Gruzija kitu kampu

Žmonės fantastiški, kainos labai geros (visą dieną po lankytinus objektus važinėjome su taksi, nes viešas transportas ne sezonu metu nevažinėja, už visą dieną sumokėjome 60 larių). Aplankėme neįtikėtinus urvus, pamatėme dinozaurų likusius pėdsakus, aplankėme krioklį ir paragavome tradicinio maisto! Taip pat galime teigti, kad taksistas yra pats geriausias miesto gidas ! Rytoj planuojame vykti į kalnų vienuolyną ir su džipu leistis po kalnus, aplankyti neseniai atsidariusį kanjoną. Fantastiška diena, malonus nuovargis ir nerealūs įspūdžiai 🙂

Aplankyti neįtikėtini Kutaisio kalnai ir mes jau Batumyje (kurortiniame Gruzijos miestelyje)! Vėlus vakaras, o mus miestas pasitiko su gera naujiena: Batumyje prasidėjo mandarinų sezonas! Viešbutyje šeimininkai pasitiko su Gruzinišku vynu, tiesiog nuostabus vakaras!

Batumis mums patinka! Per 2 dienas aplankėme krioklį, vyno namus, senovinę tvirtovę (mums ji įspūdžio nepaliko), pasivaikščiojome po naktines gatves ir sukomės velnio rate :)! Didelį įspūdį paliko tradicinis gruzinų maistas – kinkuliai (tai lyg dideli kuldūdai, kuriuos jie valgo su rankomis, viršūnėles palika lėkštėje). Važiuodami į Gruziją tikėjomės, kad čia visi važinėja su žiguliais ir senovinėmis mašinomis, bet visai tai mitas, todėl drąsiai galvojame ryt išsinuomuoti paprastą mašiną (benzinas čia labai pigus). Mandarinai laaaaabai skanūs 🙂

Planavom Batumyje pasilikti iki paskutinės dienos, bet gavosi kaip visada – kažkas neplanuoto ir naujo 🙂 Nuvažiavom iki geležinkelio stoties (7 km. nuo Batumio), sėdom į naktinį traukinį ir važiavom link Vardžios (400 km. nuo Batumio). Visi juokėsi iš mūsų tikslo, nes pasak vietinių gyventojų, per dvi dienas tai beveik neįmanoma, kadangi tiesioginis transportas tik ryte, o keliaujant vidurdienį reikia važiuoti ne tik su traukiniu, bet dar ir su keliais skirtingais persėdimais. Iššūkį priėmėm ir pasiryžom ne tik aplankyt Vardžią, bet ir spėti į lėktuvą namo. Prisikrovėm pilną kuprinę nerealių nuotykių, akimirkų ir nesigailim nei vieno nuvažiuoto kilometro už tą vaizdą, kurį pamatėme! Aišku, turėjom nemažai „extrymo“, kai traukinys išleido naktį, kur nei gyvos dvasios, o iki tikslo dar apie 150 km., bet nieko jei bent kelis žodžius rusiškai moki – neprapulsi! Taksistui sumokėjome 3 larius ir jis nuvežė iki stotelės, kur važiuoja „maršutkos“. Taksistas paminėjo, jog tikriausiai tokiu laiku nieko nesulauksime. Mes sulaukėme, nuvažiavome iki didesnio miestelio ( Boržomi), kur ir susiradome nakvynę (tiksliau ją padėjo susirasti labai maloni moteris, pažadindama visus kaimynus aplinkui, kadangi buvo vėlus metas). Vardžia užbūrė savo kalnais, ramybe, draugiškais žmonėmis, nerealiais vaizdais visą kelią ir įspūdingo grožio vienuolynu. Mes ne tik spėjome apžiūrėti šį miestelį, bet ir spėjome į savo lėktuvą!

Ką mes galime pasakyti apie Gruzija? Išvada, kad 7 dienos pamatyti šią šalį yra tikrai per mažai (pakankamai skubėdami nepamatėme nei pusės ką norėjome). Šalies legenda atitinka tikrovę: „Dievas tautoms dalijo žemes, gruzinai pavėlavo, nes puotavo. Atėję pas Dievą išgirdo, kad nebeliko laisvos žemės. Gruzinai pasiteisino, kad gėrė Jo garbei, ir pakvietė Dievą į puotą. Dievas puikiai praleido laiką ir nusprendė jiems atiduoti žemę, kurią buvo pasilikęs sau“. Gruzija – rojaus kampelis žemėje!

Daugiau info bei nuotraukų rasite :
http://www.kilk.lt/gruzija/