimai bus susiję su šilto klimato šalimi ir bandymais surasti išganingą pavėsį.