Pradesiu nuo to, kad Jamaikai musu jausmai labai dviprasmiski. Nes viena vertus – tai nuostabiu krastovazdziu, labai grazios gamtos salis, kita vertus – joje nelabai maloni atmosfera…
Ir butent del siu dviprasmisku jausmu siai salai beveik visas 3 savaites kol cia buvom neprisiruosiau parasyti nei zodzio :)) Dingsciu nerasyti prisigalvodavau daug – tai daug darbo, tai reikia laisva laika isnaudot, kad pasidegint ir t.t ir pan. Bet istikruju priezastis kodel nerasiau buvo ta, kad nedrisom net patys sau konstatuoti fakto, kad mums cia tiesiog nepatinka :))) Bet jauciames kaip jauciames, ir jai atvirai, tai mums nepasirode artima si salis. Dabar, kai rasau siuos ispudzius, liko 2 dienos iki isvaziavimo, ir mes jau vieningai esam nubalsave, kad daugiau cia nenoretume sugrizti… Nors cia ir laaaabai grazu 🙂
Bet apie viska is pradziu 🙂
39-toji keliones diena. Pazintis su Jamaika
Ryte Majamyje apturejom stresiuka, kadangi nebuvom nusipirke skrydzio IS Jamaikos bilietu, nes nebuvom suplanave kada tiksliai skrisim namo, o pasirodo, Jamaika neleidzia iskristi i sali jei neturi atgalinio bilieto 🙂 Ta suzinojom tik kai bandem isichekinint (nes internetu neleido). Tad oro uoste greitai teko nusipirkti 🙂 Bet viska spejom 🙂
Nusileidus Jamaikoje, Montego Bay, kiek ilgiau nei iprastai uztrunkam oro uoste, nes tikrinami ne tik musu asmens dokumentai, bet ir skiepu pasai. Viska patikrine pareigunai ileidzia mus i Jamaika, pasizymeje kiek laiko cia busime. Kaip ir visur kur buvom Karibuose, vos isejus pro oro uosto duris pasitinka tuzinas vietiniu vyru siulanciu taksi paslaugas. Zygis pasideri, sudera kaina ir einam link masinos 🙂
Masina senut senutele, bet svari 🙂 Pradedam vaziuoti, o vairuotojas (kaip veliau pastebesim, vienas maloniausiu musu sutiktu vietiniu gyventoju) iskarto pradeda juokauti, pasveikina atvykus i Jamaika ir siulo kanapiu – tu kur Bob Marley ruke :)))))))))))) Tai bent svetingumas! :)))
Siandien Montego Bay kruizu diena, todel mieste – kamsciai. Kai pagaliau pasiekiam savo viesbutuka – 16h valanda vakaro. Issiaiskinam, kad vietinu tiekeju telefono sim korteles pardavineja tik iki 17h, pasidedam kambary daiktus ir lekiam ju nusipirkti (daug pigiau naudotis internetu telefone ir skambinti vietoje 🙂 Labiau atsipalaidavusio zmogaus, nei ta sim korteliu pardaveja, nemaciau jau seniai :)) Net neiseina apibudint :)) Viska daro letai letai, kalba labai neaiskiai (ne tik del Jamaikietisko akcento, bet dar ir tyliai mala sau po nosimi, o paprasius pakaroti pasako dar greiciau, bet neaiskiau :)))))
Kol nesutemo traukiam dar pasivaikscioti. Ir pataikom i nuostabaus grozio reginio meta – saulelydi…. Jis cia atrode tikrai nenusakomai… Tie kalnai tolumoj, jura… palmes, dangaus raudonis… na buvo pasakiskai grazu 🙂
Pasigrozeje saulelydziu dar pasmirinejam Montego Bay gatvelemis, paskui uzsukam vakarienes virs vandens irengtoje terasoje 🙂
Grizdami i viesbuti, nusipekam zymiojo vietinio alaus “Red Stripe” ir grize i viesbuty (kuris labai nejaukus, bet turi viena jaukia vieta – balkona su vaizdu i jura 🙂 gurksnojam alu ir zaidziam kortomis:)
Besedint balkono siena praejo gero sprindzio dydzio tarakonas (aciu dievui is lauko puses), maniau nualpsiu :)))))) Zygis pradejo juoktis – “Na cia geresnes salygos jiems – maisto daugiau, visada silta :))”
Cia praleisim dvi naktis ir judesim i Runaway Bay kur pabusim ilgiau 🙂
TOKIO karscio dar nebuvau patyrusi gyvenime. Net jau nakti, kol sedejom balkone nei trupucio neveso oras, jokio vejelio, jokios vakaro vesos pojucio – karstis kaip diena…
40 keliones diena. Montego Bay ir kulturinis sokas ;))))
Ryte turim daug darbu, tad darbuojames iki pat pietu, kol jau pradeda grieztai protestuoti pilvukai. Kitoje gatves puseje vakar mateme “Starbucks” tad ten ir traukiame – kavos ir sumustiniu 🙂
Uzkande griztam dar padirbet. Antroj dienos puseje – traukiam pasivaiksciot. Traukiam link senamiescio 🙂 Einam pakrante, tad visa kelia lydi juros vaizdai…
Praeinam ir labai graziai sutvarkyta ir priziurima parka…
Einant toliau, visi su kuo tik prasilenkiame siulo isigyti kanapiu, apziureti ju suvenyru parduotuve arba pabut miesto gidu. Neretai tas pats zmogus gali suteikti visas sias tris ir dar plius taksi paslaugas. Tas nuolatinis “No thank you” vargina.
Vargina ir priesiski zvilgsniai, kuriais tikrai varsto daugelis. Jausmas tarsi jie taves vienu metu ir nekencia, ir bando toleruoti, kad kazka is ju nusipirktum. Is pradziu maniau, kad gal cia tik man taip atrodo, bet Zygis sako, kad irgi ta pajuto. Kiek keliavom, dar niekur nejutom zmoniu priesiskumo. Kazkaip Jamaikoj maziausiai to tikejausi 🙂 Gal kitaip butu kokioj maziau turistu lankomoje vietoje? O jeigu ne, tai butu dar nejaukiau :))
Belaukiant tinkamos progos pereiti gatve, prie musu sustoja dviratininkas, tiesia rankas sveikintis, “welcome to Jamaica, where are you from?” Tada tas dviratininkas pradeda stabdyti automobilius iejes i gatve, kad mes galetume pereiti gatve. Mes su Zygiu susizvalgom, kad jau cia gero nelauk, bet einam. Ir kur mes beeitume – tas dviratininkas sekioja paskui ir pasakoja “ va – ten – paminklas vergams atminti”, “ va ten – aukcionas vyksta”, “Va ten – baznycia”. Mes vaikstom, o jis sekioja visur – bandom su juo kalbetis, bet jis i nuosirdzias kalbas ir diskusijas veltis nenori – papraso pinigu uz gido paslaugas :)) “bent jau alui” 🙂 Mums net palengveja, kad tiek uztenka atsikratyti tos nelabai jaukios kompanijos :))
Mieste verda gyvenimas – gatveles pilnos pardaveju, skubanciu mokinuku su uniformomis, moteru ir vyru skubanciu kazkur su reikalais… Pastatai seni – visi reklaminiai plakatai ir iskabos su pavadinimais – dazniausiai ispiesti tiesiai ant sienu. Saule kaitri kaitri, oras tvankus – pakelese daug kur metosi siuksles, o siam vaizdui antrina ir nelabai malonus kvapas, kuris tokioj kaitroj itin aitrus.
Bet visur tie zvilgsniai… Jie susvelneja tik jei stabteli prie kazko, ka jie pardavineja, bet jei nutari nepirkti – vel esi palydimas piktu zvilgsniu…
Pasivaikscioje traukiam vakarienes ir atgal i viesbutuka – darbuotis. Taip besidarbodami sulaukiam ir saulelydzio 🙂 Karibuose jie ypac grazus… Neisimtis ir Jamaika… 🙂
41- 53 keliones dienos
Iki pietu intensyviai pasidarbuojam, o tada – keliaujam i Runaway bay – cia viesbutyje Bahia praleisim 9 naktis 🙂
Vaziuojam su vairuotoju, kuris irgi rodos tik pro sukastus dantis bendrauja su turistais – tik del to, kad uzsidirbti, bet simpatiju jokiu tikrai nejaucia 🙂
Bevaziuojant vairuotojas net pradejo rekti, kad mes turistai apie Jamaikos gyventojus nieko nesuprantam. Sake turetume pamatyt kaip ju moterys rankomis skalbia rubus ir viena po kito dziausto ant virviu, o ne uzsidaryti dideliam viesbutyje.
Pasiule Jis ir nuvezti i muzieju – ten buvo dvaras kuriame gyveno baltoji ragana ir kankindavo savo vergus. Sako cia tikra istorija. Tikru tikriausia baltoji ragana gyveno. As kai ten nuvezu turistus pats net nelipu is masinos – bijau tos raganos keru…
Atvykus i viesbuti jis apsaugos darbuotojai prie ivaziavimo nesako savo vardo, spaudzia ekseleratoriaus pedala ir greitai, gazais ilekia i viesbucio teritorija, visas suirzes, piktas bamba “lyg as ka nors blogo tiems turistams padaryciau klausineja cia to vardo!” :)))
Mums palengvejo, kad saugiai pasiekem savo viesbuti tiek del vairuotojo bendravimo, tiek del jo vairavimo stiliaus :)))
Na o viesbutyje, labai grazi aplinka. Labai jau romantiskas kambarys, vaizdas i jura, didele teritorija kur galima pasivaikscioti pajuriu, arba po laaaaabai grazu viesbucio soda. Ji kure tikru tikriausi profesionalai, nes viskas tobulai suderinta, labai stilinga ir grazu… Kiekvienas augalas, kiekviena detale sode dera tarpusavyje 🙂
Viesbucio teritorijoje veikia 3 maisto bufetai, ir 8 restoranai kur galima valgyti vakariene – visi skirtingu virtuviu nuo Jamaikos iki Japonu virtuves. Per ta laika kol cia bunam apsilankom beveik visuose 🙂 Maistas cia tikrai pasakiskas. Bet personalas irgi tiek kiek butina tik su tavim bendrauja, jokiu sypsenu, jokiu akiu kontaktu… saltas, net sakyciau nevisai mandagus bendravimas… Tiesa yra ir isimciu – pvz pajurio bariuke dirbo toks barmenas Maiklas – jis vis dainuodavo istraukas is Bob Marley dainu – prie baro viena po kito berdavo anekdotus, sokdavo geriau nei Michealas Jacksonas jo paties judesiais ir labai nuosirdziai bendraudavo. Matem, kaip zmones pries isvaziuodami jam net dovanu atnesdavo prisiminimui, toks jis visu draugas buvo. Tame tarpe ir musu 🙂
Taip ir leidom cia dienas – daug dirbom, deginomes, maudemes, vaiksciojom, Zygis zaisdavo tinklini, as skaiciau knyga, o vakarais lepinomes nuostabiom vakarienem… 🙂
Buvom ir isvyke i ekskursija – i Jamaikos sostine Kingstona. Toks buvo vadinamas “Sight Seeing Tour” Krastovaizdzio turas kur idomiausia ka pamatem, pamatem bevaziuojant autobusu, nes paciam Kingstone sustojom tik penkiose vietose. Dvi is ju buvo prekybos centrai, vienas toks turistams padarytas mini turgelis, Bob Marley muziejus (bilietas papildomai kainuoja 20 doleriu zmogui, kai pati ekskursija 36 doleriai zmogui) galiausiai, 10 minuciu, kaip gide sake “pasifotografuoti”, sustojom prie pastato, kuriam buvo patvirtinta Jamaikos vergu emancipacija.
Taciau mums si ekskursija patiko, nes pravaziuojant pamatem nuostabius Jamaikos krastovaizdzius, mazus kaimelius ir gyvenvietes, bei Kingstono kasdienybe.
Labai didelis kontrastas tarp gamtos grozio, kuri cia tarsi rojuje ir zmoniu vargo… Labai neturtinga salis. Viskas labai brangu, turistams pritaikytose vietose – itin, atlyginimai zemi, todel visi kas kaip ismano sukasi. Todel vos prisiartinus prie viesbucio tvoros (tiek Bahios, tiek to kuriame apsistojom veliau) jau tau mojuoja ir viska siulo kokie 5 vietiniai. Jie siulo intensyviai, net biskiuka agresyviai. O isejus is viesbucio teritorijos taip ir eina visas pulkas ju paskui viska siulydami. Tikrai labai labai nejauku. Net nesinori is to viesbucio eiti…
Kalbant apie ta musu isvyka i Kingstona, tai baugino vairuotojai… Musu, aciu Dievui, pasitaike atsakingas, ramus vairuotojas, taciau neatsargiai manevruojanciu, stipriai lekianciu ir lenkianciu automobilius net vingiuose – pilna, tad vietomis ta kelione ir baugoka buvo :)))
Labai patiko ir Bob Marley muziejus, kuris irengtas Bob Marley name, kuriame jis su zmona ir vaikais (iki siol nezinojau, kad ju jis turejo 12 ;))) gyveno, cia buvo isirenges irasu studija. Siame name vyko ir incidentas kuomet jis ir jo seima buvo apsaudyti. Deja fotografuoti cia draudziama 🙂
Po 9 dienu Bahios viesbutyje, persikraustem i Decameron – vel Montego Bay, arciau oro uosto.
Cia viesbutukas daug mazesnis, bet taipogi su vaizdu i jura, baseinu 🙂 Ir lygiai tokiu pat personalu 🙂
Mums susidare ispudis, kad zmones cia, tarsi uzsideje koki apsaugini skyda – bendrauja saltai. Taciau per laika, kai prie taves pripranta, ir mato, kad tu nepaisant nieko bendrauji su jais mandagiai ir jiems sypsaisi irgi pradeda bendrauti draugiskiau, netgi pradeda istikruju su tavim kalbetis – nuosirdziau.
Nuo atvykimo i Decameron viesbuti, 4 dienas is eiles lijo ir tik penktaja po pietu pradejo listi saule – tas irgi tikrai prisidejo prie savijautos :)) Del to sakykim “komplikuoto” bendravimo su vietiniais kazkaip paastrejo ilgesys namu, draugu, artimuju 🙂 Gerai, kad turejom nemazai darbu – greiciau bego laikas 🙂
Ai beje, pirmaja nakti po viesbuci pakeitimo buvo nedidele audra, zemiau vaizdai ryte… 🙂
Sitam viesbuty irgi turejom nuostabias vakarienes 🙂
Labai patiko viena is ju – po medziu 🙂
Daugiau i jokias ekskursijas nebevykom, nes jos labai brangios – pigiausia 100 doleriu zmogui. Mums pasirode perdaug 🙂
Tai tokia ta Jamaika mes atradom – karstas oras, salti zmones, akis glostantys gamtos vaizdai, ir visai sirdies neglostantys vietiniu gyventoju kasdienybes vaizdai…
pirmas 
79tieji 
ipvoisas