Birželio 26d. (sekmadienis)
Išaušo paskutinė mūsų nuostabios kelionės paskutinė diena. Mūsų laukė dar du objektai Estijoje ir vienas Latvijoje. Tartu mieste šiais metais gegužės pradžioje, naujose patalpose (Sadamo g. 1) atsidarė vienintelis Baltijos šalyse mokslo populiarinimo centras AHHAA. Atsidaro jis 10 val., todėl nekantriai trypčiojome prie centro durų ir buvome pirmi lankytojai. Bilieto kaina 12 eurų, bet Didžiojo Žygio po Baltijos šalis dalyviams per pusę pigiau, todėl yra puikus šansas keliautojams aplankyti tokį įdomų centrą pigiau. (Šeimai – 26 e., studentams ir pensininkams – 9 e.) . Šis centras glaudžiai bendradarbiauja su senuoju Tartu universitetu ir pirmasis Estijoje pristatė keturmatį kiną, įdomiosios fizikos, chemijos bandymų vietą. AHHAA centras Tartu mieste buvo įkurtas dar 1997 metais viename iš prekybos centrų, kuriose teko pabuvoti prieš 2 metus, kai keliavome pagal Žygio programą. Tada tai buvo labai mažose patalpose, palyginus su šiuo nauju galingu dideliu kosminio stiliaus pastatu su keletu kupolų.
Šio pastato įrengimas kainavo apie 47 mln. kronų. Įdomu tai, kad nuskanuojamas lankytojo pirštas ir jis taip gali įeiti į šį centrą. Centre laukė mūsų iš tikro labai daug įdomybių. Tiesa, jei norite patekti į vienintelį pasaulyje ir šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse sferinį planetariumą, kur galima pamatyti pačias mažiausias žvaigždes ir pažiūrėti filmą apie kosmosą, užsisakykite iš anksto už papildomą mokestį (2 eurus) bilietą sau suprantama kalba. Mes sužinojome tik vėliau, todėl teko pakoreguoti mūsų maršruto laiką ir gerėtis šiuo reginiu klausantis estų kalba, nes kitas seansas buvo tik už 2-3 valandų. Šiame centre įdomu ir yra ką veikti ir mažiems ir dideliems, planuokite užtrukti kokias geras 1,5-2 valandas. Čia vyksta įvairios mokslinės paskaitos, įkūrtos įvairios mini labaratorijos vaikams ir suaugusiems, vaikų birža, mokslinė parduotuvė, kur iš tikro galima nusipirkti įdomių ir nematytų smulkmenų. Visgi randamės Estijoje…
AHHAA centre nuo birželio 11 dienos iki spalio mėnesio galo vyksta amerikiečių kompanijos Evergreen Exhibition labai įdomi Robotų Zoo paroda. Šioje parodoje galima pamatyti robotais paverstus ir padidintus gyvūnų mechanizmus, pamatyti kaip sudarytas žiogas, kalmaras, įvairūs ropliai ir daug kitų gyvūnų.
Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. AHHAA centre siūloma išbandyti ir patirti ekstremalių įspūdžių, pavyzdžiui, minant dviratį išštemptu lynu
arba specialiuose krėsluose kylant lynams į 30 metrų aukštį ir krentant laisvuoju kritimu,
taip pat užsidėjus pirštines paklaidžioti veidrodžių labirintais beieškant išėjimo.
Čia galima susprogdinti balioną tokiame tamsiame kambaryje, kur jus nufotografuos netikėtu momentu ir jei norėsite, atsius nuotrauką jums į el.paštą, čia galima pamatyti po stiklu viščiukų gyvenimą, net kaip jie išsirita iš kiaušinio,
stebėti skruzdžių namelyje kaip dirba ir gyvena milijonai skruzdžių,
nusileisti liftu požeme ir pamatyti įdomių dalykų ir dar daug įdomybių, kurių visų neišvardinsi, reikia patiems pamatyti ir patirti tai . Tai iš tikro fantastiškas be galo įdomus Didžiojo Žygio po Baltijos šalis objektas.
Toliau mūsų laukė 45 km nuo Tartu įsikūręs naujas Estijos Kelių muziejus. 1863 m. pastatytoje Varbuso arklių pašto stotyje, kur anksčiau buvo arklidė su 33 arkliais ir veikė reguliarus pašto kelias tarp Tartu ir Viru. Kad lankytojams būtų suteikta daugiau informacijos, galima išsinuomoti video gidą jums priimtina kalba. Taip pat ekskursijas galima užsisakyti iš anksto telefonais (+3727970790, +3725117440). Idėją įkurti Estijoje kelių muziejų pirmą kartą iškėlė garsus dailininkas Aadu Lass, o patys muziejaus įkūrimo darbai prasidėjo 1990 metų gale. Ir buvo pasirinkta būtent Varbuso pašto stoties vieta. Šis pastatas dabar saugomas kultūros paminklas. Tiesa, jo teritorijoje dar yra 5 atrestoruoti pastatai .Kitapus kelio įrengta istorinė kelių ekspozicija, kur demonstruojami visi Estijos kelių ruožai nuo senovės iki šių dienų. 1927m. atsirado pirmi 6 Estijoje kelio ženklai, kuriuos galima pamatyti vos įėjus į šią ekspoziciją, jie baltos spalvos.
Informaciniame centre įsigijus bilietą galima pasiimti muziejaus schemą. Kad būtų aiškiau žinoti kur esate, ši schema išdėstyta atviruko pavidale. Siūloma praeiti mediniais pelkių takeliais,
raisto keliais, vieškeliais, grindiniais, medinėmis trinkelėmis ir asfaltu. Įdomu tai, kad kelyje sitinkami gyvi eksponatai, atitinkamo laikmečio drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai. Pavyzdžiui, mergina, laukianti iš aludės grįžtančio vyro
arba rašytojas, rašantis plunksna,
moteriškė, siūlanti atsigaivinti estiška gira.
Galima pamatyti 1943 m. autobusą karo trofėjų, kuris dar veikia ir jį išbandyti,
arkliu traukiamą pašto karietą,
kuria taip pat galima pasivažinėti po teritoriją, pirmą estišką automobilį ir net pasivažinėti esančiu parodoje elektromobiliu, visa tai iš anksto užsisakius už papildomą mokestį. Kelių muziejuje siūloma apžiūrėti įvairių dešimtmečių sunkiosios kelių technikos mašinų ekspoziciciją.
Yra speciali zona, minimiestukas, kur gali praleisti įdomiai laiką vaikai, pasivažinėti dviratukais, mažomis mašinytėmis. Estijos kelių muziejuje gegužės menesio gale vyksta kiekvienais metais Pašto stoties diena, kur suvažiuoja daug senovinių automobilių. Birželio mėnesį vyksta šeimos dienos, kai galima pagilinti eismo taisyklių žinias ir susipažinti su naujovėmis. Yra galimybė daryti įvairius seminarus, rengti piknikus ir apsistoti nakvynei svečių namuose.
Štai ir baigėsi mūsų kelionė po nuostabią, pilną netikėtumų ir įspūdžių Estiją
Mhm, visai neseniai vėl aplankytos dauguma aprašytų vietų… Ojojoi, kaip mane nervino tie gėlių brukėjai 😀 o kadangi, kaip supratau, nebuvot užklupti lietaus Romoj, tai neteko išvyst dar vieno reginio – kai vos prasidėjus lietui tie patys indusai ir pakistaniečiai ar pan., nežiniai kur sudėję savo gėles, kaip tarakonai išlenda iš bet kokių plyšių ir laksto su skėčiais, kuriuos bando įkišt turistams, rėkaudami „umbrella, umbrella, cinque, cinque” 🙂
:D:D Su skėčiais irgi matėme, tik nuo saulės 🙂 ir su vėduoklėmis, ir su D&G bei pan. rankinėmis :):)
Vis tas noras aprėpti neaprėpiamą. Man pasirodė, kad truputį pertrumpa kelionė, kad dar į Pompėją iš Romos važiuoti, juk gabaliukas kelio nemažas, o šiaip, tai smagu vėl pamatyti kadaise lankytas vietas. Beje, seniau beveik iš visų Romos fontanų buvo galima gerti, jei ne, kabėdavo lentelė, bet ne atvirkščiai, o ir tie indusai savo pardavinėjamo vabndens buteliukus fontanuose pildydavo, pats mačiau:)
Kad nuskridus tūkstančius kilometrų, tie keli šimtai neatrodė daug 🙂 Kas žino, gal daugiau neteks tose vietose pabūti – tai ir aprėpinėjome, kiek galėjome 🙂 O fontanuose vanduo chlorkalkėmis atsiduoda, taigi tie laikai manau praeity.