Belgija: Keletas pastebėjimų maklinėjant po Briuselį

www.endlessroad.blogr.lt

Išankstinės nuostatos. Visada galvojau, kad Briuselis yra biurokratų ir kostiumuotų dėdžių miestas. Tvarkingas, disciplinuotas ir nuobodus.

Miestas. Kuo daugiau Europos miestų aplankau, tuo jie vis labiau atrodo panašūs į vienas kitą. Neberandu kažko, kas būtų ‒ „wow“. Vienur bažnyčia, kitur bažnyčia, vienam mieste kokia nors statula, kitam statula, žmonės, parduotuvės, gatvės – visko daug ir jausmas, kad visa tai kažkur matyta. Briuselyje viskas „kažkur matyta“.

Stiklainiai. Nužengus nuo senamiesčio grindinio stūkso daugybė stiklainių. Žvelgiu į tas neestetiškas plieno ir stiklo pamėkles ir norisi kuo greičiau iš ten pabėgti. Ar po šimto ir daugiau metų kam nors tie stiklainiai kels tokius jausmus, kokius kelia visi senoviniai pastatai?

Raudoni žibintai. Briuselyje yra raudonųjų žibintų kvartalas. Buvau kažkur apie tai girdėjęs, bet nebuvau visiškai tikras kiek čia tiesos, kol maklinėdamas gatvėmis nepamačiau vitrinose stovinčių ir ranka mojančių, lengvai apsinuoginusių moterų.

Raudona šviesa. Su prostitutėmis čia nesusiję. Briuseliečiai demonstruoja labai sveiką požiūrį į raudoną šviesoforo signalą ir, jei aplink nėra mašinų, nors dega raudona, nedvejodami eina per gatvę. Nieko nėra kvailiau kaip šalia tuščios gatvės stovintis būrys žmonių, laukiantis išganingojo žalio signalo.

Žmonės. Įvairiausių tautų, kultūrų ir spalvų mišinys. Miesto centre tvyro lengvas chaosas. Pora sunkiai stovinčių piliečių dalinasi alaus buteliu, tamsaus gymio pagyvenusių vyrų grupė, apsiginklavusi muzikos instrumentais, čigonišku stiliumi traukia labai smagias dainuškas, skarom apsigaubusios moterys vidury gatvės pardavinėja įvairius daiktus. Daug asocialių ir kaulinančių pinigų, tačiau atrodo jie estetiškiau, negu jų kolegos Lietuvoje. Lauke pliusinė temperatūra, todėl vakarais galima pamatyti ne vieną saldžiam nakties miegui susisukusį benamį. Pagalvė, čiužinys, antklodė – kas sakė, kad gatvėj turi būti nepatogu miegoti.

Šokoladas. Jei laikotės dietos arba turite padidintą cukraus kiekį kraujyje – nevažiuokite čia. Visas miesto centras grūste užgrūstas šokoladinėmis. Man jų pasirodė gerokai per daug.

Kainos. Dar viena išankstinė nuostata su kuria atvažiavau, kad Briuselis brangus miestas. Kai esi lietuvis, nuvykęs į Vakarus ir mintyse verčiantis kainas eurais į litus, taip ir atrodo.Tačiau nepasakyčiau, kad čia yra brangiau nei kokioj nors Prancūzijoj ar Vokietijoj. Metro – 2,1 euro, pavalgyt galima nuo kelių eurų Mcdonalde iki keliasdešimt belgiškuose restoranuose. Daugybė kultūrų lygu daugybė įvairių šalių virtuvių. Ten aišku pigiau. Tačiau nesistebėkite, kad aptarnaujantis personalas normaliai nemokės jokios jums žinomos kalbos.

Grand Place. Turbūt viena gražiausių aikščių, kuriose esu buvęs. Miesto simbolis ir traukos objektas (aišku, jei neskaitysime mažo myžančio berniuko ant vienos gatvės kampo).

Įspūdis. Sugrįžt norėčiau, bet daugiausiai porai dienų.