Aplink Islandiją per 7 dienas

Mano kelionių planuose Islandijos nebuvo. Bet kai atsirado galimybė nuskristi tiesiogiai iš Vilniaus į Keflaviką ir atgal už 500 Lt – atsisakyti tokios galimybės pamatyti šią nuostabią šalį butų neprotinga.

Labai patogus ir skydžio laikas: atsirandi Islandijoje anksti ryte ir išskrendi vėlai vakare. Taigi susitaupo nakvynė ir gaunasi pilnos 7 dienos šalyje.
Norint apvažiuoti salą aplink užsukant į žymiausias vietas, susidaro apie 2.300 km. Vadinasi reikia kasdien nuvažiuoti apie 300 – 350 km. Tai man pasirodė visai normalu, nors kaip paskui paaiškėjo – perdaug.

1 diena

Vos išlipus iš lėktuvo, supratome, kad esam šiaurėje – pasitiko 13 laipsniu „šaltis“ ir dulksna. Netrukus vaikinukas atvarė užsakytąjį auto – Suzuki Vitara… be priekinio numerio. Iškart nepastebėjom, paskui pavyko tą vaikinuką susirasti ir sužinojom, kad „that‘s OK, no problem“. Na, jei taip tai pirmyn.

Netrukus privažiavome lavos laukus. Tų laukų paskui buvo visur, bet pirmasis, žinoma, paliko įspūdį. 417 keliu pervažiavome Reykjanesfólkvangur parką o po kurio laiko pasiekėme ir Hveragerði, kur buvo mūsų pirmasis „lankytinas objektas“ – maisto parduotuvė. Kadangi vakarienei norėjome keptos ant griliaus žuvies, tai pavažiavome į netoliese esantį Selfoss, kur yra specializuota šviežios žuvies parduotuvė.
Pasirūpinę pilvais privažiavome pirmąją ižimybę – Kerið kraterį. Jo nuotraukų pilnas internetas, ir aš pasidariau savo.

Užsukome ir į buvusį Islandijos religinį centrą – Skalholt. Netoliese, ant žavios Bruara upės kranto pasidarėme pietų pikniką. Oras išgražėjo, sušilo, super.
Žvejyba Islandijoje griežtai reglamentuota, todėl kai prie musų privažiavo džipas, pagalvojom, kad čia gamtos apsauga, bet ne – tai buvo žvejai, nors islandai, bet kažkokie pasimetę – lyg nežinotų supergriežtų žvejybos Islandijos upėse ir ežeruose taisyklių ir neturėtų atitinkamo leidimo. O gal ir neturėjo ?

Menkas nakties miegas ( 4:20 jau buvom oro uoste ) atbukino budrumą ir pržiopsojau posūkį į 358 kelią. Todėl nepamatėm planuoto Faxi krioklio o „netikėtai“ atsidūrėme prie įžymiojo Strokkur geizerio. Labai įdomu stebėti, kaip jis ruošiasi savo išsiveržimui ir kaip netikėtai šauna į viršų. Čia pirmą kartą pamatėme ir „karštą žemę“.

Kiek toliau – vėlgi įžymybė – Gulfoss krioklys.

Iš pradžių buvo planuota kiek pavažiuoti „offroad‘u“, bet buvome perdaug pavargę, todėl pasukome link Laugarvatn fontana, kur mūsų „laukė“ pirtys ant naturalių garo srovių, besiveržiančių iš po žemės tiesiog po jomis. Karštos pirtys su sieros „prieskoniu“, šilti baseinai ir ledinis arktikos vėjelis – unikalus derinys, nors kainuoja brangokai, palyginus su kitomis vietomis pačioje Islandijoje.

„Pirtinimasis“ atėmė paskutines jėgas, todėl pasivaikščiojimą po Þingvellir nacionalinį parką atidėjome rytdienai. Nakvynei turėjome puikų kotedžą su nuostabiu vaizdu į nuostabų Þingvalvatn ežerą. Grilis, keptas upėtakis ir lovytėn. Kadangi islandiškas laikas skiriasi nuo lietuviško 3 valandomis, tai išeina, kas nuėjom miegoti apie 1 val nakties Lietuvos laiku.

2 diena

Tyla, ramybė, veidrodinis ežero paviršius, skaisti saulutė pasitiko mus ryte. Buvo pakankamai šilta, kad galėtume gerėtis visu tuo lauke gerdami rytinę kavą. Deja, laukė labai turininga diena, todėl ilgai tuo džiaugtis nebuvo laiko.

Þingvellir nacionaliniame parke yra daug visko. Mes apsiribojome pasivaikščiojimu po Almannagja ir nuostabiais Oxara upės slėnio vaizdais.

Važiuodami 48 keliu „radome“ Þorufoss krioklį, o prie jo – gausybę Islandijos uogų pagal skonį ir išvaizdą panašių į mėlynių ir girtuoklių mišinį. Tikrasis jų pavadinimas jei neklystu – varnauogės. Skanios, nors mėlynės skaniau. Tiesa, dar gal nepilnai prinokę.
Pasiekus labai gražią Hvallfjorður įlanką

netrukus privažiavom mažą krioklį Fossarrett ir sustoję prie jo radom islandiškų grybų. Tokių kaip ir raudonikinių lepšių ar tai lepšinių raudonikių.

Glymur krioklys nėra lengvai pasiekiamas. Moteriškoji kompanijos dalis atsisakė alpinizmo malonumų ir pasiliko kalno papėdėje grybauti. Ir gerai padarė: pats krioklys „paslėptas“ labai giliame kanjone ir nors labai aukštas, didelio efekto nesudaro.

Daug daugiau adrenalino suteikė pats ropštimasis į kalną o ypač – upės perėjimas permestu gana plonu apvaliu rastu. Visam žygiui matyt verta skirti kokias 3 valandas jei nedaugiau. Kol mes pasilaipiojom, mūsų moterys pririnko krūvą grybų, kurių, deja deja, nepavyko paragauti.

Deildartunguhver šaltinis – sekanti įžimybė. Būtų daug įspūdingesnis, jei nebūtų taip stropiai aptvertas nuo turistų, kad tie, gink Dieve, nenusiplikytų karštu vandeniu. Užtat sekanti įžimybė – Hraunfossar kriokliai – unikali ir įspūdinga. Vanduo veržiasi tiesiog iš šlaito.

Aukščiau už keliolikos metrų – Barnafoss krioklys.

Víðgelmir lavos tunelyje toli nenuėjome. Matyt verta pirkti ekskursiją, nes be prožektorių ten netoli tenueisi. Ekskursijai matyt prireiktų kelių valandų, o mes tiek neturėjome. Taigi įlinome ir išlipome atgal. Įspūdingas dalykas, tikrai vertas atskiro laiko.

Po kopimo link Glymur ir kitų pasivaikščiojimų buvom jau pakankamai pavargę, kai pasiekėm Grabrok kraterį, ant kurio vėlgi reikia užlipti. Kad ir tingėjosi, bet – reikia tai reikia.

Búðardalur mieste pasipildėme maisto atsargas. Ten sužinojome, kad alkoholis Islandijoje pardavinėjamas specialiose parduotuvėse, o jos dirba nuo 17 iki 18 val. Toks įprastas kasdieninis lietuviams „maistas“ kaip degtinė kainuoja berods apie 150 Lt litras.

Šiaurės Vakarų Islandijoje buvo labai sunku susirasti „kaimo turizmo sodybą“ nakvynei. Link fermos, kurioje navojome, teko išsukti iš kelio apie 45 km. O pati didžiausia blogybė, kurios nesitikėjome – virtuvė skirta tik aptarnaujančiam personalui. Ir nors įkalbinom šeimininką ir jis leido mums šį bei tą prasivirti, vakarienei buvo tik keptos ant griliaus kieme dešrelės ir visas grybavimas „nuėjo šuniui ant uodegos“ – grybai kitą dieną atsidurė pakelės griovyje. Ech, neteko paskanauti islandiškų grybų…. Nebuvo galimybės ir pažvejoti: Hvammsfjorður įlanka toje vietovėje per sekli.

3 diena

Vėlgi labai gražus ir šiltas rytas. Puiki panorama: Hvammsfjorður įlanka ir kalnų virtinė su snieguotomis viršūnėmis už jos.

Netoliese, už nugaros, šniokščia kriokliukas. Viskas būtų super, jei ne ta liūdna įstorija su grybais. Visur turėjome „savo“ virtuvę, išskyrus čia, Vogur farmhouse. Tuo keisčiau, kad ta virtuvė „įkomponuota“ tarp svečių kambarių ir mes per ją nuolat vaikščiojome.

Ši diena turėjo būti nuobodesnė – pakelyje nebuvo garsių objektų. Vienintelio tokio – Hvitserkur uolos – atsisakėme, nes perdaug tų kilometrų dėl jos. Aišku, Islandija unikali šalis ir kiekviename kilometre galima gėrėtis jos peizažais. Ką ir darėme tai šen tai ten sustodami, kol pasiekėme Akureyri. Pripratęs prie tuštokų kelių ir nedidelio eismo, atsidūręs šitam „didmiestyje“, kur yra netgi šviesoforai, vos nepadariau avarijos.
Nakvynės vietoje turėjome ir pilnai įrengtą virtuvę ir malonią šeimininkę ir prabangias lovas

4 diena

Ši diena buvo „prikimšta“ visokių įžimybių. Pasigėrėjom Goðafoss kriokliu.

Barnafoss kažkaip nepamatėm. Toliau – nuostabusis Myvatn ežeras su Skutustaðir ir Dimmuborgir. Be abejo į maršrutą buvo įtrauktos maudynės Jarðböðin. Nepakartojamas įspūdis.

Nepakartojama ir Hverir vietovė – įspūdingesnė negu garsusis Krisuvik.

Nepamiršome ir Krafla ugnikalnio netoliese.

Maudynės taip patiko, kad liko permažai laiko kriokliams. Nuo įžymiojo Dettifoss kitus du – Selfoss ir Hafragilsfoss galima pasiekti tik pėsčiomis ir tam reikia kelių valandų.

Toliau laukė netikėtumai: neturėjome maisto vakarienei ir nuo pat Reykjahlið toliau šimtą kilometrų nebebuvo nei vieno miestuko ar benzino kolonėlės, kur galėtume ką nors nusipirkti. Teko važiuoti papildomai 15 km iki Vopnafjörður

o toliau – dar didesnis siurprizas. Pasirodo, 85 kelias ką tik padarytas naujai ir kitoje vietoje. Nei žemėlapyje nei GPS jo dar nėra. Todėl, teko pasivažinėti dar papildomai kokių 30 km, kol pasiekėme savo nakvynės vietą. Bet vieta buvo puiki, namukas puikus, grilis dujinis – vakarienė paruošta per 20 min.

5 diena

Vėl saulėtas, šiltas rytas. Nuostabi šiaurės ramybė aplink. Vos vos girdimas upės šalia šniokštimas. Sėdėčiau su kavos puodeliu čia pusę dienos, bet vėl reikia skubėti. Galutinai supratau, kad gerokai perdaug kasdien važiuoti po 300 km. Geriau mažiau pamatyti, bet pasimėgauti tuo, ką matai. Ir netgi važiuojant aplink Islandiją reikėtų nukirsti šiaurės vakarų kampą – nuo Viðgelmir tiesiai į Akureyri.

917 kelias – status kilimas į aukštą kalną. Nuo kalno – puikūs vaizdai link Norvegijos jūros. Toliau važiuojame „autostrada“ – 1 keliu, juosiančiu visą Islandiją. Tradicinis sustojimas apsipirkimui, pasukame į 939 kelią ir, leidžiandis nuo kalno – rūkas. Pradžioje tai atrodė tik šiaip, laikinas dalykas. Labai klydome.
Pasiekus Hamarsfjorður įlanką jau viskas buvo rūke. Labai atšalo ir tapo aišku, kad šiandien saulės jau nebepamatysim. Nors užvažiavome ant kalno šalia tunelio prieš Höfn miestą, bet panoramos pamatyti nepavyko – debesys ranka pasiekiami. Vos matomi buvo ir pirmieji ledynai, kuriuos pravažiavome. Labai gaila.

Pasivaikščiojome po Höfn ir pasimaudėme vietiniame baseine. Įsikūrę savo namuke netoli Fláajökull ledyno pamatėme, kad dar liko šiek tiek laiko, todėl nuvažiavom pažiūrėti jo iš arčiau. Oras tapo visai niaurus ir ledynas pasirodė toks pat.

6 diena

Priekyje mūsų laukė visa virtinė įdomybių ir …. blogas oras. Prie garsiojo Jökulsárlón išvis pasipylė stiprokas lietutis. Vis dėlto tie plaukiojantys ledai – nepakartojamas vaizdas. Net ir esant tokiam bjauriam orui jie tarsi apšviesti, švyti žydra neonine šviesa. Lietui kiek nurimus paplaukiojome amfibija po tą ežerą.

Užsukome ir prie Svínafellsjökull ledyno netoli nuo 1 kelio.

Viena Skaftafell nacionalinio parko įžimybių – Kirkjugólf bazalto kolonos. Skambus pavadinimas. Iš tikrųjų tai nedieli akmenys, gal metro aukščio. Gerai, kad šalia kelio, kitaip būtų gaila laiko dėl jų. Nors, žinoma, įdomus gamtos kūrinys.
Pilant lietui pražiopsojome posūkį link Svartifoss krioklio ir Fjaðra upę. Vietovėje Siðra – keli vaizdingi kriokliukai.
Pasiekus Vik miestą lietus trumpam liovėsi ir leido ramiai apsipirkti bei pamatyti Reynisfjall kalno grotas bei Dyrholaey uolas.

Užtat prie garsiojo ir labai gražaus Skogafoss krioklio toliau pylė nesustodamas. Ir tik pasiekus nakvynės vietą netoli Hveragerði liovėsi ir leido ramiai pasiruošti vakarienę. Šiandien „uždarėme“ ratą – atsiradome ten, kur jau buvome kelionės pradžioje. Atžymėjome tokį įvykį net dviem buteliais vyno pirkto Vik‘e.

7 diena

Liūdna diena – šiandien vakare skrisime namo. Oras vėl puikus, tik truputį debesuota. Šiai dienai liko trys įžimybės – Krisuvik, Reykjavik ir Blaa Lonið.

Kadangi jau matėme Hverir, Krisuvik atrodo ne taip įspūdingai.

Bet vistiek ta karšta bubuliuojanti žemė – nepakartojamas reginys. Labai gražus ir Kleifarvatn ežeras netoliese. Reykjavik – švarutis tvarkingas jaukus miestas. Kompanija baisiai norėjo kuo greičiau įkristi į Žydrosios Lagūnos vandenį, todėl aplankėme tik specifinį dalyką – Phalological museum. Įžymiojoje bažnyčioje uždegėm žvakutes ir – į lagūną.

Blaa Lonið – Blue Lagoon – vieta, kurią aplankyti tiesiog privaloma. Įspūdis nepakartojamas. Kaip reikiant pamirkus joje beliko nuvažiuoti 30 km iki oro uosto ir sulaukti skrydžio namo..

Po kelionės pasidariau tokias išvadas:

– Keliaujant Islandijoje reikia apsiriboti 200 km per dieną pervažiavimais. Žinoma, jei keliaujama automobiliu;
– Benzino kolonėlės visur automatinės, grynais neatsiskaitysi, taigi reikia atitinkamo kiekio pinigų kortelėje;
– Atskiruose etapuose iki benzino kolonėlės ar parduotuvės gali būti daugiau kaip 100 km, taigi reikia laiku apsirūpinti maistu sau ir automobiliui;
– Trumpos kelionės atveju netikslinga lankytis tiek vakariniuose tiek rytiniuose fjorduose. Pietuose krūva įdomybių, Šiaurėje jos koncentruotos aplink Myvatn ežerą.
– Jei keliaujama ne „backpacker” variantu, nėra lengva surasti tinkamą vietą nakvynei. Jei norima nakvoti „ten, kur nori”, o ne „ten, kur yra vietos”, kelionę planuoti reikia matyt prieš pusę metų.

Ačiū cruxman už pagalbą rengiant kelionę.

Tai tiek.