Mano skrydis į Indiją buvo itin įdomus, ir KEISTAS.
Namuose pramokau su kitų pagalba kalbėti indiškai tai yra hindi kalba. Nuvykusi sveikinausi su indų vaikais, indais, tačiau niekas manęs nesuprato. Jie sake i dont understaind arba išvis tylėjo. Po kelionės grįžusi namo pasidomėjau tuo, ir sužinojau, jog hindi kalba kalbama tik per valstybines šventes šalie vadovai ja kalba, o daugelis indų šios kalbos nesupranta. Jie kalba angliškai didesniuose miestuose, o kaimuose kalba kitomis kalbomis.
O dabar placiau apie kelionę. Atvykusi ką tik išlipusi iš lėktuvo buvau sutikta moterų apsirengusių sariais…
Iš kart pamaniau Wow aš esu čia… Ten nors buvau ir dideliame mieste visur aplinkui išsidėstę kioskeliai, parduotuvėlės, prekiautojų palapinės ir kiekvienas siūlo savo prekę ir, kad tai ji yra geresnė nei ta. Na ką padarysi toks yra verslas(: Žinoma, vos pamatę turistą supuola ir ima savo prekę liaupsinti ir girti ir, kad tau ji labai pravers ten ir ten… Tai gi tuomet taip pat įvyko keistas įvykis. Besiųlydamas prekę prekiautojas įtikino mane, kad tai tikrai bus puikus suvenyras ( tai buvo arbatinis) ir kitas prekiautojas siųlė prekę, tačiau aš nepirkau tai gi prekiautojas pasirodė labai aršus ir puolė kitą prekiautoją, jie abu krito ant žemės kol apsiramino…
Lankiausi Tadž Mahalyje. Nepaprasta vieta, ir žinoma man labai pasisekė, ne į Tadž Mahalį šeštadieniais nemokamas, o tuomet buvo šeštadienis. Paprastai tektų mokėti apie šešias rupijas.
Ko tik ten galima prisižiūrėti: bėgantį nuo žmonių apsivogusį varšą vaiką, prekiautojų ginčus ( beje, kai kurie prekiautojai iš anksto susitaria, kad aš siųlisiu prekę šiandien, o tu nesiųlik, siųlisi rytoj, tada aš nesiųlisiu), gatvės muzikantus, valkatas, miesto centruose narkomanijos šešėlį…
Ir vis gi tai ypač skurdi šalis. Tai gali paliudyti indo parašyta knyga lūšnynų miljionierius.
Šiltas kraštas, bet kai išgirsti apie ten vykstančią prostituciją, vagystes, žmogžudystes kurių nespėja fiksuoti Indijos policija, nuomonė apie šalį gali akimirksniu pasikeisti…