Į Nyderlandus per Šveicariją

Pradžiai apie kelionės sumanymą, tikslus ir įgyvendinimą… Iš ankstesnės patirties buvo nuspręsta neužsakinėti jokių hostelių,motelių ar kempingų, nes taip mums paprasčiausiai įdomiau keliauti:). Maršrutas buvo numatytas toks: LT-PL(Varszava, Wroclav, Jelenia Gora)-CZ(Praha, Plzen, Klatovy)-D(Munich, Friedrichshafen,Bodeno ežeras)-CH(Schaffhausen,Curich,kalnu keliai,Meiringen, Zermatt)-F(Chamonix)-CH(Montreaux, Basel)-D(Karlsruhe, Trier)-L(maži miesteliai)-B(autostrada…)-NL(Amsterdam, Volendam, Alkmaar, Groningen)-D(Autobanai Š dalyje užsukant apsišopinti Rostoko uoste)-PL(Š dalimi palei Baltijos pajūrį)-LT. Kokį sugalvojome, tokį ir susukome. Tiesa, miestus surašiau tik dėl informacijos kitiems keliauninkams, nes mes dauguma jų tik pravažiavome. Mūsų kelionės kertinis tikslas-gamtos objektai Šveicarijoje, Prancūzijoje Amsterdamas, kaip išskirtinis miestas.

Statistika: Kelionės laikas 2008 07 26-2008 08 06. Nuvažiuota 5 987 km. Kelionės trukmė 12 dienų. Mašina-Kia ceed 1.4l 2007m. Benzino sąnaudos pagal kompiuterį 6,5 l/100 km.Benzino kaina 1 žmogui (4 žmonių ekipažas) apie 500Lt už visą kelionę įskaitant vinjetes, parkingus ir t.t. Kita auto buvo dyzelinė(Saab 9-3), tai dar pigiau gavosi. Nakvynės kainos kempinguose vidurkis 1 asmeniui 8-9 eurai. Visos išlaidos-priklausomai nuo kiekvieno individo poreikių 2300-2800 Lt 1 žmogui. Maisto iš LT buvo vežtasi bent benzininiame ekipaže minimaliai, atsargos pasipildomos prekybos centruose įvairiose šalyse (kainos nešokiruojančios). Pusryčiai ir vakarienė būdavo šalia palapinės, pietūs-bare,kavinėje,restorane ir pan.

1 diena. Pernai teko važiuot tuo pačiu keliu iki Miuncheno, tik tada nuo jo sukom link Italijos, o šiemet patraukėm link Šveicarijos. Pernai buvo vienas ekipažas, šiemet jau keliavome 2 mašinomis – po pernykščių mano pasakojimų apie kelionę atsirado žmonių, kuriems įgriso poilsis Turkijos ar Maljorkos viešbučiuose ir kilo keistas noras miegoti palapinėse ar lietui lyjant, ar saulei kepinant 🙂

Jei pernai Varšuvą pravažiavome be kamščių, tai šiemet strigome dėl kelio remonto tranzitinėje gatvėje, paskui dar nepasukome ten kur reikia,bet gana greit išlindome ten kur reikia. Pirma mašina važiavome be navigacijos, antroji su ja, tai paskui minėjo, kad kompiuterinė mergina truputį Varšuvoje buvo paklaikusi:)…Vėliau dar kelis kartus jai pasiožiavusi, ji buvo išjungta…Toliau lenkų betoninis greitkelis su milijonais šviesoforų, po posūkio link Wroclavo-automobilių nedaug, kaimų kaip visoje Lenkijoje. Dažname iš jų,anot bendrakeleivio,kelio ženklai, kuriame vaizduojama mergaitė, nešanti rankoje prezervatyvą. Todėl ir šliaužama iki vakaro 5-7 km 100km/h, po to 2-3 km 50km/h. Lyginant su praėjusių metų kelione , Lenkijoje atsirado labai daug fotoradarų, tad reikia būti atsargiems. Jų yra tiek greitkeliuose, tiek miesteliuose. Vakarop privažiuojame kalnus ir kažkur 6 km iki Čekijos sienos kempinge stojam nakvynei. Kaina šokiruoja gerąja prasme 2 auto, 2palapinės, 6 žmonės, dušai, wc-viso 15eu!!! Kai pernai čia klausiau,tai už 4 asm. paprašė 130 Lt. Tada po porą šalto alaus iš šalia esančio baro ir – miegot. Nuvažiuota 1118 km.

2 diena. Apie 7h paliekame kempingą, vingiuojam miškingais kalnais, kertame Čekijos siena. Ties Železny Brod miestuku pamatome pilnas pakeles mašinų, palapinių, jaunimo su gitaromis, britvomis(viena mus kelis kartus aplenkė važiuodama kalnų serpentinu ant galinio rato…).Turbūt vyko kažkoks muzikos festivalis, apie kurį vėliau internete neradau jokios info. Toliau jau pažįstama autostrada iki Prahos (nestojame, nes jau buvę),vėl autobanu iki Plzen, kur išsukame į paprastą gražų keliuką link Klatovy. Pernai pakelės laukai buvo pilni saulėgražų,šiemet kukurūzai visur kukurūzai,kurie jau neatrodo taip gražiai kaip semkės:)…Prieš Vokietiją dar pigesnių degalų,čekiškų sūrių ir įvažiuojame i Bavariją. Aš asmeniškai jau norėjau kuo greičiau privažiuoti tą Miuncheną, nes už jo prasidės ir man nepažįstamas kelias. Kažkaip atsibodo man tas deja vu jausmas:). Kadangi autobane visi greit skriejo,neatsilikome ir mes. Tad neužilgo važiavome ten, kur niekas nebuvome. Deja, Vokietijoje greitkelius (nors jie labai geri) irgi kartais remontuoja-papuolėme į kamštį:(…Bet blogi dalykai negali amžinai tęstis, tai už geros valandos pradedam vėl greičiau judėt. Mūsų tikslas šiandien-pasiekti Bodeno ežerą. Pakeliui dar užsižiūrime į apynių didžiulius laukus ir, žinodami kas laukia po vakarienės, kantriai važiuojame toliau. Apie 19 h įsikuriame tik antrame (pirmasis buvo užkimštas) kempinge. Po Lenkijos stovyklavietės ši atrodė labai prabangi-daug jachtų, porsche ir pan. Kempingo teritorijoje dar spėjome nusipirkt alaus vakarienei ir bandelių pusryčiams. Ten maisto parduotuvės nepersistengia kaip LT-naktį nenubėgsi ir nenusipirksi…

Bendrakeleiviai po alaus pradėjo teirautis manęs, kada pradėsime matyti kokių nors įspūdingų objektų:)…Nuraminau, kad nuo rytojaus maždaug 11h (numatyti Reino kriokliai). Ir ,kad kai pradėsim viską matyti, tai tęsis kokias 6-7 dienas, kol reiks sukt link Lietuvos. Tikslą pasiekiau-bendrakeleiviai nurimo ir saldžiai užmigo. Nuvažiuota 763 km.

3 diena. Na, ir štai apie 11h mes jau aikštelėje prie Reino krioklių. Jei tiksliai atsimenu, tai yra galingiausias Europos krioklys pagal pratekančio vandens kiekį per pvz. minutę. Na, ir atrodo jis įspūdingai. Tiek iš viršaus,tiek ir laivuku plaukiant tiesiai i jį:)…Čia tokia atrakcija turistams, kai vairininkas kiek pasukioja kelis ratus palei krioklius ir desertui visu pajėgumu plukdo tiesiai prieš srovę i juos. Laivelio kaina apie 17 Lt. Aišku, kad būtina praplaukti. Beje, juos galima apžiūrėti iš dviejų pusių. Mes pataikėme i tą, nuo kurios reikia leistis žemyn link kursuojančių pramoginių laivukų. Kai kuriose vietose prie krioklio galima prieiti kokio 1m atstumu!

Toliau judėjom link Alpių per Ciurihą. Pakelėje radom tokį megamaisto kompleksą „Marche” (Kažkas panašaus į mūsų Delano). Tai čia pietūs kainavo brangiausia per visą kelionę. Antras patiekalas gėrimas apie 60 Lt . Ciuriche maloniai nustebino tranzitas per miestą. Kaip įvažiavome i vieną juostą, taip ta pačia ir išlindome iš jo. Puikus žymėjimo, transporto srautų sureguliavimo pavyzdys. Gyventojų -beveik milijonas. Nesinori prisimint Varšuvos…brrr…Beje, dar pastebėjimas-benzino kaina Šveicarijoje per visą kelionę nusileido tik Lietuvai (1l-4,34 Lt). Toliau jau prasidėjo Alpės-gražu, smagu, norisi sustoti pasigrožėti vaizdais,ežerais slėniuose beveik kiekvienoje aikštelėje. Sustojome prie Meiringen miestuko pasižiūrėti Aarės upės tarpeklio. Kaina apie 17 Lt. Ten padarytas maršrutas pėsčiomis virš putojančio ir labai kalkino drumzlino upelio. Įdomu, tik pradėjo lyti visai neprastai. Toliau per lietų važiavome link Ronos ledyno. Spėjau, kai perlipsime perėją, anoje pusėje lietaus neturėtų būti. Taip ir atsitiko. Valio! Įėjimas prie Ronos ledyno apie 12 Lt. Jame turistams iškirstas keliasdešimt metrų tunelis pažioplinėti. Viduje šaltoka, visur čiurlena krištolinis vandenėlis, kurio prisipilame į bambaliuką. Šalta, skanu, malonu. Šalia ledyno serpentino kilpoje,o gal debesyje?:) įsikūręs fantastiško grožio viešbutis. Po to leidomės žemyn, radom pirmą kempingą, pavakarojome ir miegot. Beje,čia naktis buvo šalčiausia 8. Nuvažiuota 300 km.

4 diena. Atradimas ryte-aukštai kalnuose ryte neegzistuoja pagirios. Kol išsivalai dantis viskas staigiai susitvarko:)…Šiandienos mūsų kelionės tikslas-netoli esantis kurortas Zermatt, tiksliau – šalia jo stūksanti viena įspūdingiausių Alpių viršūnė-Matterhorn. Važiuojant link ten pirmą ir paskutinį kart kelionėje mus sustabdė policija. Tikrino kruopščiai pasus, dokumentus, net bagažines liepė atidaryti. Bet mes buvom švarūs kaip vakar ragautas ledyno vanduo, todėl palinkėjo mums gero poilsio. Beje, mūsų merginoms policininkai (išvaizda, apranga) paliko itin gerą įspūdį:). Na,o vyrai pagalvojom, kad buvom sustabdyti dėl kitoniškų numerių šiaip prasiblaškymui, nes tokioje puikioje šalyje darbo turbūt mažiau nei kur kitur.

Į Zermatt miestą su mašina neįvažiuosi, nes tai ekologiškas miestas, kuriame kursuoja elektriniai taksi, žirglioja arkliai su karietomis ir t.t. Tiesa, mašinų yra, bet turbūt vietinių gyventojų. Todėl auto teko palikti prieš tai už kokių 5km esančiame Tasch miestelyje. Iš jo kursuoja el.traukinys, arba paslaugas siūlo vietiniai dušmanai(pigiau). Nuvežimas-parvežimas parkingas apie 25Lt. Mikriuko vairuotojas matėsi, kad maršrutu važiuoja kokį milijoninį kartą, todėl mums buvo baisoka railioti tais posūkiais ant skardžių be aptvarų. Pamatęs, kad nuščiuvę žvelgiam į kelią, paklausė-scary? Ir toliau važiavo šumacherio stiliumi:)…

Zermatt miestas paliko idiliško kurorto įspūdį. Kalnų architektūra, gėlių galybė balkonuose, jaukios kavinukės glostė akį. Gal kiek daugoka turistų, bet iš esmės jie netrukdė. Keltuvai kelia keliais maršrutais. Mes pasirinkome patį aukščiausią-į Matterhorn glacier paradise. Kaina apie 185 Lt. Pakeliama į 3883m aukštį. Tai aukščiausiai Europoje keliantis keltuvas. Kadangi keltuvai ne iš lėtųjų, tai per maždaug 20min pasiekėm Klein Matterhorn viršūnę. Pirmas jausmas išėjus iš keltuvo nelabai mielas-galva ar tai svaigsta,ar tai spaudžia, realybė atrodo kitokia. Po kiek laiko praeina, bet ne visiškai. Gal todėl sniegynai, ledynai, slidinėtojai, alpinistai atrodo kaip iš kito pasaulio.Didysis Matterhorn taip ir neatsivėrė mums iki galo-debesys nuolat kybojo ant jo aštriosios smailės. Nusileidę dar pamaklinėjome po miestą, kavinukes, suvenyrų parduotuves ir su savuoju dušmanu grįžome į Tasch. Šalia jo radom kempingą su itin komunikabilia darbuotoja, kuri pasiūlė pirktam alui iki palapinės pasinešti gražią rankinę su atskirais skyriais kiekvienam buteliui, tai ir nusprendėm čia pasilikti:)…Naktį 9. Nuvažiuota 80km.

5 diena. Tikslas-Chamonix kurortas Prancūzijoje, Monblano papėdėje. Autostrada greit privažiavome iki perėjos, už kurios Prancūzija. Kildamas galvojau, kad per čia negrįšime, bet vistik grįžome vėliau. Nelabai patiko man šitie serpentinai. Chamonix pasitiko 30 karščio. Prie keltuvo į Aiguille du midi viršūnę, nuo kurios atsiveria Monblano panorama nemažos eilės. Bilietus pasikėlimui gavom tik už 2 val. Kaina pigesnė nei Šveicarijoje-apie 130Lt. Pakelia į 3842m. Kildami matėm, kad viršuje pekla. Tai netrukus pajutome-pradžiai lietus, vėliau kruša, išlipę viršūnėje patekom į sniego pūgą. Galva taip nebesvaigo kaip vakar-adaptacija įvyko. Alpinistų žymiai daugiau nei vakar-vistik čia aukščiausias V.Europos taškas. Monblano pasirodymo laukėm porą valandų, prieš tai visi skendėjome debesyse. Tik prapučia debesis-visur aplinkui foto kameros pykši sport režimais, staigiai vėl užtraukia-visi pasirėmę lūkuriuoja, po 10min vėl tas pats-pykšt pokšt. Nusileidę šalia miesto radom, kaip vėliau paaiškėjo, geriausią visos kelionės kempingą. Jame vietos palapinėms atitvertos gyvatvorėmis, todėl nei tau trukdo, nei pats kam trukdai. Viskas gražu-gėlės,šalia nutįsęs ledyno liežuvis, bandelės ryte atvežamos į palapinę, mobilieji telefonai, besikraunantys vienui vieni prie dušinių(neįsivaizduojama LT:),voverės, atbėgančios pasirankioti maisto trupinių….Ech…Prieš naktį lietus su ledukais,šiaip šilta naktis 15. Miegot. Nuvažiuota 149km.

6 diena. Diena nusimato nuobodoka-pasiekti Liuksemburgą,kelias tolimas. Pakeliui užsukom į Šveicarijos Monte Karlo – Montreaux miestą. Graži krantinė palei Ženevos ežerą, kazino, prabanga, raudoni kilimai. Išvažiuodami iš požeminio garažo atsiskiriame nuo antro ekipažo ir tenka jų laukt valandą, nes jie išlindo kitoje miesto pusėje, o centre pateko į kamštį. Paskui visą dieną autobanai, pilni mašinų. Liuksemburge kempinge atsiduriame vakarėjant. Ši šalis paliko malonų įspūdį-tvarkinga, išpuoselėti namai, žolynai. Matosi, kad žmonėms čia gera gyventi. Kempinge pas medžiotoją senuką sutemus laukė staigmena. Keliaujančių lietuvių jaunuolių ekipažas kaip ir mes aklai temstant netyčia pateko čia. Tai buvo pirmieji sutikti lietuviai kelionėje. Pasikalbėjome, kaip jiems sekasi kelionėje,kaip mums ir – miegot miegot…Nuvažiuota 742 km.

7 diena.Tikslas-Amsterdamas. Baigėme pervažiuot grąžųjį Liuksemburgą, Belgiją tik kirtome, o Olandijoje patenkome į kamščius autostardoje. Įsitikinome, kad tai tankiausiai apgyvendinta valstybė Europoje:).Dar pastebėjome, kad po kalnų truputį nyku važiuot-akis neužkliūna niekur. Po pietų įsikuriame Gasper camping Amsterdam. Iškart pamatome ,kad gyventojai visai kitokie, nei kalnuose. Lengva nuspėti, kokiu tikslu jie lankosi Amsterdame-jaunimas, dredai, gitaros, žolės kvapas ir pan. Nuo kempingo į centrą kursuoja metro, visą parą veikia naktiniai autobusai. Bilietas važiuot su viskuo-berods 7 eurai parai. Taigi, sėdę į metro, patraukėme link centro. Į akis krito tai, kad buvome bene vieninteliai baltieji traukinyje. Kiek nejauku, bet antrą dieną pripratome prie to. Centre per pirmą valandą patyrėme lengvą kultūrinį šoką-atrodo, kad visas miestas gyvena tik rūkydami marichuaną, lankydamiesi gėjų kino teatruose, sexshopuose ir raudonųjų žibintų kvartale. Gatvėse dažniau, nei įprastos poros, vaikščiojo susikabinę gėjai ir lesbietės. Bet greit išaiškėjo tiesa-vienoje aikštėje išgirdę muziką, pasukom link jos ir pamatėme daug daug šokančių, besiglamonėjančių, besibučiuojančių …vyrukų:)…Kaip paaiškėjo dar kiek vėliau, mes pakliuvome į tą savaitgalį mieste vykstančią seksualinių mažumų šventę. Na,tai per tą laiką prisižiūrėjome visko, ko nebuvome matę…Ko gero, keisčiausia buvo matyti kokį 65 metų senolį su batais ant platformų, ružavomis kojinytėmis,sintetiniais aptemptais mini šortukais, ružavais plunksniniais sparniukais ant nugaros…Ir kad žiūri į šėlstančią jaunų tvirtų gėjų minią, pasmakrė kad tirta, kad tirta…Turbūt jaunas dienas prisiminė ko gero, pagalvojom… Žibintų kvartale dirbančios merginos nustebino manekeniška išvaizda. Na,ne visos,bet daug tikrai gražių ir jaunų. Kaina dieną 90eu, vakare ir naktį 120eu. Prieš vidurnaktį grįžome į kempingą apturėję tikrai ne ką mažiau įspūdžių, nei kalnuose. Nuvažiuota 372km.

8 diena. Visa ji buvo skirta Amsterdamui. Buvome sumąstę paplaukioti kanalais kursuojančiais canalbusais. Kaina apie 50Lt. Per trejetą valandų apsukamas nemažas ratas, pamatoma ne vien centrinė dalis. Pvz. naujos statybos daugiabučiai taip pat, kaip senamiestyje viršuje yra susiaurėjantys. Na,bet plauk kur nori, bet gėjų paradas persekiojo visur:)…Šeštadienį vyko pats epogėjus, kurio metu visi dalyviai sulipo į laivukus, kuriuose vėl šoko, vėl linksminosi ir t.t.ir užtvindė kanalus.Mieste rūkomos marichuanos kvapas juntamas visur-gatveje,kavineje,autobuse ir t.t. Amsterdamas paliko labai kosmopolitiško, tolerantiško,t urinčio magiškos traukos miesto įspūdį. Kaip pirmą vakarą vaikščiojom abu ekipažai „apšalę”, taip palikdami jį visi pritarėm, kad tai „labai įdomus miestas į kurį būtina sugrįžti”:)…Nuvažiuota O km.

9 diena.Šiandien suplanuota aplankyti kai kurias Š Olandijos vietas. Pirmą tašką-itin žavų žvejų miestelį Volendam pasiekėm netrukus. Ryškiai dažyti namų fasadai, mažos parduotuvėlės, Eiselio ežeras. Reikia pamatyt būtinai. Toliau važiavome link senovinių malūnų Zaanse Schans. Ten gal ir įdomu, bet jautėsi, kad labai viskas sukičinta dėl turistų – a la Rumšiškės:).Beje, nustebino lankstinukas apie malūnų veikimą lietuvių kalba:). Paskui stojome Alkmaar mieste sūrių turgaus pasižiūrėt ir nusipirkt. Bet, tai buvo ne turgaus diena, o specializuotos sūrių parduotuvės kaip tyčia neveikė:(… Ten pradėjo lyti, tai judėjome toliau. Pakeliui buvom trumpam stabtelėję prie Šiaurės jūros-per lietų ir vėją ji pilna banglentininkų. Į Vokietiją važiavome ilgu (30km) pylimu, skiriančiu Šiaurės jūrą nuo Eiselio ežero. Pylė kaip iš kibiro, bet į apžvalgos aikštelę reikėjo eiti pafotoaparatuoti.. Ir paskui, važiuodami link Lietuvos visą laiką jautėme, kad vežamės paskui save galingą lietų. Lyg kokį užtrauktuką traukėme nuo Olandijos. Nakvynei stojome pabėgę nuo lietaus Vokietijoje prieš Brėmeną. Tik spėjom pavalgyt „Palapinės restorane” lietus pasivijo mus. Miegot. Nuvažiuota 496km.

10 diena. Visą naktį lietus žadino mus, jau galvojom kaip čia reiks ryte viską susitvarkyt, bet jis staiga liovėsi. Šiandienos tikslas pasiekt Ustkos kurortą Lenkijoje. Visa diena autobane. Netoli Lenkijos autobanas iškrėtė nematytą pokštą. Važiuojam sau ramiai ir staiga super duobėtas ruožas apie 30km. Riedam 60-70 greičiu, jausmas lyg čia tankai važinėja… Ustką pasiekėme vakarop. Labai panaši ji pasirodė į mūsų Šventają. Čia nusprendėme nekvailioti ir išsinuomavome namuką. Ir gerai padarėme, nes naktį galvojau, kad pušys grius ir ant namuko, ir ant mašinų-siautėjo gamta. Kadangi oras buvo blogas, tai nieko Ustkoje ir nepamatėme. Na,nebent apšnerkštą Bedronka maisto parduotuvę, kur šiltas alus, žmonių eilės, prakaito ir mėsos tvaikas. Šalto alaus radome puskioskyje. Na, dar baruose, kaip ir Palangoje groja muzikantai arba karaoke:). Miegot. Nuvažiuota 784km.

11-12 diena. Dalį ekipažo vežiau i Vilnių, pats kitą dieną dardėjau namo į pajūrį. Kelionė nebuvo nuobodi, nes beveik visada stipriai lijo. Dėl to nei Gdansko neapžiūrėjome. Šiaip sunkiausia vairuot per visą kelionę nuo Alytaus iki Vilniaus, nes prie lietaus dar ir sutemo. Tai džiaugiausi grįžęs.
P.S. Džiaugiausi, kad kelionė patiko ne tik jos sumanytojui (man), bet ir visiems žmonėms, kurie važiavo kartu. Paklausti, ką rinktųsi kitą kartą: saulėtą viešbutį kur nors Turkijoje ar tokią pačią turistinę-muristinę kelionę, pasirinko antrąjį variantą:)

Ačiū už dėmesį.