Aplink Lietuvą I etapas 2010 04 29 – 05 06. Pirma diena.

Sveiki.
Šį kartelį keliomis rašliavomis ir nuotraukomis pabandysiu trumpai papasakoti apie kelionės aplink Lietuvą I etapą. Mynėme dviračius lygiai aštuonias dienas. Maršrutąs vedė per šiaurės rytų, rytų ir pietryčių Lietuvą, nuo Šiaulių iki Eišiškių. Pravažiavome 715 km. Maršrutą stengiausi sudaryti keliukais vedančiais kuo arčiau sienos ir naudojau Briedžio leidyklos žemėlapius, mastelis 1:130 000 ir internerinį Google Earth. Pastarojo pagalba pasidariau „kelio knygą“ arba „legendą“ kurioje yra tikslus atstumas nuo posukio iki posukio, kelio konfigūracija (sankryža), atstumai iki tiltų, geležinkelio pervažų, miško masyvų. Visa tai labai padeda orientuotis. Nauja, daugiadienio dviračiavimo patirtis, esant nelabai kokiom meteorologinėm sąlygom. Pavargom, kartais labai, kartais sušlapos, dar ir sušalom. Vis tiek, patiko Mano dviratis, tokiom kelionėm, pasirodo „tikras stabdis“, palyginus su bendražygio dviračio rida. Draugelis sakė, kad man reikia pakabinti medalį, kad su tokiu „grabu“ pramyniau…nepakabino…kol kas ;)
Taigi. Pirmos dienos maršrutas: Šiauliai-Gataučiai-Joniškis-Bariūnai-Mindaugiai-Skakai-Valakai-Kriukai-Vakzalas-Mygūnai II-Užšvitinis-Žičiūnai-Krasniškiai-Žeimelis-Noreikiai-Didysis Plonėnas-Puodžiūnai-Kyburiai-Kužmiškis-Kiemėnai-Šakarniai-Murziškis-Saločiai-Kubiliūnai-Globinai-Skruzdėlynė-Putriai-Kuosakiai-Smilgiai.
Nuo mano namų pajudėjome ketvirtadienį 2010 04 29 pusę devynių ryto. Tris pirmas savaitės dienas, visaip bandžiau išsisukti nuo starto, tikėdamasis, kad ir bendražygis išsigąs labai jau nekokių meteo prognozių. Deja. Trečiadienį gavau „griežtą“ skambutį į mobiliaką iš Vytuko, kad ryt (ketvirtadienį) jis pas mane aštuntą ryte būna su visa ekipiruote ir judam…o jei ne, tai…na, supratot . Startavom. Oras buvo apsiniaukęs, o nuo pietų dar ir lyti pradėjo. Gana stipraus, palankaus vėjo ir asfaltuotų kelių pagalba nuvažiavome 121 km. Apie penktą val. vakare pradėjome ieškoti vietos nakvynei, deja. Aplink laukai, dirbami laukai, arimai, pasėliai, dirvonuojančios pievos. Miškeliai, tik kur ne kur pasimėtę nedideliais šmoteliais toliau nuo kelio o ir iki jų prisigavus, pasirodys, kad statyti palatkių nėra šansų. Nuotaikos rūgsta, nuovargis ima viršų, kaip prie Smilgių kaimo pamatome apleistą sodybą ir net akyse prašvinta . Neapvylė. Namelis, tai labai suvargęs, bet dviejų galų ūkinis pastatas, visai tiko. Įsitaisėme daržinėje, ant senų šiaudų ar šieno likučių. Pasisekė. Trumpa vakarienė, šimtas gramų „ant šilumos“ ir nosimi į šiaudus . Ši atkarpą monotoniška – visiškos lygumos, miškų nerasta, tai dar gerai, kad vėjas draugas buvo 😉
Taigi. Eugenijus Šiurkus [email protected]