Čekija: Menkos nuodemės ir didelės bausmės – arba svečiuose pas Hermaną, Kost pilyje

Ar kas nors prisimenat filmą „Hanibalas – pradžia“? Tą pačią pradžią su Lekterio šeimos pilimi, kuri pasak knygos autoriaus turėtų būti kažkur Lietuvoje, netoli Kauno? Jei neprisimenat, tikrai ne bėda, nes pasakojimas šį kartą tikrai ne apie Hanibalą ir čia tik menkas lyrinis nukrypimas į šalį. Na o jei jau prisimenat apie ką aš kalbu, tai be abejo žinote, kad šios pilies Lietuvoje su žiburiu nerasi – bet va čekų rojuje tai tikrai – tūkso ji sau didingai miškų ir uolų apsuptyje ir vargo nemato.

Hanibalo čia tikrai nerasite, bet vat pilies budelį Hermaną su žmona tikrai. Priims jie svetelius-kalinius į savo namus – virtuvę aprodys, kankinimų kambariukan nuves ir prakalbins visas savo menkos dūšelės nuodemes iškloti, privers atgailauti ir galiausiai – jei jau dievas ir teismas nuspręs, nuves ir paskutinės išpažinties prieš smiertį atlikti.
Bet apie viską po truputį ir neskubant. Apie ką mes čia? Apie pilis, apie Hanibalą, budelį ir kažkiek istorijos iš vieno užslėpto ir tūlam lietuvių turistui dažnai nežinomo čekų rojaus užkaborio – Kost pilies.

Sutinku, kad lietuvių turistautojui čekų rojus jau kuris laikas nėra neatrasta žemė, bet manau, kad ir tam žemės lopinėly galima rasti kampelį, kur mūsų keliautojo koja nežengė ir akis nenužvelgė. Nesakau, kad Kost pilis (o gal geriau tvirtovė – nes taip ją apibūdina patys čekai) nepritaikyta turizmui, bet lankydamasi čia, eilinį kartą įsitikinu, kad Čekijoje apstu užsieniečiams (cizincams kaip juos vadina) nežinomų vietų, kurias tikrai verta aplankyti. O verta ne vien dėl nepakartojamų vaizdų, bet ir dėl „nenulaižytos“ atmosferos, kurios kol kas nesugadino komercializmas.

Kost pilis-tvirtovė – viena geriausiai išsilaikiusių gotikinių pilių-tvirtovių buvo pastatyta XIV a. viduryje tūlo Benešo iš Vartenberko ir per prabėgusius amžius nemažai savininkų pakeitė kol galiausiai 1993 metais atiteko Kinskių šeimai, kuriai priklauso ir iki šiol.

Šiuo metu Kost pilis, kaip ir daugelis kitų Čekijos pilių yra atvira lankytojams ir siūlo net kelis apžvalginius ratus:
I. Apžvalgos ratas – Kinskių šeimos istorija Čekijoje (trukmė apie 50 min) – siūlo pagrindinių rūmų patalpų apžiūrą.
II. Apžvalgos ratas – Viduramžių kankinimų kambarys (trukmė apie 50 min) – supažindina su XVI-XVIII a. budelio praktika.

Visiems ko gero jau aišku, kad pati didžiausia atrakcija – būtent II-asis apžvalgos ratas su kankinimų kambariuku. Bet kad nebūtų nuobodu, šis apžvalgos ratas buvo dar labiau praturtintas – mat turistams siūloma teatralizuota ekskursija su pilies budeliu Hermanu :).

Taigi – vištukai bilietėlius nusipirko, susirikiavo ir nuolankiai leidosi budelio Hermano vedami į kelionę iš kurios retas besugrįžta (bent jau mums buvo taip žadėta).

Kol budelis pradeda pasakoti apie nusikaltėlių laikymo, tardymo bei baudimo sąlygas smalsiai dairomės po pilies kiemą. Hermanas iškilmingai prisiekia, kad nežino mūsų nusikaltimų, bet tikrai juos sužinos iki kelionės pabaigos, tad jei norim išgelbėti savo dūšeles turime būti gudrūs ir galbūt mums labai, iš tiesų labai labai, pasiseks ir ištrūksime į dienos šviesą beveik sveiki :).

Budelis rimtas vyriokas ir tikrai ne iš kelmo spirtas. Bet kadangi mūsų daug, o darbas dar priešaky, reikia gi žmogui pasistiprinti, kad ranka paskui tvirtai kirstų ir mes be reikalo nesikankintume. Jėgų, tai jėgų, o kas geriausiai pastiprins jei ne bajavos žmonėlės paruoštas maistas.

Kadangi tokių didelių ir menkų nusikaltėlių palikti be priežiūros šiukštu negalima, į virtuvę patenkame ir mes. Dairomės akis išpūtę, kol ponia Budelienė mums grąsina visais šventais, jei tik per savo nevėkšliškumą kur priteršime. Panašu, kad virtuvės ponia, tikrai smarkesnė net ir už poną Hermaną, mat tas net susigūžia brangiajai praeinant.

Bet laiko virtuvei turime nedaug – pasižiūrime į rakandus, palaukiam kol budelis pasistiprins ir nusiteiks sunkiam darbui ir traukiame link kankinimų kambario.

Ne toks jau ir didelis tas kambarys. Bet užtat kiek eksponatų…. ir čia jau ne visi sveiką kailį išsaugo.

Budelis Hermanas uolus savo giminės tradicijų tesėjas ir klaidų nedaro, tad ir galva greit ir neskausmingai nuo pečių nusirident turėtų.

Norintiems dar greitesnio rezultato – yra ir giljotina, kurios veikimo principą taip vaizdingai nupasakoja mūsų šeimininkas.

Parodo ir užsilikusią gyventoją – narve pūnančią raganą. Sako, atkakli buvusi. Atkentėjo ilgokai. Kaltinimų sulaukė, bet neprisipažino. Tad davė į narvą ir upėn, tokioms geroms 5 minutėms, bet kadangi siela velniui prižadėta vanduo neėmė ir išgyveno. Tad galiausiai teko ant laužo pakepinti. Klausiam o kaip su tom, kur vanduo priima? Tos išteisinamos, kaip nekaltos ir krikščioniškai su visa pagarba palaidojamos…

Hmmmm…. bet čia dar tik pradžia. Va Hermanas neištikimą vyrą pasigavo ir jau riša. Šį kartą bausmė nedidelė ir gaus tik keletą kirčių virve. Sako ir blogiau būna – juk yra ir bizūnas, ir „katės nagai“.

Panašu kad nemažai nusidėjelių tarp mūsų, tad prieš rimtesnius tardymus Hermanas mums ir kankinimų ratą parodo ir vaizdingai nupasakoja šios atrakcijos subtilybes…. Gal geriau nesigilinsiu… nesmagu…

O. Panašu, kad mūsų tarpe ragana atsirado… ištardysim… pasižiūrėsim… Ogi prisipažino…

O va čia ir liudininkas pagrindinis (esą matė, kaip meilės virala gamino) „ispanišką batą“ matuojas. Oj greitai išpasakojo viską, ką matė, budelis net suprakaituot nespėjo.

Gėdos stulpas. Ot nepasisekė, panašu, kad nekaltą pačiupo, teks paleisti. Nestovės visą dieną ant saulutės…

Va čia mums dar kaukę su ausimis parodė. Sakė, kad šią gaudave tie, kurie už durų mėgsta klausytis ir pletkus nešioti.

Nu ir paskutinė dūšelė – antrankių prototipą pasimatavo. Panašu, kad geri buvo… Ko gero geresni nei dabar. Bent jau Hermanas sako, kad šiais laikais žmonės iš medžio iškritę ir jokios pagarbos tradicijoms neturi.

Nu ką, žemiškąjam budeliui nuodemes išpažinom, bausmes paskirtas gavom, reikia ir dieviškąjąm tėveliui prisiduot, prieš dvasią paleidžiant. Tad kėblinam per kiemą išpažinties.

Mažutė koplyčiukė, kaip sykis mums. Čia nuoširdžiai atgailaudami prašome pasigailėjimo ir sulaukiame malonės. Beveik sveiki atsisveikiname su budeliu Hermanu ir traukiame namo.

Nuorodos:
– http://hrad-kost.cz/en/
– http://www.kinskycastles.com/castle-kost.htm
– http://www.cesky-raj.info/dr-en/1190-kost-castle.html