Brazilija: 24 valandos brazilijoje ir Havaianos

Sveiki, kadangi ilgų kelionių pasakojimu pilna, pradėsiu mažą ciklą: apie skirtingas šalis, tiksliau apie miestus ir ką juose galima nuveikti per 24 valandas. Žinoma, apsiribojant tam tikru biudžetu. Kas liečia foto, tai irgi, vieni fotkina kojas, ar daro ,,selfius” lietuviškai asmenukes, aš karts nuo karto įmesiu Danbo nuotraukų ( Danbas, tai tokia kartonine lėlė 🙂 )
Taigi, pradėsime nuo Brazilijos. Minint Braziliją, visi galvoja apie Rio de Janeira, ši kart keliaujame į Sao Paulo

. Sant Paulas- nėra sostine, nors daug kas taip galvoja, bet tai didžiausias miestas Brazilijoje. Šiuo metu, visas miestasruošiasi pasaulio futbolo turnyrui. Net oro uostas yra uždaromas rekonstrukcijai, kad didesni lėktuvai galėtų leistis irtūpti, ir tokiu būdu gabenti dar daugiau turistų. Nuo oro uosto iki miesto centro, kelione užtrunka apie valanda. Čia pilna vietiniu autobusu, kurie yra labai modernus, ir gali pasiūlyti net bevieli internetą ( nemokamai, na arba už jį nori – nenori susimoki įlipdamas į autobusą). Taigi, vakaras ir aš nusprendžiu išbandyti vietinį maistą.
Tad vietinė šašlikinė, pats tas. Brazilai – mėgsta barbekiu, na arba šašlykus, gal reikėtų sakyti.

Sumokėjus apie 40 litų, gali valgyti salotų ir mėsos kiek tik telpa. Tiesa mėsa, visa skirtinga,

ir tau vis neša ir neša naujus iešmus. Pradedant nuo jautienos, baigiant vištų širdelemis. Tiesa už alų, teks pakloti 20 litų. Ne dėl to, kad jis čia toks brangus, tiesiog toks biznio modelis. Mėsa pigi, bet ir sūri – gerti norėsi, vadinasi mokėsi. Gerai, kad viešbutyje turėjau pora litru vandens, mat naktis buvo ilga ir troškinanti.
Rytas, išeinu pasivaikščioti po miestą

. Visų pirma, gatves panašios į kitas lotynų Amerikos šalis

: didžiulės spygliuotos tvoros, grotos ant langų

. Daug grafičių, bei futbolo mokyklų

. Net auto mechanikas, spardo kartonine dėze. Na, aš patraukiu pusryčiauti, ir viena tikrai patariu paragauti tai sūrio bulkute

, arba Pao di quero

. Čia jie kažkaip įsigudrina į bulkutes vidų įvynioti sūrį, neesu nieko panašaus ragavęs, nors keliauju daug.
Po pusryčių, skubu į parduotuve, juk reikia, nusipirkti kas yra tipiška Brazilijai. O tai Havaianas šlepetės

. Kadangi jos yra labai paprastos ir pigios, jos tapo labai populiarios tarp darbininku klasės žmonių. Keleta faktų:

net 94% brazilų, turi arba kada nors turėjo pora tokiu šlepečių.

per metus pagaminama net 206 milijonai vienetų

2013 metais 195 milijonai šlepečių buvo parduota pasaulyje. Kas yra 6 vienetai į sekunde.

Iš viso parduota 4 milijardai vienetų šlepečių, jei jas sudėjus – tai 40 kartu aplink pasaulį.

Na ir baisiausias faktas, Brazilijoje jos kainuoja 12-15 litu. Lietuvoje 99 litai.

Žmones čia azartiški,

mat prie loterijos kiosku stovi didžiules eilės.
Na ir svarbiausia, be portugalų
arba ispanų kalbos, i Braziliją keliauti nederėtų. Nes kol susi-baksnoji pirštais, ko nori ir kiek, tenka pavargti…

Štai toks trumpas, pasakojimas. Tikiuosi smagiai susiskaitė. Atsiprašau dėl Lietuvybes nebuvimo, mat iki šiol manasis kompiuteris lietuviško šrifto nepalaiko, tad taupydamas laiką, perleidžiu per internetine klaidu tikrintuve, kuri pataiso, kaip atrodo tinkamiausia.

Kas turit instagrama, galite sekti : danbaslt
Kam patiko faktai apie šlepetes – facebooke /danbaslt

Sėkmės