Antra Diena (2010.07.04.)
Atsikėlusi nueinu į turistinį informacijos centrą, (juk esu paskirta gidė) ir pasiimu daug informacijos apie Estiją (patarimas – stenkitės, kur randate informacinį centrą, kuo daugiau naudotis jų siūloma info, nes jos per daug niekada nebūna). Apsidžiaugiu, kad tiek daug bukletų randu ne tik anglų, bet ir rusų kalba apie daugelį Estijos rajonų. Nuvažiuojame apžiūrėti Tarvanpaa piles griūvėsių. Prie pilies ganosi arkliai, vaizdas nerealus, užlipame prie galingos tauro statulos, padarome daug gražių nuotraukų. Muziejus, esantis pilyje, dar nedirba. Paliekame Rakvere ir traukiame link jūros. Kitas objektas – Kasmu kapitonų kaimas (3). Gražus mažytis kaimelis, lengvai surandame muziejų. Pasitinka mus Aaane Vaik – šio muziejaus vadovas. Paklausia iš kur mes, atsakome, kad iš Lietuvos, o jis pasako, kad man labai gaila jūsų, mes nustebę paklausiame kodėl, o jis atsako, kad jūs negyvenate čia, Kasmu…
Apžiūrime muziejų, tiek visko čia surinkta, net yra vienas iš 112 nukritusių Estijoje meteoritų.
Pasirodo yra labai geras internetinis puslapis apie šį muziejų, net video. Pavaikščioję aplink muziejų ir nuėję prie jūros suprantame, kad iš tikro čia rojus – tokia ramybė, taip gražu. Pajūryje daug didelių, į jūrą „nukeliavusių akmenų, kurie, mūsų manymu, skiria vieno šeimininko krantą nuo kito. Mūsų naujoji varliukė keliauninkė, pasiūlo truputi pasideginti, nes geras oras. Mes sutinkame pasilepinti saulute. Pasirodo Kasmu miestelyje 1930m. gyveno 100 žmonių, tarp kurių
buvo net 62 kapitonai. Gal dėl to, kad tiek gyveno kapitonų ir čia 1884-1931m. veikė Estijos jūreivystės mokykla, Kasmu išgarsėjo Estijoje kaip kapitonų kaimas. Važiuojant kaimu matėme, kad labai daug nuomojama kambarių, namų. Gražiai sutvarkyta, bet ko gero brangu, tai įsitikiname, nusipirkę ledų už 30 EEK. Traukiam toliau link Talino. Tiesa, pakeliui galima būtų užsukti pažiūrėti vieną iš didžiausių krioklių Estijoje Jagalos krioklį, kurio aukštis net 8 metrai. Taip pat Kiu miestelyje pažiūrėti bokštą, kavinėje nusipirkti populiaraus estiško likerio –„Kiiu Tom“, bet viskam nelieka laiko. Nepamirštame, kad svarbiauisas mūsų tikslas – Didžiojo Žygio objektai. Sekantis -Talino botanikos sodas(2). Surasti jį nesunku, nes randasi prie TV bokšto, o sodas įsikūręs gražiame Piritos upės slėnyje. Navigatorius greit suranda. Tiesa, keliai remontuojami, todėl yra apvažiavimai. Botanikos sodas didelis, būtų geriausiai įsigyti žemėlapį, kad žinoti kur kas yra. Truputi paėję pamatome didelį stiklinį pastatą, o po stikliniu kupolu daug palmių. Tai vieta, kur auginami subtropiniai augalai. Čia randame vietą, kur turime nusipaveiksluoti. Įspūdį palieka didžiulės palmės iš Australijos. Bandome surasti tą garsią Kanarų palmę, kuri 1930m. pasodinta iš sėklelės išaugo čia. Iš tikro labai įdomu. Šalia matosi statomas naujas šiltnamių kompleksas, kuris turėtų būti užbaigtas 2011m. Lauke labai karšta, plotai dideli, bandom ieškoti rožių galerijos, bet įspūdžio nepalieka, dar nežydi visos. Labiausiai patiko bijūnų plantacijos, jei taip jas galima pavadinti. Pasirodo pas mus Lietuvoje jau nužydėjo, o čia dar žydi. Gražu. Toliau traukiame į kitą objektą Taline – Estijos sveikatos priežiūros muziejų(1). Deja jis dirba tik antradieniais-šeštadieniais, dėl to nusipaveiksluojame prie durų. Talinas – nuostabus miestas, ypač senamiestis, galima būtų žiūrėti jį visą dieną. Praeitais metais čia irgi buvo Didžiojo Žygio objektas – Kumu muziejus, tai teko daug pamatyti. Talinui, kas nebuvo, tikrai reikėtų paskirti visą dieną. Traukiame į Haapsalu, kitas mūsų objektas – „Epp Maria Galerii“(4). Pakeliui nusprendžiame pamatyti garsų Keilos krioklį, kuris randasi Keila –Joa. Labai gražus 6m. aukščio krioklys, galima net prie jo pasivaikščioti. Čia suvalgome labai skanios, populiarios Estijoje, rusiškos šiupininės sriubos, atsigaiviname šaltais gėrimais ir traukiame toliau link Haapsalu.
Galerija dirba ilgai, net iki 23 val., todėl nėra ko skubėti. Tiesa, vieta, kur reikia nusipaveiksluoti, yra antrame aukšte ir jau nėra muzikinio instrumento, kuris parodytas žygio knygelėje. Galerija-kavinė įspūdinga, čia žmonės valgo, geria kavą, gali paskanauti daug įvairių tortų, pyragėlių, apžiūrėti paveikslų, kuriuos galima nusipirkti, ekspoziciją, pavartyti įvairių knygų. Gražu. Galima gauti nuolaidą galerijos virtuvėje ir vyno kambaryje, parodžius Didžiojo dydžio po Baltijos šalis knygelę. Labai graži Haapsalu viduramžių vyskupų pilis, apipinta legendomis apie baltąją damą, dar sužinome, kad Haapsalu dėl savo šilto klimato vadinamas Estijos Rivjera, tuo įsitikiname nuvažiavę į Parapela pliažą. Čia šilčiausias vanduo visoje Estijoje. Pliažas gerai įrengtas, šalia SPA, yra kempingas, nameliai. Užeiname pasiklausti SPA viešbučio kainų, pasirodo sezono metu kainos didelės, mums pasiūlo nakvynę 3 žmonėms už 1680 EEK, bet į ją įskaičiuoti pusryčiai ir baseinas. (FRA MARE,Thalasso SPA). Čia atliekamos procedūros su gydomuoju purvu. Nustebina jūros vanduo – iš tikro šiltas, kaip arbata, tik nuvylia dumblas. Gerai, kad turime maudymosi tapkutes, tai ne taip nemalonu bristi į vandenį. Vėliau sužinome, kad jei norime pasimaudyti gilesnėje jūroje, paėjėti truputį toliau. Čia daugiausia tėvai su vaikais. Noriu dar pasakyti, kad Haapsalu miestelyje vyksta įvairūs renginiai, yra net pasaulinė purvo diena, kuri šiais metais bus liepos 24 dieną, kur bus pasiūlyta net 51 vonia su gydomuoju purvu. Turėtų būti įdomu. Taip pat įvairūs senosios muzikos festivaliai (07.14-18), karšto stiklo meistrų simpoziumai (07.09-16), į kuriuos susirenka kūrėjai iš viso pasaulio, bliuzo muzikos festivaliai (08.13-14), baltos damos laikas (08,20-22) ir daug kitų įdomybių. Pasimaudę nutarėme paieškoti nakvynės. Gerai, kad iš Rakverės gavome daug info apie Estiją, tai surasti pavyko greit. Apsistojome Manni Puhkemaja (holiday home) už 650 EEK. Gavome visą antrą namo aukštą, su didele virtuve, salonu ir net balkonu į sodą. Šeimininkai gyvena šalia esančiame name. Labai gera vieta, gražiai viskas sutvarkyta, rekomenduojame. (tel.+3724757238).
Kuo toliau tuo įdomiau , ” tak deržat „.
O su žemėlapiais neišėjo?
Ačiū. Savaitei išvažiuojam į Lebą šiaurės Lenkijoj, grįžęs pabandysiu susitvarkyti ir su žemėlapiais, ir su tolesnėmis dalimis.
Lankantis Slowinski park.
Patarčiau automobilį palikti Leboje, kaž kaip nusigauti iki Rabkos apie 3,5 km, nuo ten važiuoja elektrokarai arba peškom ( nes su auto negalima , o parkingas 4zlt val) apie 5 km iki gražiausių kopų.O į Lebą grįžti laukiniu pliažu. Vaizdai
super, planuokit, beveik visai dienai, todėl alus ir sumuštekai
būtų visai neblogai.
Sauso tau asfalto.
Aš žiūriu tas TUKAS visur buvęs, tik mums nieko nepasakoja…:))
Dar tarp Rabkos ir Ruchome wydmy (kopų} pusiaukelėje yra karinės technikos ekspozicija .
Ačiū, TUKAI, būtinai pasistengsiu pasinaudoti tavo patarimais, jau viską susirašiau, dar pažiūrėsiu, kaip žemėlapyje atrodo.
Taigis ir aš vakar aplankiau Maunt S. Michel. Labiau man pasisekė su oru nei Apokui, bet nepasiseko su turistais – jų ten tikrai labai per daug. Tai kalne-vienuolyne labai ilgai neužsibuvom, užtai sočiai pasilinksminom lakstydami aplink tą salą ir braidydami lakiajame smėlyje 🙂