Kai šalis tokia išsimėčiusi salomis kaip Filipinai, ne vienam keliautojui žiūrint į šio didžiulo archipelago kontūrus kyla klausimas – kaip viską suspėti per tas dvi ar tris savaites ir kur galiausiai pasiduoti, kad užgriebti geriausius šalies perlus.
Logistika tampa didžiausiu galvos skausmu – pasirinkimų kaip keliauti daug, pasirinkimų kur keliauti – dar daugiau.
Kaip keliauti, rinktis maršrutą, kad viską ir pamatyti ir pabandyti vienos kelionės metu? Filipinai slepia daug paslapčių ir dar daugiau salų – 7107!
Kordiljerai. Luzono šiaurė
Patekus į uždarus, sunkiai pravažiuojamus ir masyvius Kordiljeros kalnus, supranti, kad visos įspūdingos, prieš tai matytos vietos Filipinuose, ne tokios jau įspūdingos, palyginus su šių kalnų didybe, grožiu ir autentika. Nuo Manilos iki kalnų provincijos – daugiau kaip dvylika valandų kelio automobiliu, artimiausi oro uostai – Tuguegarao, Laoagas ir Cayuanas – už penkių – septynių valandų kelio ne pačiais lygiausiais kalnų keliais. Tokie atstumai atbaido savaitgalio ekskursijų medžiotojus, kurie užima savo tradicines vietas pakrantės bungaluose. O tuo tarpu Kordiljeros kalnuose ramiai teka įprastas gyvenimas. Čia tūkstančiai takų siauriais ryžių terasų vingiais veda į atokius kaimelius, kur nuo aušros iki sutemų ryžių plantacijose prakaituoja senutės ir bėgioja laimingi vaikai, kuriems retų žygeivių atnešti saldainiai – didžiausias stebuklas. Ryžių terasos – be abejonės, kad didžiausia Kordiljeros kalnų žvaigždė, bet yra daug mažų stebuklų, dėl ko čia atvykęs jautiesi laimingas. Tai ir senųjų genčių egzotika, šiurpulį kelianti Sagada su kabančiais karstais ir giliomis bei drėgnomis uolomis, ir karštosios versmės, trykštančios sunkiai prieinamuose kaimeliuose. Gamta čia krečia išdaigas ir dažnai užverčia žemių tonomis ir akmenų luitais ir taip siaurus kelius. Bet kalniečiams tai nė motais. Jie neskuba, nes supranta, kad gamta – aukščiau žmogaus.
Pinatubo vulkanas. Manilos apylinkės
Vieną dieną jūs Maniloje, kitą – Mėnulyje. Būtent taip galima pasijusti per porą valandų ištrūkus iš pulsuojančio Manilos katilo į Tarlac provinciją Luzono saloje. Prieš 20 metų išsiveržęs Pinatubo vulkanas pakeitė ir landšaftą ir vietinių žmonių gyvenimą. Ten, kur dabar stūkso pilki kanjonai, išsiveržus vulkanui tekėjo raudona lava, šluodama viską nuo žemės paviršiaus ir degindama. 2004 metais, pastebėjus, kad atsigauna aplink vulkaną esanti ekosistema, pradėta leisti žygeivius vaikščioti vulkano kanjonais ir papėdėmis bei aplankyti patį kraterį. O vaizdas ten – žadą atimantis. Smaragdinis vanduo, kuriame neįmanoma jokios gyvos būtybės egzistencija vilioja šokti į kraterio glėbį ir pliuškentis. Žmogui tai nepavojinga, netgi sveika. Kai plaukdamas šiame unikaliame vandens telkinyje apsidairai aplinkui, pamatai aštrius vulkano šonus ir išgirsti laukinio gaidžio giedojimą, supranti, dėl ko keliauji. Būtina pamatyti ir išbandyti keliaujant Filipinuose!
El Nido. Palavano salos pakrantės kurortas
Skamba kaip Nida, bet El Nido iš tiesų ne kurortas, o ramus ir izoliuotas Palavano salos užutėkis. Taip, užsienio turistų ir poilsiautojų čia daug, bet tai negadina šio žavaus miestelio auros ir nemažina per daugelį metų užtarnautos gražiausios pajūrio vietovės Filipinuose reputacijos. Jaukūs nameliai ant pakrantės, statūs kalnai aplink, daug uolų, urvų ir takų žygeiviams bei šimtai salelių aplink nardytojams. El Nido pasiglemš jūsų laiką ir užhipnotizuos. Pažadam.
Viganas. Istorinis miestas Luzono salos vakaruose
Retai kada Filipinuose gali sužavėti miestas. Jie dažniausiai labai triukšmingi, pilni dūmų, triračių taksistų ir nesibaigiančio erzelio. Viganas kitoks. Jis barokinis, tvarkingas, aristokratiškas ir europietiškas senas bei malonus akiai. Kas pasiilgsta senosios Europos keliaujant Filipinuose – Viganas yra puiki vieta atsigauti, pasisemti istorinių žinių ir pasijausti vėl Europoje, arba… Filipinuose prieš tris šimtus metų.
Boholis. Turistinis epicentras. Jaukumo oazė
Boholio sala yra labai turistinė, bet be galo miela ir įvairi. Ten labai ramu, saugu, gražu ir žalia. Užtenka pasakyti, kad Boholis turi Šokoladines kalvas – nors ir tapusias turizmo magnetu, bet tai nemenkina to įspūdžio ir jausmo būnant ten. Jos nuteikia mįslingai ir belieka spėlioti ar čia man šalta ar dėl tos keistos magijos eina oda pagaugais. Šokoladinių kalvų yra keli tūkstančiai, jos visos panašios formos ir dydžio, o kai ateina laikas pavasariui, jos dar ir pateisina savo vardą – žalią spalvą keičia ruda – ir kalvos tampa šokoladinėmis. Dar daugiau dėmesio Boholyje sulaukia mažiausi pasaulio primatai – tarsyrai. Lietuviškai juos teisinga būtų vadinti filipininiais ilgakulniais. Tai fantastiško grožio padarėliai, kurie turi gyventi tamsoje ir vienatvėje. Būtent todėl žmonių dėmesys dieną ir trukdo jiems išgyventi. Tarsyrų pasaulyje yra likę tik keli tūkstančiai ir beveik visi jie glaudžiasi Boholyje.
Man čia jau visiška egzotika, net lyginant su žemynine Afrika. Ir transporto priemonė ne standartinė. Gamtos vaizdai užburia. Juk Madagaskare dauguma faunos ir floros- endemikai, tautų ir kalbų maišalynė. Norėtusi dar lemūro foto.
Pasaka tiesiog..
Truksta informacijos iki madagaskaro.
Jo vaizdeliai tokie, kad jau norisi lipt į lėktuvą Madagaskaran skraidinantį. Gal bus ir daugiau??
Tikrai, net gaila, kad pasibaigė ….. – vaizdai fantastiniai
Bus ir daugiau grozybiu, cia tik vieno savaitgalio ispudziai, o praleidau ten keleta menesiu.
keleta menesiu Madagaskare.. sekasi gi zmonems!!
Laukiu to daugiau 🙂
labai puikus pasakojimas, tik gaila, kad trumpas. O as jau po keleto dienu isskrendu i Madagaskara. Gal, i Nosy Be buvai nusibeldes?
Niekus nerandu man labai reikalingos informacijos.
neturėjau laiko paskaityti, bet nuotraukos nuostabios 🙂