Estija: Keliones ispudziai pagal Didziojo Zygio marsrutus 2009m.

Pakeliui važiuojant pamatome gražią tvirtovę , sustojame pažiūrėti, pasirodo Vaseline , ant vieno pastato pamatome užrašą „Vaselina muzeum“ , užeiname , o ten mus sutinka moteris pardavėja apsirengusi su 600 metų senumo tautiškais rūbais , vyrai paprašo nusifotografuoti su ja , ji sutinka.
Gražu. Po to dar aplankome medinius tualetus. Tikras atradimas –lauke tualetas, o klozetas , kaip namuose…
tvarkinga ta Estija. Patraukiam toliau, nes dar laukia mūsų tolima kelionė. Pamatom kažkokį didelį apžvalgos bokštą, juk reikia išbandyti, šiaip taip užlipame , apžiūrim vietovę, perskaitom , kad turėtume pamatyti , jei giedras dangus, Čudo (Peipsi) ežerą ir nieko nematę nulipę keliaujam iki Piuso uolų. Jau pravažiuota 501 km., atvažiavome prie mūsų ilgai laukto objekto. Sulaukiam savo gidės, pasirodo pataikėme geru laiku, nes ji ką tik baigė ekskursiją. Pasisveikiname estiškai“ Tere tere“ ,ji apsidžiaugia , kad mes iš Lietuvos , atsiprašo, kad labai blogai šneka rusiškai , kad tik pradėjo mokintis , mes pasakome, kad padėsime jai ir ji mus veda prie tokių durų. Apie Piuso uolas aš pasakojau važiuojant, todėl Gintas paklausia, ar čia gyvena
šikšnos parniai ,ir kaip jie estiškai…ji pasako, kad „kirakirji“, Gintas pajuokauja , kad mes čia pasiliksime su jumis ir turėsite dar viena „kirakirji“ ir mažytį „nakiriuka“, parodo į Vilių, pasijuokiam, gidė pasako, kad mes linksmi lietuviai ir įveda į šaltą patalpą. Pasirodo liko tik 6 uolos ir sumažėjo keliautojų, kai padarė patalpas, aptvėrė, nes anksčiau vaikščiojo kas nori, landžiojo po tas uolas ,todėl jos ir pradėjo nykti. Po to nuvedė prie gražių smėlio karjerų, parodė paveiksliuką tritono(driežo) pasakė , kad gyvena čia. Atsisveikinom su miela gide ir patraukėm toliau link Pokų šalies. Labai patiko šis objektas ,įdomus ir gražus.
Vienas iš įdomiausių objektų Estijoje visgi –Pokumaa (Pokų šalis).Tai pagal estų rašytojo Edgaro Valterio pasakų motyvais sukurta pokų šalis. L. gražus pastatas .I š karto įėję suprantame, kaip atrodo pelkių žmogeliukai-pokai, pokiukai, daug paveikslų, pokų statulėlių , gražu…vienoje salėje rodomas filmas apie pokiukus, bet estų kalba, prisėdam pasiklausom ir vėl grįžtame prie įėjimo .Mums paduoda ant batų užsidėti tokius apvalkalus iš medžiagos ir parodo kur eiti. Suprantame, kad tai gera išeitis tokie apvalkalai, nes viskas padaryta iš medžio , nes turistų čia daug, o ypač vaikų. Ieškom savo pokiuko, prie kurio turime nusifotografuoti, bet nerandame. Daug salių ir viskas apie pelkių žmogeliukus, pasigailim , kad neperskaitėme nei vienos Valterio knygos, būtume daugiau žinoję apie šias nuostabias būtybes. Praeinam vieną salę ,kur galima atsisėsti ant žemės ir paskaityti knygas apie pokus, kitą salę , kur galima piešti. Vaikams tai iš tikro sukurta pasaka. Pagalvojam, kodėl Lietuvoje nepadarius tokios pasakos mūsų vaikams…
ir siurprizas…pasirodo, kad norint patekti į antrą aukštą mums teks pralįsti pro tokį urvą . Juokiamės , lendame ropomis ,o sunkiausia mūsų storuliukui Gintui ir aišku man .Džiaugėmės , kad pralindom ,nes pasirodo mūsų pokiukas , prie kurio reikia nusifotografuoti , yra kaip tik čia. Gerai sugalvota.
Po to pasibaigus ekskursijai po šitą pastatą mūsų laukia dar vienas siurprizas, mes patenkame į tokią salę ,kur kabo pokų rūbai , mums parodo , kad mes galime apsirengti ir tapti panašiais į juos. Prisijuokiam
vienas iš kito , nes iš tikro labai juokingai atrodom. Nusifotografuojame ir linksmi paliekam šią nuostabią pokų šalį. Pasirodo dar galima pakeliauti maršrutu po mišką , bet dėl laiko stokos išvažiuojam, nes mūsų laukia dar vienas užplanuotas šiai dienai objektas Tartu mieste – 4 D kino teatras Ahhaa centre. Diena buvo saulėta , graži , bet prasideda toks smarkus lietus, kad vos galim matyti kelią. Įvažiuojam į Tartu miestą ir ieškom savo kino teatro, navigatorius veda mus prie kažkokios parduotuvės, net suabejojam, gal blogai įvedėm maršrutą , bet pasirodo jis randasi prekybos centre. Džiaugėmės , kad turim navigatorių ,nes tikrai būtume sunkiai radę. Kino teatras pasirodo yra centre, panašiame , kaip mūsų Akropolis. Gintas pajuokauja, kad dabar mūsų merginoms nereikės ir kino teatro, kol pereis per visas parduotuves .Mes aišku užeinam į kelias parduotuves, palyginam kainas, bet toliau einam ieškoti mūsų kino teatro, pažangiausio Europoje. Pasirodo kino seansas tik už 20 minučių. Nueinam į šalia esančią kavinę ,Viliui užsakome sulčių ,o mes paragaujam estiško alaus, pasirodo net gauname nuolaidą kavinėje ,nes esame žygio dalyviai. Pagaliau mūsų laikas. Užsidedame specialius akinius , susodina mus į tokias kėdes. Aš pirmą kartą tokiame kino teatre ,tai net įsikimbu į Ginto ranką ..Įspūdis nepakartojamas, visiems labai patiko.
Štai ir mūsų paskutinis nuplanuotas pamatyti šiai dienai objektas. Šaunuoliai, aplankėme per dieną net 6 objektus, viskas pagal planą, tik aišku su laiku truputi nugrybavome, bet juk tiek netikėtumų, objektų ieškojimas… Skubame išvažiuoti iš Tartu , nes jau vėlu, temsta , juk reikia rasti dar užsakytą internetu nakvynę – Peipsi kempingą, kuris turėtų būti už 60 km . Išvažiuojant iš Tartu pamatom daug sportuojančių žmonių su riedučiais , einančiais su Walking slidžių lazdomis. Šaunuoliai tie estai pagalvojame, kad pas mus būtų tiek daug entuziastų gatvėse. Jau po 21.30 , o mes dar vis ieškome savo kempingo, vis spėliojame ,
kurie nameliai, kur jis yra , net mūsų ‚Broniukas“ tyli, nieko nesako…
Pamatom vietovės žemėlapį , pradedam ieškoti ir surandam , pagaliau mūsų kempingas, suradom, valio…Pasukam keliuku link ežero ir įvažiuojam į didelį lauką prie pat ežero , kur stovi kokie 6 nameliai. Mūsų jau laukia , gauname raktus ir privažiuojam prie savo nakvynės namelio. Pamatę aišku suabejojame ar
tilpsime visi , pajuokaujame kad antrame aukšte gal teks dviem miegoti , bet surandame išeitį , vienam teks miegoti arba ant žemės arba mašinoje, o be to nėra ko norėti komforto , toks buvo užsakymas, pigus
ir pakelėje , ir prie Čudo (Peipsi) ežero…Visi esame pavargę ir labai norime valgyti, todėl puolame ruošti stalą. .Laukia mūsų dar vienas netikėtumas –uodai. Jų tiek daug , kad mes priversti apsirengti , užsidėti galvos apdangalus , nors ir tai nepadeda. Įdomiausia tai , kad į šią suplanuotą kelionę Jonas galėjo neišvažiuoti per kažkokio vabzdžio įkandimą Lietuvoje, net buvo ištinęs veidas ,akis, net gėrė vaistus ir tik paskutinę minutę pasiryžo visgi važiuoti į kelionę , o čia toks siurprizas …gal dėl to taip visi išsigandome ,
pamatę tiek uodų.
Kaip apsėsti lakstėme , vaikėme tuos uodus, uždegėme visas žvakes ,ką turėjome, po to nuėjome net nusipirkome malkų , atseit šašlykams, uždegėme šašlykinę, bet ir tai nelabai padėjo, tai tada Jonas su Viliumi sugalvojo aprauti žolę apie namelį ir deginome, kad būtų dūmai…stebėjomės , kad kaimynai sėdėjo ramiai , net viena meili porelė šalia mūsų namelio sėdėjo ramūs išsirengę.. pagalvojam , gal visgi estiški uodai mėgsta labai lietuvius…o gal tokia vieta namelio…Pasijuokėm vienas iš kito ir nusikankinę nuėjome miegoti į namelį , kur mūsų laukė mūsų draugai –estiški uodai , pasirodo jų ir čia priskrido..
Pirma kelionės diena buvo įspūdinga, tiek daug pamatyta, apvažiuota net 6 objektai (677km) , o kiek naujo sužinota..

Antra diena( 2009.07.03)

Atsikėlėme anksti apie 6 , nes miegoti buvo sunku , negalėjome atsidaryti lango ,skraidė uodai.., bet buvome linksmi ir pasiryžę toliau keliauti. Nutarėme atsigauti , nusimaudyti Peipsi (Čudo ) ežere .Šis ežeras 4 Europoje pagal dydį , labai didelis , net atrodė , kad esame prie jūros, buvo bangos. Atsigavome, nes vanduo buvo iš tikro šaltas, papusryčiavome, merginos ,Ginto žodžiais ‚pasiremontavo“ ir pirmyn, visgi šiandien pasieksim Estijos sostinę –Taliną.
Šiandien maršrutas bus trumpesnis, keliausim tik iki 15 val., aplankysim tik 3 objektus , o nakvynė numatyta Taline.
Pirmas objektas-Kotkos pėsčiųjų takas , iki jo 54 km. Aš pasakoju apie šį objektą , pajuokaujam , kad bus ko gero šiandien sunku vaikščioti po pelkes , ne ta sveikata po sunkios nakties , įtemptos pirmos kelionės dienos , trumpo baliuko. Važiuojam per miškus , jokių rodyklių ,net navigatorius tyli , kažkaip nejauku , nieko nėra, apima neviltis , prasideda kaltinimai mano adresu, visgi aš gidė, turiu viską žinoti..Pagaliau pamatome kažkokį užrašą estų kalba. Estija tuo ir pasižymi , kad visi užrašai estų kalba , jei nežinai kalbos , tai ir sunku bus ką nors suprasti. Ligtai užrašas panašus , koks buvo nurodytas žygio knygelėje , bet kur tas namelis , prie kurio reikia nusifotografuoti…pamatome panašų , bet pasirodo ten medinis tualetas , pasijuokiam iš mūsų atradimo ir aš , Gintas ir Vilius , einam į žvalgybą , o Laima su Jonu pasilieka prie mašinos. Einame trise kažkokiu takeliu, jau net vienu metu pagalvojame , kad reikės grįžti , nes neaišku kur einame , kai pamatome apžvalgos bokštą , visgi sekasi mums ant tų bokštų , pagalvojame. Labai apsidžiaugiame , kad nors tokia išeitis , pamatysime kas per miškas ir kur ta garsi pelkė, kur buvo filmuojamas filmas „Baskervilio šuo“. Šiaip taip užlipame į tą bokštą ir pamatome tą garsią pelkę , pradedame garsiai šaukti , kad ateitų Laima su Jonu , o jie pasirodo nesulaukę ilgai mūsų irgi pradėjo eiti mūsų keliuku ir buvo jau netoliese . Bet kur tas mūsų namelis , prie kurio reikia nusifotografuoti , juk aplink pelkės.. Vilius pamato tarp medžių kažką panašaus ir mes nulipę bėgam žiurėti, pagaliau , mūsų objektas…valio….buvome tikrai laimingi , nes manėm , kad šio objekto tikrai nesurasim. Užeinam į namelį ,pajuokaujam , kad čia nakvynės vieta, jei kas pasiklysta…nejauku , nes mes vieni , o čia pelkė ir dar tokie ženklai , jei netyčia koją padėsime į šalį nuo takelio , gali pelkė įtraukti. Nusifotografuojame ir kuo greičiau einame iš šios vietos. Jeigu būtų koks vietinis gidas gal išdrįstume eiti per pelkę , bet dabar..(po kelionės pamatėme viename žemėlapyje , kad čia net meškų būna…) Pagalvojam , kad labai nejaukus objektas , gal mes ne iš tos pusės atvažiavom , nes galima pasiklysti tokiame miške. Skubam iš čia kuo greičiau išvažiuoti.
Įdomiausia , kad būtent šiuo momentu gauname žinutę iš Viliuko mamos, ar viskas gerai , ar Vilius gerai jaučiasi , ar valgo , ar jam įdomu , .kaip jausdama mama , kad sūnelis pateko į tokį pilną adrenalino objektą.
Antras objektas- Palmsės dvaras , iki jo 93 km. Čia jau daug turistų , daug autobusų , ne taip kaip Kotkos
pėsčiųjų take. Dvaras labai gražus , atrodė , kad čia gyvena dabar kažkas, vyno rūsiai, kur gali paragauti vyno , daug gyvūnų iškamšų , daug paveikslų. .Šalia dvaro pastatyta užeiga , kur galima pavalgyti. Nutariam paragauti estiškų patiekalų. Kad labai neišlaidautume , užsisakome visi po skirtingą sriubą. Įspūdžio didelio nepalieka, gal tik priedas –estų duona su sviestu , labai skani , o sviestas pateikiamas tokiame įdomiame kubiliuke. Užeigoje daug ant sienos užrašų , kurių neperskaitysi , jei nežinai estiškai , bet mes jau pripratę , čia juk Estija , taip pat čia daug senovinių daiktų.
Persirengiam prie mašinos kitus rūbus , nes sekantis objektas sostinėje-Kumu muziejus, mus turi pasitikti prieš Talina Ginto senas draugas , su kuriuo nesimatė net 15 metų . Važiuoti 75 km.
Prieš Taliną mus pasitinka Ginto draugas ir nuveža mus pasidėti daiktus į užsakytą viešbutuką , kuris randasi netoli jo namų. Nustembame pamatę kokį turėsim visą namelį per du aukštus , o svarbiausia, turėsim net atskirus kambarius, nekalbant apie skalbimo mašiną , viryklę ir t.t. , net Vilius turės atskirą kambarį. Negaištame laiko , nes turime aplankyti šiandien dar Taline –Kumu meno muziejų , Kudriorų parke , kuris 2008m. buvo pripažintas Europos metų muziejumi. Mus su savo mašina palydi Valodia , Ginto draugas, todėl surandame greitai. Galingas ir įspūdingas statinys tas Kumu meno muziejus. Bet ir čia mes negalime apseiti be kelionės siurprizų , pasirodo ta vieta nurodyta , kur turime nusifotografuoti yra būtent ten , kur dabar vyksta vyrų choro koncertas , norint patekti prie to objekto , turime sulaukti kol baigsis choro programa , o mes skubame susipažinti dar su Talino miestu , nes kai kurie iš mūsų pirmą kartą , o žiūrėti yra ką ir vakare dar visi pakviesti į svečius vakarienei pas Valodią .
Klausomės estų vyro choro , nes pasirinkimo neturime , o vėliau puolam prie tų kėdžių , padarytų iš padangų…
fotografuojamės. Po muziejaus , Valodia mums rodo nuostabų Talino senamiestį iki vėlaus vakaro , čia iš tikro yra ką žiūrėti , Laima pasako , kad gerai , kad aš juos supažindinau prieš Taliną su jo įžymybėmis , nes įdomiau vyksta ekskursiją. Po to svečiuojamės pas Valodią ,gėrimai,šokiai ir vaišės…ir grįžtame į savo nuostabųjį viešbutuką, visgi šiandien mes pailsėsim puikiai , reikės kitiems keliautojams pasakyti šią nuostabią ir pigią nakvynę Talino mieste.(600 EEK , telpa kokie 7-8 žmonės)
Stai kelios dienos nuotrupos , tikrai idomu…jei sudomins toliau marsrutas, bandysiu aprasyti toliau , nes neturiu daugiau atsiminimu aprasymo…