Labai turistinė ir labai žalia. Labai pamėgta vokiečių. Žydra, šilta jūra. Palmės ir paelja. Šiemet birželį atostogavome Maljorkoje. Salos pavadinimas asocijuojasi su turizmu. Olos, įlankos, didžiulės ir labai gausios parduotuvės skirtos turistams. Šią vasarą kažkas nekeliaujantis manęs paklausė: „Gal kokioj Maljorkoj buvai?“. Mano: „Taip“ klausiančiojo vos neparaližavo. Nes sklando nuomonė, jog Maljorka super, atostogų etalonas, Viduržemio jūros svarbiausia atostogų vieta, lietuvio atostogų svajonė. Sunkiai pasiekiama. Šiuos epitetus išvardinau truputį su ironija, bet po jais visais pasirašau.
Savaitę galvojau kaip įmantriau pavadinti, bet taip ir nesugalvojau. Sala per daug įvairi, kad sakiniu apibūdinti.
Gyvenome Son Baulo kurorte, kuris yra didesnio kurorto Can Picafort dalis. Salos šiaurėje prie Alkudijos įlankos. Gal tai truputį periferija. Bet ekskursijų gausa, išvystytas kelių tinklas ir viešasis transportas.
Paplūdimys smėlio. Nėra jūros ežių. Tad maudymosi batais pakrante eidavau į miesto centrą. Paplūdimyje vyravo vokiška kalba, dauguma su mažais vaikais. Todėl buvo ramu.
Can Picafort ištįsęs palei Alkudijos įlanką, prifarširuotas viešbučių. Nuėję centre užsisakėm paelją su jūros gėrybėmis pirmą dieną. Vėliau to patiekalo kaip narkotiko reikėjo kasdien. Man paelja su jūros gėrybėmis Maljorkoje visur patiko ir labiau negu žemyninėje Ispanijoje ar Katalonijoje (gal greitai bus atskira šalis?). Gal todėl, kad valgydavom lauke. Alkudijos mieste valgėme tiesiog restorane senamiesčio siauroje gatvėje su vaizdu į savivaldybės pastatą. Nesu gurmanas, dėl pilies ar senamiesčio galiu misti konservais ar batonu. Bet Maljorkoje sugurmanėjau.
Viešbutyje mažai buvome. Tik miegoti ir persirengti. Į baseiną net neįlipom. Viešbučio bare gėrėme sangriją pirmą naktį atvykus. Prie viešbučio radom ūkininką, parduodantį savo raudoną jauną vyną. Puikumėlis ir pigumėlis.
Miestas ilgas. Bet yra daug autobusų, patogu jais naudotis. Mums labiau patiko ting- ting. Tai linksmas geltonas traukinukas. Vakarais jis būdavo pilnas pensininkų. Kartais praleisdavome vieną, lipdavom į kitą. Pas mus pensininkai turbūt tokio transporto baidytųsi.
Maljorka yra labai žalia. Mano akimis tai žaliausia Viduržemio jūros sala. Nematėme išdžiuvusių plotų.
Alkudija, senas menantis antikos laikus miestas. Apjuostas gynybine siena, vaikščiojom ant jos. Nedidelis koridos kompleksas ir romėnų teatras. Labai jaukios viduramžių gatvelės, dažnai pėsčiųjų. Jose gausūs gėlių vazonai. Keletas vartų į senamiestį. Turistinis grynuolis.
Bendravardė Alkudijos įlanka šiaurėje yra ilgiausia. Siauresnė Polencos įlanka. Joje plaukėme katamaranu, grožėjomės kalnagūbrių vaizdais ir deginomės. Grojo graži ispaniška muzika gyvai, mes jiems pritarėme. Skaniai valgėme seklumoje. Nardėme įlankoje su plaukmenimis, plaukėme į krantą. Plaukėme apie šiauriausią Maljorkos tašką- Cap Formentor su švyturiu.
Naujoji Alkudija turi daug viešbučių ir gėlo vandens telkinių, sujungtų kanalais. Tai ir graži aplinka, yra kur pasivaikščioti , pasifotografuoti.
Aplankiau Capdeperą. Tai miestas, esantis keli kilometrai nuo jūros, ant kalno turintis pilį. Įdomu po ją vaikščioti. Kai geras oras, iš pilies matosi Menorkos sala. Pilies darbuotoja papasakojo, kaip vaikščioti teritorijoje, kaip pamatyti gretimą salą. Buvo pilių grandinė viduramžiais, veikė telefono principu. Jei užpuola priešas, uždega laužą. Kai įvyko rekonkista, iš Maljorkos buvo išvyti maurai, o iš Menorkos – ne. Capdeperos pilyje pavyko maurus apgauti. Uždegė daug laužų ir privertė pasirašyti sutartį.
Gretimas Artos miestas irgi turi tvirtovę ant kalno. Joje saugiai stovi bažnyčia. Čia menininkų ir maldininkų miestas. Dailės studijų pilna. Mačiau visokių dizaino išraiškų.
Maljorkos sostinė Palma. Didžiausias salos miestas, neturi sau lygių. Aplankėme sostinę, klaidžiojome siauromis senamiesčio gatvėmis. Raizgalynė didelė. Pakrante per sostinę tęsiasi magistralė, kuria patogu greitai pervažiuoti miestą. Ji apsodinta palmėmis. Virš jos iškilusi Palmos katedra. Gotikos šedevras ant maurų pamatų. Didžiausia rozetė pasaulyje katedros sienoje. Katedros lankymas mokamas. Šalia grafo Almuidinos rūmai.
Palma yra ir visų Balearų sostinė su 400.000 gyventojų. Aerouostas yra visai netoli sostinės. Čia ir mėgstami britų ir vokiečių kurortai abipus, vandens ir atrakcionų parkai.
Į šiaurę tęsiasi autostrada, nemokama. Ja patogu kirsti salą. Eina pro miestą Inca, kuri garsi odos gaminiais. Į milžinišką odos gaminių parduotuvę važiuoja ištisi autobusai turistų. Šalia miesto kyla kalnai. Jie tęsiasi palei šiaurvakarinę pakrantę. Siera Tramuntana. Kalnuose aplankėme Lluc vienuolyną. Čia yra garsioji Juodoji Madona. Paimi už kelių jai, žiūri į jos akis. Išsipildo norai.
Nuo vienuolyno tęsiasi garsus kelias Sa Calobra (gyvatė). Labai vingiuotas. Ryte autobusai juo leidžiasi , o po pietų kyla. Kitaip neprasilenkia. Vienoje vietoje kelias sukasi, kol palenda po savimi. Tai Nus de Sa Corbata (kaklaraiščio mazgas). Kelias nusileidžia prie jūros. Čia Torrent de Pareis. Tai 2 stačios aukštos uolos. Tarp jų horizontalus akmenukų paplūdimys. Tai išdžiuvusios upės žiotys, dugnas. Čia pilna turistų, yra,kur pavalgyti. Bet gyvenvietės beveik nėra. Laivas iš čia nuplukdo į Port de Soller. Tiesa jūroje čia daug medūzų, geriau nesimaudyti. Iš laivo atsiveria gražūs vaizdai į stačias kranto uolas. Ši pakrantė labiausiai neprieinama.
Iš Port de Soller senoviniu mediniu elektriniu tramvajumi nuvažiavome į Soller’ą. Labai gražus tramvajus. Daug fotografavau iš visų pusių. Tramvajus važiuoja pačiu krantu lanko formos keliu. Soller’e persėdome į senovinį medinį traukinį. Šios transporto priemonės yra tik turistams. Traukinys iš pakrantės apačioje ropščiasi šlaitu aukštyn. Jis įveikia daug tunelių. Matosi miestas nuo kalno viršaus.
Iš gėrimų patiko Palo. Tai duonmedžio sėklų likeris. Jis skanus, rudas. Gali būti žalias palo. Vyrams tai afrodiziakas.
Maljorkoje yra visko. Šiltos jūros. Daug ir gerų paplūdimių. Daug žalios gamtos. Kalnai. Serpantinai. Vienuolynai. Pilys. Yra įvairių požeminių urvų. Geras maistas. Daug parduotuvių. Yra įvairių vandens parkų ir atrakcionų.
Savaitės Maljorkai per mažai. Reikėtų daugiau laiko. 10- 14 dienų. Galima čia atostogauti ne tik vasarą. Sala gana kompaktiška. Per gerą valandą galima pervažiuoti ją. Maljorka kaip žemynas turi įvairių kraštovaizdžių, skirtingos pakrantės, skirtingos auginamos kultūros.
Šiandien, tiksliau prieš valandą, grįžom iš kelionės. Pirmas straipsnis , perskaitytas iš interneto, buvo Loretos.
Kai lipau paskutinį kartą į Olevistės bokštą, mano kuprinę, apačioje saugojo bilietų pardavėja. Ji pati pasisiūlė. O aš sutikau. Nors laiptai siauri, vietos mažai ir viršuje. Aš tada parplaukiau iš Helsinkio, o mašiną buvau palikęs už Talino autobusų stoties už dyką.
Kadangi šiąnakt kėlėmės pusę trijų, o teko parvairuoti iš Varšuvos, ryt dar kartą skaitysiu. Ačiū už įdomias ir šviežias žinias.
Malonu, kad buvau pirma :))).
Na, neblogai jūs čia suvaikštinėjot – šitiek muziejų, bokštų, su vaiku ir dar po nakties autobuse…Šaunuoliai 🙂