Eurotrip 1 dalis: Stebuklingas Šveicarijos grožis

Trumpa Eurotripo suvestinė

Keliautojai: Du asmenys
Keliavimo priemonė: Automobilis Ford
Keliavimo laikas: 2014-06-11 – 2014-07-01
Aplankytos šalys: Švedija. Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, Šveicarija, Danija
Biudžetas: Apie 6000 Lt (Su viskuom)
Nuvažiuota: Apie 8000 km
GPS: Svenas ir Astrid ( Įpusėjant kelionei Sveną pakeitėme Astrid, nes jis labai pavargo ir pradėjo grybauti)

Kelionės namų darbus ruošėme apie pusę metų, planavome viską, kur nakvosime, ką žiūrėsime ir netgi ką valgysime. Niekada nesupratau tų žmonių, kurie sako, kad važiuoti į kelionę eksprontu, nieko neplanuojant yra malonumas. Drįsčiau užginčyti šį teiginį, nes kruopštus kelionės planavimas mums leido sutaupyti laiko ir pinigų, nereikėjo blaškytis, ir pamatėme labai daug, ko nebūtume padarę, jei būtume važiavę eksprontu. Esame dėkingi visiems My trips keliautojams, kurie dalinasi savo kelionės įspūdžiais ir patyrimais, nes būtent jų kelionių aprašymai mums labai padėjo planuoti savo kelionę, sužinojome daug naudingos informacijos, net iki menkiausių smulkmenų. Todėl jaučiame pareigą atiduoti duoklę, pasidalinti įspūdžiais, maža ką, gal kam pravers.

Taigi kelionės pasakojimą pradėsiu nuo Šveicarijos, nes ši šalis mus užbūrė savo stebuklinga gamta, savo linksmais ir paprastais žmonėmis ir neapasakomo skonio šokoladu. Nors Šveicarija ir yra viena turtingiausių valstybių pasaulyje, bet žmonių namai kuklūs ir mieli, mašinos paprastos, žmonės neišsiskiriantys, nematėme šioje šalyje didelios prabangos ir puikybės, bet užtai pamatėme daug nuostabių, kvapą gniaužiančių vietų.

1 diena

Į Šveicariją atvykome iš Prancūzijos. Tik įvažiavę į šalį, nusipirkome kelių vinjetę, kuri kainavo apie 40 Fr. Nelabai supratome, kur ją klijuoti, klijavom iš išorės vairuotojo pusėje, tik staiga išbėgo degalinės pardavėja ir sako, kad reikia klijuoti iš vidaus vairuotojo pusėje. Susitvarkę su vinjete, pajudėjom į kelią ir pradėjome kilti kalnų serpantinais, keistas jausmas, kai pasižiūri pro mašinos langą ir matai, kad tu beveik pakilęs į debesis, o lygumos žemai žemai. Mūsų pirmas sustojimas buvo Šiljono pilis. Ši pilis yra viena svarbiausių Šveicarijos įžymybių. Už Montre, pusiau vandeny, ant povandeninių uolų, stūkso įspūdinga ir puiki Šijono pilis. Ją tiesiog būtina aplankyti. Tik atvažiavome prie šios pilies ir pradėjo smarkiai lyti, tai galvojome šį laiką išnaudosim pavalgyti pietus mašinoje, tik pavalgėm ir nustojo lyti, nieko nelaukdami bėgome apžiūrėti pilį. Į vidų nėjome, nes iš nuotraukų matėm, kad šis pilies vidus mūsų nenustebins, jau daug pilių viduje esame buvę ir jie kažkiek visi panašūs. Pasivaikščiojome aplink pilį,kartu su mumis vaikščiojo vaikų turistinės grupės, tai pagalvojome, kad nelabai dėkingu laikotrapiu važiuojame, nes dabar pilna vaikų turistinių grupių, bet liepos mėnesį manau dar daugiau turistų, ir kainos aišku didesnės šiuo aukštuoju turistiniu laikotarpiu. Pati pilis labai graži ir taip pat labai gražioje vietoje šalia kalno, ant ežero kranto. Tik apžiūrėjome pilį ir pradėjo lyti, kaip smagu, kad gavome bent kelias saulėtas minutes apžiūrėti pilį.

Pajudėjome link savo kempingo, kuris buvo Täsch miestelyje tarp kalnų, netoli stoties, kur traukiniai važiuoja į Zermatt. Kempingas mažiukas, bet labai mielas, kalnų apsuptyje, o kalnuose matėme ganėsi juodieji kalnų ožiai. Kempingas kainavo mums apie 36 Fr.

2 diena

Ryte mus pasitinka lietutis, o šiandien suplanuota kilti į Zermatt, apžiūrėti patį populiariausią Šveicarijos objektą, tai Materhorno viršūnę. Nerimaujame, o jeigu bus apsiniaukę ir nematysime tos viršūnės. Nuėjome į kempingo receptioną, tai administratorius sakė, kad dabar kolkas matosi ta virsūnė, bet kas bus už valandos, neaišku. Kempingo administratorius leido mums pasilikti mašiną kempinge, mums net neprašant, nes mes jau buvome išsibukinę, stebina mus šveicarų gerumas ir paslaugumas, taigi sutaupėme laiko ir pinigų nuo parkingo. Nieko nelaukdami bėgome į stotį kilti su traukiniu į Zermatt. Taip pat galima kilti ir su autobusu, su autobusu netgi pigiau, bet mes pasirinkom su traukiniu, nes greičiau, ir manau įspūdingiau. Kaina su autobusu 12 Fr į vieną pusę žmogui, su traukiniu 16 Fr. Zermatt kurortas įsikūręs nuostabaus grožio viršukalnių Matterhorn (4478 m virš jūros lygio ) ir Monte ROSA (4633 m virš jūros lygio) papėdėje. Šis kurortas jungia Šveicariją su Italija.
Zermatt kurortas yra tikro šveicariško stiliaus miestelis, kuris yra įsikūręs aukščiausiai iš visų Šveicarijos kurortų. Jame yra uždraustas eismas automobiliais, čia naudojami elektra varomi automobiliai ir autobusai. Pasijutome pakliuvę tarsi į lego pasaulį, žmonės laimingi, šypsosi ir sveikinasi vienas su kitais, ir netgi su mumis turistais, jokio užteršo oro, važinėja į lego panašios mašinytės, aplink nuostabau grožio panorama, tarsi kitas pasaulis,mažytis rojus, svajonių vieta gyventi.

Piramidės formos Materhorno (Matterhorn) viršukalnė – TAI vienas iš Šveicarijos simbolių. Ši didžiulė viršukalnė matoma iš tolo ir sunkiai supainiojama su kokiu nors kitu kalnu.

Nieko nelaukdami judėjome link kitų savo suplanuotų objektų, nes norėjome kuo daugiau pamatyti, tai neturėjome laiko „medituoti” prie nuostabių vietų. Važiuodami viena vaizdingiausių kalnų perėjų Šveicarijoje, Furka perėja (aukštis 2429 m) kilome link Ronos ledyno. Stoviniavome vos ne kas žingsnį fotografuotis, nes vaizdai užburiantys.

Į Ronos ledyną kainuoja įėjimas 7 Fr. Tik įėjome ir pasijutome, kaip kokiame kosmose, tokie ypatingi, ir niekada gyvenime neregėti vaizdai, tokius vaizdus pamatęs norisi šaukti: „AŠ GYVENU”!!!!!

Nuėjome į ledo urvą, dirbtinį tunelį, besiskverbiantį gilyn į ledyną. 30-40 m tunelio turi būti kasmet išpjaunama, kompensuojant ledyno slinkimą žemyn į slėnį. Ledyne vėsus ir gaivus oras, ramuma.

Vėl pradėjome kilti kalnų serpantinais. Kilome Gotardo kalnų perėja, taip pat vienas įspūdingiausių Šveicarijos kelių, Iš rankų nepaleidome fotoparato ir kartojome VAU. Ši perėja yra labai mėgstama motociklininkų, čia jie lekia kaip pašėlę vienas po kito, nes kelias įspūdingas ir labai vingiuotas. Tik nusileidome, ir užuodėme, kad perkaito stabdžių kaladėlės, bet čia tik smulkmena.

Pasiekėme vieną vaizdingiausių Europos tarpeklių, tai Arės tarpeklis. Įęjimas kainavo apie 8 Fr. Šioje vietoje Arės upė per tūkstančius metų išgraužė įspūdingą tarpeklį. Arės tarpeklyje yra įrengti tilteliai, takeliai ir net tuneliai, iš viso maždaug 1,4 km ilgio maršrutas norintiems pasigrožėti įspūdinga gamta.

Pajudėjome link savo kempingo „Jungfrau”, esančio Lauterbrunnen slėnyje. Kempingas yra 5 žvaigždučių, kainavo apie 44 Fr. Visiems rekomenduoju šį kempingą, šis kempingas vienas geriausių kokiame esame buvę. Puikus aptarnavimas, įspūdingai gražioje vietoje, ryte išlendam iš savo palapinės ir prieš mus, krenta kalnų krioklys. Labai geri, tvarkingi dušai, tuoletai, nu viskas super. Planavome čia pasilikti dvi naktis, bet dar pasilikom ir trečią, kažkaip nesinorėjo mums palikti šios vietos.

3 diena

Lietus. O suplanuota keltis į kalnus, nesikelsime dabar, nes apsiniaukę ir nieko nematyti, tai pakoregavome kelionės maršrutą ir nusprendėm važiuoti šiandien į Liucerną. Važiuodami į Liucerną iš Jungfrau regiono aptikome krištolinįežerą Lugern kalnų papėdėje, dieviškas grožis, vanduo žydras žydras, tarsi kažkas būtų pripylęs dažų.

Liucernos žymiausios vietos, tai Koplyčios tiltas (Kapellbrücke) yra bene žymiausias miesto objektas. Tai medinis 204 m ilgio dengtas tiltas, pastatytas 1333 m. Tiltą puošia ant stogo gegnių kabantys 111 garsūs XVII a. piešiniai, kurie vaizduoja karo scenas, šventuosius ir miesto istorijos fragmentus.

Taip pat Liucernoje yra daug gražių, istorinių pastatų.

Sugrįžome atgal į Lauterbrunnen slėnį. Lauterbrunnen slėnis – TAI vienas vaizdingiausių Alpių slėnių Šveicarijoje. Čia tarp masyvių uolų įsispraudusios žaliuojančios ir žydinčios Alpių pievos bei nedideli jaukūs kaimeliai su stypsančiais bažnyčių bokštais, o įspūdį dar labiau sustiprina trykštantys kriokliai.
Lauterbrunnen slėnis dar vadinamas 72 krioklių slėniu, nes čia šniokščia būtent tiek krioklių. Jau vien pats vietovės pavadinimas Lauterbrunnen išvertus į lietuvių kalbą reiškia daug krioklių. Vis tik, iš visų slėnio krioklių bene gražiausias ir įspūdingiausias yra Staubbach krioklys, krentantis nuo uolos iš daugiau nei 300 m aukščio. Tai yra vienas aukščiausių laisvo kritimo krioklių Europoje.

Dar vienas įspūdingas Lauterbrunnen slėnio krioklys – tai Trummelbach krioklys, kurio vanduo šniokščia žemyn iš 200 m aukščio. Įėjimas į krioklį kainavo apie 8 Fr, iš pradžių pagalvojome, kad įeisime ir pamatysime tik krentantį krioklį ir viskas, bet šis krioklio lankymas pranoko visus mūsų lūkesčius. Aplink krioklį padaryti laiptukai tai gali krioklį lengvai apžiūrėti iš visų pusių.

Po to keltuvu kilome į patį aukštį, pažiūrėti krioklį iš viršaus, išėjus iš keltuvo, matosi Lauterbrunnen slėnio panorama, atvirukas ir nieko daugiau negaliu pasakyti, pasijutume tarsi įkelti į 3D atviruką.

Įspūdį sukėlė ne kiek krioklys, o kiek vandens srovės išgriaužtos uolos, supratome, kad pati geriausia menininke pasaulyje yra motulė gamta.

4 diena

Saulė! Pagaliau! Kilsime i Miuren miestelį, iš kurio matosi trys viršūnės, tai Eiger, Mionch ir Jungfrau. Už keltuvą ir traukinuką į abi puses sumokėjome 22 Fr, palyginus tai visai nedaug, nes į pačią Jungfrau viršunę kainuoja keltis apie 122 Fr, bet mes manom, kad pats gražiausias vaizdas, kad tu matai ne kalnų galiukų viršūnes, o pačius kalnus, tai mums nė kiek neskaudėjo širdies, kad nepakilom visų liaupsinamą Jungfrau viršunę. Iš pačio ryto minios agresyvių japonų turistų prie keltuvo. Į Keltuvą jie tiesiog įskrido kaip vijurkai, vos nesutrypdami mūsų ir dar vienos amerikiečių porelės, nors atrodo tokie smulkučiai. Tai kitais kartais nuo japonų turistų laikėmės atokiau. Pakilę į Miurren miestuką, pasijutume kaip Milkos šokolado reklamoje: alpės, karvutės su skambaliukais. Pamatėme trys brolius trynius, tai viršunes Eiger, Mionch ir Jungfrau, bet vienas broliukas Eiger buvome pasislėpęs už debesų, tai mes matėme, tik jo dalelę, buvo šiek tiek apmaudu, bet nieko sugrįšime kitą kartą čia, bet prieš tai išanalizavę labai gerai orų prognozes.

5 diena

Rheinfall krioklys. Prie Reino įsikūręs Šafhauzenas garsus tuo, jog čia yra Rheinfall krioklys, kuris laikomas didžiausiu Europoje. Krioklio vanduo krenta iš 21 m aukščio, o upės plotis šioje vietoje siekia 150 m.
Krioklį galima stebėti ir iš viršaus, ir, nusileidus specialiai įrengtais laiptais, pamatyti iš apačios. Įėjimas kainavo 10 Fr, bet pinigai tikrai verti to, ką pamtėme, laiptukais nusileidome prie pat krioklio srovės, ir jausmas buvo toks, kad tuoj vanduo mus nuneš. Įspūdinga!

Trumpas pasivaikščiojimas idiliškame STEIN am Rhein miestelyje, išsidėsčiusiame prie Reino. Apžiūrėjome senamiestį: pro Žemutinio bokšto vartus patekome į pagrindinę senamiesčio gatvelę, kurią puošia ištapyti pastatų fasadai su erkeriais, miesto rotušė, Šv. Jurgio vienuolyno ir bažnyčios ansamblis.

Štai ir baigėsi mūsų kelionė po Šveicariją. Drąsiai galime pasakyti, kad Šveicarijos gamta užburianti ir stebuklinga, kur pažvelgsi vien atvirukiniai vaizdai. Gaila, kad tik tiek teturėjome laiko šiai šaliai, bet žinome, kad dar sugrįšime ne kartą, nes manau, kad dar daug ko nepamatėm.