Atostogos… Taip jau susisuko mano gyvenimas, kad jas kiekvieną vasarą turiu ilgas ir dažnokai tenka gerai pagalvoti, ką toooookio čia nuveikus,kad vasaros dienų virtinė netaptų nuolatiniu namų tvarkymu,maisto gaminimu, etc. Polėkio lyg ir netrūksta, bet kartais tenka ilgokai derinti svajonės ir piniginės turinį. Lyg ir buvo suplanuota viena kelionė, bet taip daug tų vasaros dienų…
Ir čia visai nelauktai man padėjo… reklama. Pati paprasčiausia reklama per televiziją. Tiesiog nugirdau, kad Rygoje vyks burlaivių regata „The Tall Ships Races 2013”. Atminties bangomis atvilnijo paauglystėje skaityta istorija apie Asol ir kapitoną Grėjų, raudonas bures ir tikrą meilę… Kuri mergina nesvajojo apie savo Grėjų ir purpurines bures?
Planas susisuko beregint:))). Vilnius-Ryga. O kad nebūtų gaila pakeliui nepamatytų vietų ir prarastų galimybių pamatyti tai, kas „juk visai nebetoli“ planą pataisiau iki Vilnius-Saremas-Ryga-Vilnius. Toks jis man jau atrodė beveik tobulas:). Tiesą pasakius, važiavome be ryškaus vietų lankymo plano. Maždaug… lyg ir žinome, ką reiktų pamatyti, bet ten jau kaip bus, taip.
Per kelias valandas pasiekėmę Latviją ir toliau jau lėkėme Baltijos pajūriu. Pirmoji suplanuota nakvynė Estijos krašte – Uulu. Nedidukė stovyklavietė (viešbutis) White house. Kažkada buvusi kažkokia sviesto sukykla ar panašiai. Dabar šiek tiek patobulinta ir tapusi stovyklaviete. Paprasta, tai, ko reikia neišrankiam keliauninkui – dušas, nakvynė, trumpas poilsis… Buvome užsisakę poilsį kemperyje:). Kadangi man niekad neteko keliauti kemperiu, tai nakvynė,sakyčiau, suteikė dar ir šiokį tokį pažinimo džiaugsmą. :)))
Kitą rytą leidomės tolyn. Per Piarnu link Saremos. Galbūt kažkas pasišaipys, bet aš ir keltu dar niekad nebuvau kėlusis… :))). Kelte jokių eilių. Bilietas – 6,50 euro žmogui. Vadinas, jei mašinoje būsite dviese x iš 2. Keltas plaukia kas pusvalandį. Žvilgsnį patraukia baikerių grupė… Visada žavėjausi vyrais, galinčiais skrieti kaip vėjas. Ir moterimis, nebijančiomis būti šalia… Trumpa kelionė keltu (apie pusvalandį) neprailgsta ir mes jau skriejame salos Muhu pagrindiniu keliu link Saremo. Pervažiavę pylimą patenkame į Saremą. Mūsų tikslas kempingas-viešbutis Tehumardi Camping. Randame jį visai lengvai beveik privažiavę Salme. Puiki vieta kelių dienų poilsiui. Tą patį vakarą apvažiuojame ir visą Salme kyšulį, pamatome ir švyturį pastatytą 1960 metais, paminklą žmonėms, išvežtiems į Vokietiją II pasaulinio karo metu, paminklą-inkarą jūreiviams, negrįžusiems iš jūros… Čia pat ir antrojo pasaulino karo metu buvusios sovietinės karinės bazės liekanos… Esame lyg ir pačiam žemyno kraštely…
Tiesą pasakius, išvažinėję praktiškai beveik visą salą skersai ir išilgai, pamatę daugybę įdomių vietų, bažnyčių ir šiaip jau Saremos įžymybių apie kurias nebepasakosiu detaliau, nes tų pasakojimų pilnas internetas, neaptikome nė vieno gražaus paplūdimio…:). Net ir tai, ką estai yra įvardinę “very nice place” (vietovė Murika) buvo tik kelių šimtų metrų vargana paplūdimio parodija. Ir dar kaip tyčia žydintis vanduo…dumbliai ir visai jokių maudynių:). Aišku, mums tai nesutrukdė džiaugtis saule, vėju ir gamtos grožiu. Šiaip jau Saremos saloje daugybė akmens… Dolomitų kasyklos, sodybos, aptvertos akmeninėmis tvorelėmis, akmenuotos pakrantės. Tiek daug akmens neteko dar niekur matyti…
Šioje saloje tikrai rasite,kur akis paganyti bei suprasite, kas tai yra laukinis paplūdimys…:)
Apvažinėję salos įžymybes ( Mustjalą, Anglą, Kihelkoną, Pidulą, Karujarvę -didžiausią ežerą saloje, Kuresarę, Panga pank), praleidę puikiai kelias vasaros dienas leidomės link Rygos, kur jau tris dienas ošė burlaivių regata „The Tall Ships Races” Suskubome į patį šventės piką:).
( laukite tęsinio:) )