Berchtesgaden (Vokietija) atostogų gėrimas su Austrijos gaivinančiais ledukais bei Prahos citrinos lašeliais (I dalis)

Jau senai svajojau, kada sėsime su draugais į automobilį ir lėksime į nuostabaus grožio Bavariją. Prieš 10 metų teko ten pabuvoti ir tie nuostabūs kraštai paliko neišdildomą įspūdį… Žinoma turiu dar du kaltininkus… Mano tėvai. Jie vis toliau keliavo po Bavariją ir lengva forma erzindavo savo nuotraukomis. O galutinį tašką ant i uždėjo parašyta mamos ir jos draugės knyga „Bavarija – žydrojo dangaus kraštas“ po kurios pasakiau: Viskas – važiuojam. Noriu 😉

Per Naujus metus su vyreliu kartu važiuoti pasikalbinome porą draugų. Buvo nuspręsta, kad važiuosim 2 savaitėms (15 dienų), bet prieš tai turėjome atlikti didelius namų darbus. Pradėjome dėliotis maršrutą ir galiausiai stojau į kovą su nakvynių paieškomis  🙂 Po ilgų namų darbų ir atostogų laukimo, pagaliau atkeliavo tas nuostabus atostogų rytas 🙂

1 diena

Sunkiai uždarę bagažinę, sušokame į automobilį ir spaudžiam gazą link atostogų 🙂 Pirmoji diena nusimato ilga –  reikia numinti nemažai kilometrų. Užsileidę Queen‘us, lekiam net nepajusdami, kaip tirpsta kilometrai. Pakeliui užsukame į Częstochowa (Lenkija) miestą, pasistiprinti kavinėje Gospoda Kwaśnica. Kaip visada lenkai pranoksta save, jie vis dar sugeba nustebinti mane savo porcijomis. Mano kelionės draugai visi gavo labai normalias porcijas,

 (kaina 25 zlotai)(kaina 28 zlotai)

o man atneša 200 g. mėsytės. (past. šalia padėtas didelis BIC žiebtuvėlis) (kaina 25 zlotai)Aš ją pamačius vos nenugriuvau nuo kėdės ir pradėjau juoktis 😀 Net padavėjo klausiau, ar čia tikrai ta numatyta porcija 😀 Pavalgiau į ją pažiūrėjus 😀 (past. valgėm tą mano mėsgalį, dar dvi dienas :D)

Pasisotinę ir su mėsos kepsniu bagažinėje, keliaujame į nakvynės vietą Čekijoje, Orlova miestelyje. Judant link pasienio, ieškome kur įsigyti vinjetę Čekijos keliams. Pirmiausia sustojame Lenkijoje prie pat Čekijos sienos degalinėje (past. puikiai sutvarkyta, poilsio zonos, dušai, tualetai ir pan.), bet pamatę kainą (kuri kokių 10 Eur brangesnė) nusprendžiam važiuoti toliau. Įvažiavus į Čekiją atsiduriame mažame miestuke, su dar mažesne degaline (tokiu kaip garažėliu), kurioje nusiperkame vinjetę realia kaina (past. kalba angliškai, galima atsiskaityti kortelėmis). 

Gavę vinjetę, lekiam kaimo keliukais į nakvynės vietą (Dusan apartments). Atvažiavus pasitinka pietietiškos išvaizdos jaunuolis, labai sunkiai kalbantis angliškai. Vieta gan baisoka, bet atitinkamai ir kaina labai žema (9 Eur asmeniui naktis) 😀 Nelabai švaru ir tvarkinga, bet džiaugiamės, kad mes čia tik pernakvojame ir iš pat ankstaus ryto lekiam lauk 😀

2 diena

Minam toliau per Čekiją link Austrijos. Pirmasis mūsų kelionės lankytinas objektas Austrijoje – Dürnstein miestelis ir pilies griuvėsiai pačiame Wachau slėnio centre, ant stataus kalno stūksančio prie Dunojaus. (Pilis stovi nuo 1130-1140 m. Istorija byloja, kad būtent Dürstein tvirtovėje buvo laikomas karalius Ričardas Liūtaširdis. Pats miestelis pradėjo kurtis nuo 1330 m., kai buvo pastatyta Klaros ordino bažnytėlė. Iki šių dienų šis miestas labai populiarus ir mėgstamas turistų.) Pasistatome automobilį prie upės esančioje aikštelėje ir užsimetę ant pečių kuprines su vandeniu nukulniuojame link pilies griuvėsių. Pasitaikė labai karšta diena, o tokio kalno statumo nei vienas nesitikėjome, tad lipant iki tikslo liežuviai velkasi žeme. (past. link pilies yra du keliai, gal rekomenduočiau rinktis lipti dešiniąja puse, o leistis kairiąja puse per stačius laiptus). Keliai turi pavojingų atkarpų, tad po kojomis reikia žiūrėti labai apdairiai. (past. taip pat ir pačiuose pilies griuvėsiuose laipioti reikia atsargiai). 

Su bordiniais žandukais ir liežuviais iki kelių pasigrožime panorama ir nukrypuojame žemyn stačiais laiptais į gan mažą ir mielą Dürstein miestelį.

Daug laiko neturime, tad trumpai prasieiname miestelio gatvelėmis ir palei upę grįžtame iki automobilio. 

Toliau tęsiame kelionę palei Dunojų. Sekantis stopas Aggstein pilis. Nudžiungame pamatę, kad privažiavimas yra iki pat pilies, nes ši gražuolė taip pat stūkso ant kalno. Susimokame (kaina apie 7 Eur.) ir keliaujame į vidų. Pilis įkurta 1231 m. Ne sykį naikinta, pertvarkyta. Pilies išlikę daug daugiau (galingos sienos, sekcijos, bokštų dalys, virtuvė, valgomasis) viduje yra kavinė, kurioje galima atsipūsti, taip pat ir patalpų į kurias galima įlįsti, pasivaikščioti mediniais laiptais, palandžioti po pilies erdves bei pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais į tolumoje boluojančius kalnus bei į upės vingius. Tikrai verta dėmesio.

Toliau Melk miestelis, tačiau jau vakarėja, tad tik trumpam stabtelėjame pagrindinėje aikštėje pavakarieniauti (past. kavinė Quick) bei pasigrožime iš apačios didinguoju vienuolynu (past. labai gaila, kad neturėjome daugiau laiko. Reikės dar grįžti). Pasistiprinę skubame nakvynės vietą Sierning miestelyje. Kadangi nakvynės kainos Austrijoje kandžiojasi, teko paplušėti ir paieškoti tinkamos vietos. Apsistojame pas austrų šeimyną, jų privataus namo dalyje. 

Šeimininkės dukra pavertėjavo anglų kalba bei su mama aprodė mūsų apartamentus (past. įrengta šiek tiek senoviniu stiliumi, bet viskas nepriekaištingai ŠVARU. Gavome du didelius miegamuosius, svetainę, virtuvę, vonios kambarį (su dušu, vonia, wc) bei dar vieną wc kambarį). Ant lovų laukė mini saldėsiai. Virtuvėje patiekti reikalingi indai. Už papildomą mokestį galima pasidaryti kavos iš aparato 🙂

Užsipildome turisto dokumentus, sumokame grynais pinigais už nakvynę (23 Eur asmeniui naktis) ir sugriūname pailsėti terasoje 

su čekišku alumi (past. beje alaus kainos Čekijoje juokingos, tad stojome jo užsipirkti).

3 diena

Ši diena taip pat laukia ilga, su daug lankomų objektų bei numintų kilometrų. Anksti ryte susikrauname mantą ir judam iki Bad Hall miestelio (past. Austrijos kurortinis miestelis. Miestelio pavadinimas reiškia „druskos vonia“. Miestelio pavadinimas pirmą kartą paminėtas 777 m., todėl jis yra vienas iš pirmųjų įrašytų miestų Aukštutinėje Austrijoje. XIX pab. Patyrė aukso amžių, kaip ir daugelis kurortų. 2001 m. Bad Hall gavo miesto statusą.), aplankyti savo šeimos draugę 88 metų senjorę bei kartu su ja papusryčiauti. Mačiau ją prieš 4 metus, tad buvau labai pasiilgusi. Atvykus puolam su draugais padėti pabaigti ruošti pusryčių stalą, kad susėdę jos terasėlėje, galėtume pasidžiaugti miestelio ramybe, tolumoje plytinčiais kalnų vaizdais ir pasišnekučiuoti.

Deja, laikui bėgant, turime pakilti ir atsisveikinti. Mūsų atsisveikinimą palydi lietuviškos dainos, ilgi apsikabinimai. Nenori mūsų, lietuvaičių, paleisti, juk jai taip gera kalbėti su savo tautiečiais gimtąja kalba.

Toliau maršrutą pasirinkame palei Atersee ežerą, prie kurio dar stabtelime atsipūsti, pasigrožėti kalnais, o kai kas nusprendžia atsigaivinti šaltame kalnų ežere. Stovėjimo aikštelė prie ežero pasitaikė mokama, tačiau vienas vairuotojas prieš išvažiuojant padovanojo bilietą, kadangi yra tik vienas bilieto pasirinkimas visai dienai. Maloniai nudžiugino.

Pamirkę kojas ežeriuke ir įkvėpę gaivinančio oro, keliaujame link St. Gilgen miestelio. Šiame miestelyje gyvena apie 4000 gyventojų, o sezono metu paprastai turistų skaičius viršija gyventojų skaičių. Šis miestas įsikūręs Wolfgangsee ežero pakrantėje, tad galima ne tik pasigrožėti vaizdais nuo kranto, bet ir pasinaudoti vandens transportu ir miestelį pamatyti kitu kampu. 

Lėtai eidami per miestelį, pastebime, kad į kalną Zwölferhorn kyla maži spalvoti keltuviukai. Nusprendžiam nueiti iki keltuvų posto ir pažiūrėti kur čia kelia, ką jie siūlo. Kadangi tai pirmas mūsų sustojimas, kur buvo galima užsikelti į kalnus, nusprendžiame nepraleisti šios progos. Iš pirmo žvilgsnio kaina pasirodė didoka, kadangi kelia į tokį nedidelį kalniuką, bet sakome: Gi atostogos, velniai nematė – keliamės. 🙂 Tad susigrūdę į senovinę mažą kabinukę pradedame kilti. 

Kelnės pilnos baimės, ji tooookia mažiuuuuukė :O (past. šiuo metu matau internetinėje svetainėje, kad vyksta statybos darbai ir 2020 spalį turi būti atnaujinta visa kėlimo sistema http://www.zwoelferhorn.at/. Beje į kalną, galima kilti savomis kojytėmis).  Kai jau atrodė, kad viskas – jau pakilome,  tuomet pasirodo visas vaizdas ir suprantame, kad kilti reikės dar tiek pat ir kad ta viršūnė ne taip arti, kaip mes tikėjomės. OHOHO :O Drebančiomis kojytėmis iššokame iš keltuvo (past. pakaračius vaikystės prisiminus, pamenu, kai užkilus į šį kalną keturiomis ropščiausi iš baimės :D) ir pamatome, kad mes atsidūrėme fantastinėje vietoje :O Vaizdas superinis! Kalno viršūnėje pasivaikštinėjame ir pasigrožime fantastiniais vaizdais: kalnų virtinės, ežerai, miestukai, viskas kaip iš pasakos. 

Besigrožėdami vaizdais nutariame atsigaivinti vienoje iš kavinių esančių ant kalno. Kol laukiam užsakymo, pastebime, kad po kavinės terasa kažkas šmirinėja. Ogi alpiniai švilpikai. Kokie fainuoliukai. 🙂

Na, o sulaukę šalto putojančio alaus bokalo, tiesiog sėdime ir kaifuojame nuo vaizdų. 🙂

Palikę mažąjį St. Gilgen toliau lekiam į miestelį saldainiuką, turistų mylimą  – St. Wolfgang. Ten buvau 20 metų atgal (ojej kaip senai). Pasistatome mašiniuką miestelio pakraštyje ir pasivaikščiodami keliaujam į miestelio centrą. Pirmiausia nusprendžiame pavakarieniauti ir užsukame (Hotel Gasthof Weißer Bär) suvalgyti tradicinių patiekalų.

Įgavę jėgų toliau nupėdiname šio nuostabaus miestelio gatvelėmis..Ohh…Koks jis gražus  🙂 Tos spalvos, namukai, gatvelės.. (past. Norėčiau dar grįžti pabūti ilgėliau).

Kadangi laikas vėl spaudžia, turime važiuoti iki nakvynės vietos Bad Goisern miestelyje (past. Pension Bergblick, https://pensionbergblick.at/, 40 Eur asmeniui naktis). Atvykus pasitinka mus pankovi šeimininkai, jų mieguistas katinas bei šuo. Kol vyksta registracija, iš jų neramių balsų suprantame (past. tarpusavyje kalba austriškai), kad kažkas negerai su kambarių užsakymų. (past. Užsakinėjau kambarius el. paštu, tad gerai, kad turėjau atsispausdinus visus laiškus dėl registracijos.) Tarpusavyje austriškai kažką pasiaiškinę, netrukus mus palydi į kambarius. Numetę daiktus susirenkame pas draugus balkone su vaizdu į kalnus pailsėti ir atsigaivinti. Ryt laukia dar viena nuostabi diena  🙂

4 diena

Nakvynė užsakyta su pusryčiais, tad pasistiprinę ir vėl sukrovę savo manatkes į mašiniuką, riedam link dar vieno saldainiuko – Halštato, tai viena seniausių Austrijos gyvenviečių. (Čia taip pat teko pabuvoti prieš 20 metų, bet jau vaikystės prisiminimai išblėsę). Atvykstame apie 10 ryto į miestelį, bet jau sunku rasti kur pastatyti automobilį, o ir saulutė plieskia karštai. Tad pasileidžiame grožėtis šiuo mikro miesteliu.

Skaičiau, kad verta užkopti laiptais aukštai ir atsidurti virš miestelio stogų.

Užkopę tuo patys įsitikiname.

Taip pat pasigrožime įspūdingu kriokliu, krentančiu vos ne ant gatvės, namų stogų.

Nusileidę apsižvalgome aplink bažnytėlę, koplyčią bei užsukame į kaukolių ekspoziciją „Bone House“. Čia galima pasigrožėti neįprasta kolekcija – išdažytomis kaukolėmis. Kadangi miestelio kapinaitėse trūkdavo vietos, mirusiųjų kaukolės bei kaulai buvo perkeliami į „Bone House“. Kaukolės buvo paženklintos pavadinimais, inicialais, užrašai, dekoratyviniai paveiksliukais, kad būtų aiški šeimos nario tapatybė.

Ir žinoma, kaip gi neaplankyti miestelio POP vietos iš kurios atsiveria TAS vaizdas. Žmonių bele kiek  🙂 Tas visai nežavi 😀 Bet ir mes įsiamžiname.

Bet žinot, mus ne ką mažiau sužavėjo Halštatas ir žvelgiant iš kitos pusės 🙂

Nežiūrint nieko, tikrai verta aplankyti šį miestelį, jis to tikrai vertas  🙂 Ai tie Austrijos miesteliai, visi tokie faini 🙂

Būnant Halštate būtų nuodėmė neapsilankyti šalia esančiame Dachštein (vok. Dachstein) kalnų masyve (past. šį kartą aplankėme tik iš vienos pusės, tikiuosi ateityje apsilankysiu ir kitoje pusėje). Čia laukia ne tik fantastiškas kalnų masyvas (aukščiausia vieta 2995 m, ilgis apie 50 km), bet ir Mamutų uolos, ledo urvai ir t.t. Galima drąsiai visai dienai pasinerti į turus. Automobilių aikštelė buvo pustuštė, tad pasistengėme rasti pavėsį, nes įdienojus saulė kepino vis labiau. Dėl visa ko nusprendžiau įsimesti ką šilčiau apsirengti, juk kylam į kalnus. Deja, mūsų vienas draugas manęs nepaklausė ir šiltesnių rūbų nepasiėmė. Nuėję prie kasų įsigijome panoraminius bilietus (32 Eur. asmeniui) (past. turėjome kilti iš viso su trimis keltuvais). Deja, užkilus su antruoju keltuvu pamatome, kad lauke 50 km/val vėjas, lietus, sniegas, saulė, griaustinis… OHOHO… 

O mūsų draugelis stovi tik su maike ir plevėsuojančiomis vasarinėmis kelnėmis 😀 Nu ką, varom…

Tai buvo kažkas neįtikėtino!!! Bridome per sniegą, stovėjome šalia kelių metrų aukščio sniego luitų, o ką tik su maikėm dusome pavėsiuose. Vėjas plėšiantis viską, norint įamžinti vaizdus, telefoną laikiau dvejomis rankomis, kad neišpūstų 😀 Bet VAIZDAI :O Net dabar rašydama tirpstu nuo jų… Neįmanoma žodžiais nupasakoti… Turite būtinai ten apsilankyti!

Ir būtinai išdrįsti užlipti ant penkių pirštų padrebinti savo kinkas…

Išpūstomis galvomis ir susivėlę nusileidome žemyn pilni įspūdžių. Tikrai norėčiau dar kartą čia grįžti.

O dabar minam į Bavariją – Berchtesgaden, kur apsistosime savaitei laiko.