Krepšinis – neatsiejama Filipinų kultūros dalis. Tris savaites keliavę po Filipinus supratome, kad visiškai kitame gaublio gale yra 30 kartų daugiau krepšinio aistruolių nei mūsuose. Tiesa, krepšinio pasiekimų Filipinuose reikia ieškoti ne su žiburiu, o galinga liktarna. Tik viso labo prieš 50 metų nedidukai filipiniečiai yra iškovoję šiokių tokių apdovanojimų aplinkiniuose rajonuose. O medalius per tiek laiko greičiausiai jau kažkur pametę. Nepaisant to, jie vistiek myli tą ir mūsų mylimą krepšinį ir krepšininkus keikia mažiau, nei mes futbolo rinktinę.
Dažnai gyvenime žmones skirstome į savus arba svetimus. Kai pamatau filipiniečius žaidžiančius krepšinį, jie iš karto tampa sava „chebra“. Nedidukai spurgų užkandę vyrukai dėjimą į krepšį turbūt regi tik sapne, tačiau tai jų neatbaido žaisti krepšinį. Jei krepšinį vadinsime – kaše. Tai filipinietis ir „kašė“ būtų ideali prancūziška porelė. Tik džentelmenas – amžinai perspektyvus. Visgi jiems tai visiškai nerūpi. Krepšinio lentų šalyje devynios galybės: nuo prikaltų prie palmių iki idealiai sukaltų krepšinio konstrukcijų. Kiek nustebino savadarbiai krepšio stovai, kurie pagal konstrukcijas atrodo pažangiai. Mes kiemuose prie baslio vinimis prikaldavome lentą ir baigtas kriukis. Tuo tarpu filipiniečiai išdrožia net menkiausias medines krepšinio stovo detales. Funkcijų jos tikriausiai neatlieka, bet gražiai atrodo. Tropiniuose kraštuose gyvenantys filipiniečiai krepšinio aikšteles saugo nuo lietaus. T.y pastato joms stogus.
Nors lietuviai ir filipiniečiai yra meilės krepšiniui pusbroliai, tačiau vienas apie kitą greičiausiai nelabai yra ką girdėję. Ar žinote pasaulyje žinomą Filipinų krepšininką? Greičiausiai ne. Ir tai yra ne dėl to, kad nesekate krepšinio naujienų. Tokio krepšininko tiesiog nėra. Tuo tarpu filipiniečiai apie Lietuvos krepšininkus taip pat neturėtų daug informacijos. BIG Z – Žydrūnas Ilgauskas. Girdėta filipiniečiams pavardė – tačiau tai dar nereiškia, kad po šia pavarde jie regi Lietuvą. Kodėl taip yra? Paaiškinimas paprastas. Mūsų ir jų profesionalus krepšinio lygis skiriasi kaip cigaras nuo susukto cigariuko be filtro. Kol mes dalyvaujame aukščiausio rango krepšinio varžybose, filipiniečiai apie tai tik svajoja. Nors jei ir jie kada patektų į Olimpines ar Pasaulio čempionatus, tai dar nereiškia, kad Lietuvos krepšinis jiems paliktų įspūdį. Vieną ką jie regi savo akyse tai JAV. NBA yra viskas! LeBronas Jamesas ar Kobe Bryantas daugiau nereikia, apie Sabonį ar Big Z gali girtis iki pamėlynavimo. Kai tuo tarpu 2009 viešėjus Armėnijoje, kalnuose, metras nuo Irano sienos, vietinis pusamžis vyriškis išgirdęs, jog iš Lietuvos, kaip elementorių susakė 4 pavardes: Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis, Chomičius. Savi!
Apie 22 val. vakaro vaikščiodami po Manilos Makati rajoną sustojome prie dengtos krepšinio aikštelės, kurioje apie 15-20 neaukštų vyrukų gainiojosi oranžinį kamuolį. Nuodemė būtų neįžengti „likus 5 minutėm, su skaudančiu kirkšnim“. Tik įėjus į aikštelę draugiški filipiniečiai pakvietė prisijungti. Turėjau galimybę jiems pademonstruoti nuo penktos klasės smarkiai kritusią formą ir netaiklių metimų seriją. Nepaisant to po rungtynių vyrai dėkojo už gražų žaidimą ir kvietė ateiti dar kartą. Todėl pasitreniravus į Filipinus reikės grįžti dar kartą, kad įrodyčiau vertę ne jiems, o broliams lietuviams iš gintaro krašto.
Čia video reportažas apie nevykusį pasirodymą 🙂
Netaiklūs metimai į filipiniečių krepšį
V.Mikaičio nuotr. Daugiau kelionių istorijų www.kelioniuprofai.lt
pirmas 
79tieji 
ipvoisas