Beveik tapo įprasta,kad vasarai pasibaigus imu galvoti apie atostogas…
O ir mintis dar bent trupučiu ją prailginti,yra tarsi balzamas širdžiai.Vietoj Išsvajoto Irano(negavom vizų),mintimis ieškau kažko ,kuo išties galėčiau šią šalį pakeisti ir kuri būtų dar turistų ‘nenumindžiota’-tad akys nejučia užkliūna už Sirijos,Irako ir Turkijos Kurdistano…
Taigi rugsėjo pirmąją pajudame du brandūs ‘jaunuoliai’ iš Lietuvos,gan įprastu maršrutu per Lenkiją,Slovakiją,Rumuniją,Bulgariją…
Lenkijoje judame Suvalkų-Bialystoko-Liublino-Rzeszovo-Duklos link. Dar prieš sieną stojame nakvynei,išsitiesiam palapines tiesiog degalinės pievelėje ir pavarge užmiegam,o ryte judame tolyn.
Slovakijoje nuo Svidnik-Stropkov važiuojame gan nuobodžiais Slovakijos keliais,kiek vėliau pasukus keliu palei ežerą truputi akys ima mėgautis vaizdais.Toliau sukam link Trebišovo-Satoraljaujhely,kertam Vengrų sieną,pradedam ieškoti kelių vinjetės,nors tiesa sakant jos net nereikėjo,nes judėjome vietinės reikšmės keliais.
Ties Sarospataku padarome sprendimą sutrumpinti kelią,nukertant kampą,kad tiesiausiu keliu atsidurtume Tokajuje,bet toks pasirinkimas vėliau pasirodo buvo klaidingas-gi įvažiave į miestą ir jį kirtę išvažiuojame i tokius kaimus kad atrodo jok laikas sustojes nežinia kada juose..o ir atsiremiam, trumpindami kelią, į kažkokią upę,buvo per ją tik keltas,bet jis neveikė.o tas kelias turėjo vesti Balsos-Rakamaz link.Vienu žodžiu visvien teko grįžti atgal ir pagrindiniu keliu judam Nyiregyhaza-Debrecen-Berettyoujfalu Rumunų sienos link. Na bet atėjus vakarui nusprendžiam sieną kirsti kitą dieną,o nakvynei pasirenkam miestuką prieš sieną,ilgokai tamsoje ieškom kelio,kuriuo pro įvairius pastatus,galėtume prasibrauti į už jų GPS’e matomo ežeriuko link..Vis tik patenkam į kažkokius sodus ir ant pylimo statom mašiniuką,bet to ežero nerandam tik girdim kad žuvėdros kažkur klykauja netoliese,o tai reiškias kad ir tamsoje pasirinkome teisingiausią kelią.. Statau palapinę,įsikuriam ir bandau kažką ant primuso pasigaminti,truputį pavakarojam ir į ‘lovas 5* ‘… Ryte prikelia aplinkui belakstančios avys,išeinu ieškoti vandens telkinio kuris matosi ir žemėlapyje,išties randu,tik kažkokią pridvisusią balą,o gryžtant sutinku piemenį kuris neitin patenkintas tokia mūsų viešnage.
Pajudame Rumunijos link,bet šįą dieną vairuoju jau ne aš,o užtat netenka man garbės ‘imtymiai’ pabendrauti ištroškusia vengrų kelių policija-viršytas greitis ir gana daug-300 eurų bauda,kurią liepia susimokėti vėliau,banke,na aišku niekas apie tokį indėlį Vengrijos biudžetan negalvoja..
Valio.
Rumunija-jau pažįstama,iš ankstesnių kelionių,sukam Oradėjos link,laikom krypties Deya-Petrosani-Targu Jiu-Craiova-Alexandria-Giurgiu.. Na tie Rumunijos keliai ,bent provincijoje, neitin kokie,kažkur pakelėje priekalnių ežeriukyje stabtelėjam išsimaudyti,kas tikrai gerai nuteikia..Vienu žodžiu Rumuniją tiesiog stengiamės kuo greičiau kirsti,įprasti mokesčiai už tiltą,patikrinimas kelių vinjetės keliantis-kertant sieną-tilta ir mes kitapus Dunojaus Ruse Bulgarijoje,kur užsipilam kuro,mieste išsikeičia, valiutos ir judam tolyn Rozgrad-Varnos link.. Ir vėl,kaip ir prieš metus pasitinka apleisti kaimai,jų ale ‘autostrada’,joje tūnantys uolieji Bulgarijos pareigūnai,bei…pakelėse stovinčios vyriškos meilės ištroškusios mergaitės..aišku laukiančios kad būtų paremtos..
Kažkur pakelui stabtelėm nusipirkti bulvių,daržovių ir vėl skriejam, apžėlusia iš visų pusių, Bulgarijos ‘autobamu’..
Planuose pasiekti Varną,joje trumpam pasivaikščioti pakrante,bulvaru.. Mašiniuką pasistom palei parką, už kurio jau jūra,reikia pabrėžti kad nuėjus į jį einam ieškoti ten esančio juodo smėlio pležą,kuriame smagiai išsimaudom,ir toliau tęsiam eskursiją po miesto centrą,suvalgom po kebabą,kur jau iš ankstesnių klajonių viskas žinoma,o nakvynę suplanuojam už Varnos,tokiame ‘Rybnoje posiolok’ kaimukyje,šalia Lukoilo naftos bazės,ten vanduo tikrai švarus,gražu ir jau ankščiau esam palapines state..Gal tik nuolatos atplaukiantys laivai drumščia poilsį..
Išties ta vieta man patiko,nes pakrantė gan įdomi,kam teks ieškoti kur šalia Varnos statytis palapinę rekomenduoju,ji pakeliui į Rudnik yra tokia aikštelė su čiaupu vandeniui įsipilti ir tuoj išsuki iš kelio,per tiltą pervažiuoji į kitą kelio pusę ir gan ilgokai vingiuodamas pakrante privažiuoji ta vietą,ten saugu.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Tai vis tik, kokios priežastys Jus atbaidė nuo Kosovo. Būtų įdomu žinot, nes neužilgo teks tenai pabuvoti.
Kokie matyti vaizdai … O Žablijakas tai tokius gerus prisiminimus palikęs, kai teko aplink Juodajį ežerą pakulniuot ir dar sniegai gabalais visur gulėjo . :):)))
Alvydai, jei jūsų kelionės tikslas – Kosovas, tai tos priežastys labai menkos:
* Turint pase Kosovo muitinės antspauduką – nebegalima įvažiuoti atgal į Serbiją (mūsų atveju, tai būtų 4 pasai);
* 50 eurų draudimas mašinai, bet nepriklausomai ar busit dieną, ar savaitę;
* deklaruoti kiek įsivežat pinigų;
* deklaruoti kompiuterį, fotoaparatą, su teise patikrinti informaciją, esančią juose. Jei neklystu, įsivežti kompiuteriui reikia gauti leidimą (bet gal jau kas pasikeitė per pora metų). Na, kompiuterio neturėjom, bet kaip be fotoaparato…
Sakau, tos priežastys nebuvo kažkokios baisulingos, bet kadangi mūsų kelionės tikslas buvo Juodkalnija, o į Kosovą norėjom užšokti dienelei, tai pasirodė per daug biurokratijos ir pinigų. Kita vertus, negaliu garantuoti informacijos teisingumu, nes gal paprastiem turistams tos sąlygos švelnesnės 🙂
Ojej, kažkokį Vasilijų bučiuot… Kad bent jau Vasilisa būtų.. :))) O šiaip, kalnai gražūs. Pora kadrų netgi kažkiek Kaukazą priminė.
Joooo, tokioje situacijoje mes irgi būtumėm bandę sprukti :))
Tos karvės prie šiukšlynų tai taip juodkalnietiska… O šiaip puiki šalis, graži gamta, skanus maistas ir Pivos kanjonas pas jus saulėtą dieną dar nuostabesnis negu mes matėm lynojant. Tarp kitko raftingas ten visai neekstremalus – vaikams būtų patikę.
Į Kosovą mes vykstam komandiruoti. gaila, jei negalėsim šalia pasižvalgyt.
Xvim, jei ten Vasilisa bučiuot reiktų, dar su kokiais papasais, tai vyras ir išpažinties juodkalniečių kalba būtų priėjęs 🙂
Dėl raftingo – po kelionės skaičiau, kad daugelis suaugusiųjų nusivilia. Tai vaikams tikrai būtų pats tas, bet yra kaip yra…
nelabai aišku per kokią šalį važiavote, nes rašoma, kad per Serbiją, o pravažiuojamas Sarajevas – Bosnijos-Hercegovinos sostinė???
Košmaras kažkoks… Ne vieną ir ne du kartus tikrinau gramatikos klaidas, miestelių, upių ir vietovardžių rašybą, ir … nepamačiau to, kas akis bado…
liuks pasakojimas, praejusia vasara ir mes ten keliavome, ir ta masiniuka kalnuose mateme, ir to siurio ragavome, smagu prisiminti
labai patiko pasakojimas. Sergu Balkanais:) Mes sia vasara buvome Juodkalnijoje, tik iki kalnu dalies nespejome nuvaziuoti, ko labai gaila, ypac perskaicius Jusu aprasyma. O Pivos kanjons iki siol akyse stovi, nerealus grozis. Norejome vaziuoti pro Serbija, bet Kosove buvo neramumai, tai liko neaplankyta