973 km per Lietuvą

Intro
Šis pasakojimas – tai trumpas pasakojimas apie vienos dienos kelionę aplink Vakarų Lietuvą. Tai iš esmės „žiūrim tai, ką matom pro automobilio langą“ tipo kelionė – pats mėgstamiausias mano keliavimo būdas. Planas buvo apvažiuoti visą ratą aplink Vakarų Lietuvą ir apsukti 1000km. Kelionės eigoje tas planas pasikeitė, tačiau kelionės kokybė nuo to nenukentėjo nei kiek.

Iš esmės norėjom pažiūrėt kaip atrodo Lietuva toliau nuo Vilniaus, pamatyti tą pirmą vizualinį įspūdį, o įspūdis per automobilio langą tam puikiai tiko.

Komanda – tik dviese. Ko daugiau reikia? 🙂
Data – 2007 rugsėjo 29 diena, šeštadienis
Transportas – Audi A5 3.0TDI quattro
Įranga – Automobilinė navigacija Clarion MAP770 aka Birutė.
Išankstinis planas – Vilnius – Trakai – Aukštadvaris – Birštonas – Prienai – Vilkija – Jurbarkas – Viešvilė – Šilutė – Ventė – Klaipėda – Karklė – Palanga – Kretinga – Skuodas – Salantai – Plungė – Plateliai – Seda – Mažeikiai – Akmenė – Naujoji Akmenė – Žagarė – Joniškis – Šiauliai – Radviliškis – Panevėžys – Vilnius.
Galiausiai įvykdytas planas – Vilnius – Trakai – Aukštadvaris – Birštonas – Prienai – Vilkija – Jurbarkas – Viešvilė – Šilutė – Ventė – Klaipėda – Karklė – Palanga – Skuodas – Salantai – Plungė – Plateliai – Mažeikiai – Šiauliai – Radviliškis – Vilnius.

Pasakojimas
Išjudėjom iš Vilniaus apie 8 valandą ryto, dar iš vakaro įsidėję gėrimų, sumuštinių ir kelias bandeles, kada kelyje nejaustumėm alkio. Nors iš vakaro Vilniuje žadėjo lietų, o Vakarų Lietuvoje apsiniaukusį dangų, visa tai mūsų nei kiek nebaugino. Tuo labiau, kad bent jau ryte, Vilniuje žadėto lietaus nebuvo.

Šeštadienio rytą keliai tušti, todėl greitai pasiekiam Trakus, juos pravažiuojam į senamiestį neužsukdami – čia gana dažnai lankomės, vizualinį įspūdį turim.

Vėliau vaizdingas kelias veda Aukštadvario link, kurį pravažiuojam dairydamiesi, o akys visai džiaugėsi tuo, ką mato. Turbūt nuo seno Aukštadvaris buvo labiau pasiturinčių žmonių gyvenvietė, tuo pačių automatiškai ir akiai patrauklesnė, nes tvarkingesnė ir panašiai. Niekur nestojam, tik pravažiuojam.

Pirmas sustojimas padarytas Birštone. Lietuvos kurortą norėjom pamatyt iš arčiau, todėl nusukę nuo pagrindinio kelio, kuris veda tik pro šalį, privažiavom į centrą, sustojom prie pat Nemuno ir išlipom pasivaikščiot.

Apsukom ratuką Nemuno krantine, pasidairėm į šalia kylančius prabangius namus (daugiausiai – vietoj arba ant senų namukų) ir, kadangi šiandien dar daug ką pamatyt norim, sėdom važiuoti toliau.

Važiuojam per Prienus, kurie jokio įspūdžio nepaliko, sukam link Vilkijos. Aplink Kauną jau 10 ryto eismas gana didelis, todėl velkamės paskui visokiausius sunkvežimius ar mikriukus. Ne tai, kad aš lakstau keliuose (niekad neviršiju daugiau nei 10km/h, t.y. neviršiju policijos tolerancijos ribų), bet važiavimas užmiestyje 60km/h negali būti vadinamas kitaip nei vilkimusi.

Išlindus į Via Baltica gabaliuką prie Kauno ši situacija pasitaiso, tačiau neilgam, nes visai netrukus nusukam palei Nemuną Raudondvario ir Vilkijos link. Iki Raudondvario taip pat matom turtingų kauniečių kylančius namus. Aukštadvaryje arba Birštone visgi daugiau skonio, nusprendėm mes. Aplink Kauną bandoma šiek tiek pasipuikuoti. Aišku, negi mums gaila. Mes apžiūrim nesustodami ir važiuojam toliau.

Privažiuojam Vilkiją. Truputį išsukam iš pagrindinio kelio ir pravažiuojam centrinėmis miestelio gatvelėmis, kurių keletas primena kalnuotus Čekijos ar Slovakijos miestelius, o ne lygumų kraštą Lietuvą. Nusileidžiam viena iš minėtų gatvelių į Nemuno slėnį ir prie krantinės, kur atsiveria panorama į Lietuvos upių tėvą sustojam ir padarom užvalgymo pertraukėlę. Pusryčiai.

Šiek tiek pasistiprinę važiuojam toliau. Važiuojam garsiu ant Lietuvos Panemunės keliu. Dar nevisiškai įdienoję, medžiai rudens jau paspalvinti. Vaizdai nuostabūs. O lygaus tiesaus kelio monotoniją praskaidrina lygiai kas 10 kilometrų išsidėstę Panemunės miesteliai – Seredžius, Veliuona, Raudonė. Akimis palydim visus piliakalnius, į kuriuos jau ne kartą esam lipę.

Kaip ramiai Nemunas teka, taip ramiai mes privažiuojam Jurbarką. Jau netoli vidudienis, todėl Jurbarkas juda. Centrinės gatvės neblogai sutvarkytos, todėl akiai malonu. Nestoviniuojam. Jurbarko gale prasideda kelio remontai ir apylankos, bet jos mums kliūčių nesudaro ir pasisukinėję pagal geltonus kelio ženklus važiuojam link Viešvilės.

Viešvilėje jaunystę praleido mano močiutė, todėl pro ją važiuojant visada prisimenama kokia nors jos pasakota istorija iš jos jaunystės.

Už Viešvilės atsiranda šiek tiek daugiau monotonijos, nes nebelieka miestelių – vien tik kelias. Taip pasiekiam Šilutę.

Šilutė palieka tikrai gerą įspūdį. Viskas gražiai sutvarkyta – matosi, kad laukia vokiečių turistų, grįžtančių į savo istorines žemes. Stojam degalinėj ir nusiperkam kavos. Po pertraukėlės traukiam toliau – Ventės rago link.
Nusukus nuo Klaipėdos plento Ventės link prasideda smagūs keliukai. Išlindusios saulės, priešingai nei prognozuota meteorologų, pavilioti, mes atsidarom langus ir siaurais vingiuotais keliukais važiuojam mėgaudamiesi ir su muzika. Aplink kelią matosi apsemtos lygumos, atrodo, kad važiuotum vos ne tiltu.

Ventės ragą privažiavę stojam ir lipam pasivaikščioti ir pasifotografuoti. Kiek kartų esu Ventėje buvęs, niekad nebuvo pakankamai gero oro, kad matytųsi Neringa kitoj marių pusėj. Šįkart man pasisekė, todėl fotoaparatas netinginiavo.

Pasifotografuojam visur, pasivaikštom po molą, į švyturį nelipam ir šiek tiek jausdami laiko spaudimą traukiam toliau. Tuo pačiu smagiu keliuku grįžtam iki Klaipėdos plento ir sukam link uostamiesčio.

Iki pat Klaipėdos keliukas taip pat nenuobodus – daug siaurų tiltelių, geležinkelio pervažų ir panašių dalykų. Labai graži kelio atkarpa. Klaipėdoj stojam Statoile prie Klaipėdos Akropolio ir prisipilam baką degalų iki viršaus.
Sekantis maršruto taškas aiškus – Karklė ir jos įžymybė Olando kepurė. Prasukam dar ratuką pro Klaipėdos senamiestį kol pataikom į reikiamą gatvę, nuo kurios per Melnragę pataikom į Karklės kelią. Karklėje šiek tiek paklaidžioję pagaliau randam (kelio ženklų šiuo klausimu yra trūkumas) kur ta Olando kepurė ir stojam pasivaikščioti.

Po trumpo prasiėjimo miškeliu prieinam skardį, nuo kurio atsiveria pasakiška panorama į Baltijos jūra. Pasižvalgom, pasifotografuojam, pasėdim kojas nuleidę, bet kadangi nusileidimo prie pat jūros nėra, traukiam į Palangą, kur galėsim prie pat jūros patekt.

Palangą pasiekti nesunku ir mes tai greitai padarom. Į pačia Palangą nevažiuojam, esam nesenai buvę, užtat sukam savo žinomu keliuku ir privažiuojam prie pat jūros su mašina. Pasistatom mašiną trys metrai nuo pajūrio smėlio ir su vaizdu į jūrą ant bagažinės dangčio pasidarom sumuštinių puotą. Vėliau pasibraidžiojam po nešiltą jūros vandenį ir traukiam toliau.

Planavom važiuoti pro Kretingą, bet pagailėjom laiko papildomam ratui daryti ir patraukėm tiesiai Skuodo link. Vos nusukus nuo pagrindinio kelio (Klaipėda – Palanga – Liepoja) pasidaro gana nyku. Ir taip gana nyku iki pat Skuodo ir netgi pačiame jame. Nors šeštadienio popietė (apie 17 val.), tačiau net pačiam centre visos gatvės visiškai tuščios. Atrodo kaip išmiręs miestas. O gi rajono centras! Nesidžiaugdami vaizdais traukiam toliau pagal maršrutą – Plungės link.

Pačioje Plungėje taip ir neteko pabuvoti šįkart. Anksčiau esu buvęs, žinau apie gražų parką ir rūmus, tačiau šįkart prie jų patekti sutrukdė kažkokia avarija ar kažkas panašaus, kas užkimšo visą kelią ko pasekoje susidarė didelis kamštis. Prastovėję 15min nusprendėm negaišti ir apsisukę patraukėm atgal – Platelių ežero link.

Platelių ežerą pasiekėm gana greitai ir nesunkiai. Aplink vaizdingi Žemaitijos nacionalinio parko peizažai, o mes pravažiavę jachtklubą sustojam greta esančioje laužavietėje pasivaikščioti ir iki ežero nueiti. Pavaikščioję ir pasigrožėję vaizdais sėdam atgal į mašiną.

Traukiam sekančio objekto – Mažeikių link. Tačiau jau vakarop važiavimas nebe taip sklandžiai gaunasi. Ir eismas vis didesnis ir pamažu atslenkanti tamsa trukdo, privažiavę Mažeikius nusprendėm savo maršruto dėl laiko stokos pamažinti ir nuo Mažeikių sukti tiesiai į Šiaulius. Tiesą pasakius, net pačiam Mažeikius praleidom. Taigi nieko nelaikę sukom Šiaulių link, kur planavom suvartoti karšto maisto.

Privažiuojam Šiaulius ir stojam „Saulės miesto“ prekybos centre. Ten prisėdam picerijoj ir skaniai privalgom. Po to dar prasieinam pro Rimi (rodos) ir užsiperkam gėrimų ant kelionės namo. Po pietų seka jau sutemose ekskursija po Šiaulius (mano kolegė keliauninkė originaliai iš Šiaulių, todėl tai buvo paprasta) ir jau po truputį traukiam namo.

Kelionė namo nieko neišsiskyrė – Radviliškis, Panevėžio aplinkkelis ir autostrada iki pat Vilniaus. Namo grįžom apie 23 valandą.

Šiek tiek statistikos:
Tiksli rida – 973.6km
Tą dieną pravairuota – 13h 5min
Vidutinis greitis – 74km/h
Vidutinis kuro suvartojimas – 6.6l/100km

Išvados
Mūsų Lietuva labai graži ir vis gražėja. Vieni rajonai daugiau, kiti mažiau, bet visi gana intensyviai juda teisinga linkme ir bendrai paėmus visa tai, ką matėme mums patiko. Būtinai pavasariop atliksim panašią analogišką kelionę-pasivažinėjimą pro šiuo kartu neapimtas Lietuvos teritorijas.