Sveiki,
Cia rasite musu 2010 metu liepos men. atostogu aprasyma Norvegijoj.
Taigi viskas prasidejo nuo kelto paieskos. Su musu transportu pigiausia pasirodo buvo keltis Klaipeda- Karlshamn (sweden), nors visi vienareiksmiskai teigia, jog pigiausia is Rygos, bet cia matyt labai priklauso nuo transporto gabaritu. Taigi kazkuria liepos vidurio diena oriai yriedam I dabar jau visoje Europoje nuskambejusios DFDS Lisco kelta. Kajute vidine, A/C pucia vesu ora, atostogos prasideda!!
Persikele pajuntam pabege nuo visa menesi ant LT tvyrojusiu karsciu ir is Kalshamn judam link Oslo. Svedijoj keliu remontu pasitaiko vienas kitas, kamsciu jokiu ner, 1000km iki Jotunheimen apylinkiu- (http://www.visitjotunheimen.com/) -nutrepsim per gera diena. Nuo LOM issimusam I 55-a kelia, kylam I Spiterstulen- kelias gal 15km ilgio, vienpusis, zvyruotas, ikalnes tokios, kad vietom puskuoju tik I-a pavara. Kelio gale aikstele ir tipo kaip ir kempingas, kur visi nakvoja pries kildami I auksciausia skandinavijos virsune- Galdhopiggen 2469m. Mano planas kiek kitoks- sulipti I Glittertind, persiritus pernakvoti Glitterheim, sekancia diena iki Memurubu, o trecioj dienoj iki Gjendesheim. Is ten jau kaip Dievas duos atgal I Spiterstulen.
Taigi aiksteles paciam kampe stovi sau lietuviukai su apynauju kemperiu. Greit uzmezgam pokalbi- kas kaip kur prie ko. Pasirodo ju seimos galva siand. Buvo pasiekes Galdhopiggen, gavo normaliai pugos (primenu kad vis dar liepos vidurys) ir siandien vakarop visi jie varys zemyn. Kadangi pakilimas iki cia kainuoja 100kronu, o pinigai savanoriskai mokami tik kelio gale, tai mes su tautieciais atliekame man pasirode visai saziningus mainus- as jiems gyvybiskai svarbios saliarkos 5L, o jie mums 100kronu kvituka uz kelia, ant kurio, norvegu manymu, visai nereikalingas masinos valst.nr.
Oras visai nekoks, silumos 8laipsn, vejai tokie, kad su flisu ir striuke visai nekarsta. Linguojam iki recepsijos del info apie orus porai dienu I prieki Zinios visai neguodzia- liutys, krusa ir stiprus vejai. Kadangi oru pagerejimo laukti nera kada, tenka priimti skaudu sprendima- trys dienos kalnuose virsta vienos dienos sulipimu I Galdhopiggen. Pakuoju kupra, eisiu vienas, zmona sikart pasuoja. Nakti vejo gusiai siubuoja musu transporta I visas puses. Ryte oras ir toliau nedziugina, pradedu gan statu kilima, zmoniu palengva daugeja. Pasiekus mazdaug 2000m auksti, prasideda beveik istisiniai sniego laukai, temperatura krenta iki 0, vejas kaukia ir vercia is koju, trumpam uzeina krusa.
Sutinku pora vietiniu, jau sulaksciusiu “rytini krosiuka” iki virsunes, jiems irgi vejas ne is silpnuju. Po kurio laiko pasiveju lenku porele, moteriskaite beveik isterijoj, tipo niekur as toliau nebeisiu, klykia mosikuoja, o lenkas saltu veidu issitraukia bachilus, apsisuka ir ramiai lipa toliauJ Isterijos priepuolis greit baigiasi ir as vos speju paskui jaJ. Lipam jau trise, matomumas visai prastas, pasivejam du sveicarus. Kyla diskusijos apie atstuma iki virsunes, sveicaras isdidziai issitraukia laikrodi su visokiais barometrais, altimetrais, termometrais ir kitokiais –ometrais ir pareiskia- tu handrid meters tu ze top! Tu tai tu, lipam toliau jau penkiese. Neuzilgo ir virsune, jos virsuj mazuliukas kabakelis, kuriame sedi norvegas ir is malunsparniu atgabento termoso pilsto arbata po 20lt uz popierini puodeli. Tenka suvartot jos 2 dozes, pasedziu, persirengiu, ateina gal 3 grupes ledynu is Juvasshytta.
Iseinu vel I vejus,negaliu atsidziaugt naujaja savo VAUDE sturmine striukyte su event-u. Galiu patebeti, kad nors event isgarinimas ir apie 22000g/m2/24h, bet prie didesniu kruviu, tai nepakanka, striuke is vidaus slapia, nors grezk. Taigi per 3val nusileidziu iki Spiterstulen, viso uztrunku apie 8val.
Kitos dienos ryte nusileidziam is Spiterstulen I 55 kelia, paskui vaziuojam 15-u, 51-u iki Gjendesheim. Verta pamineti, kad isilgai viso 51-o kelio, po 300m(berods) I abi kelio puses draudziamas kempingas. Rytdienai buvo suplanuotas plaukimas laivu is Gjendesheim iki Memurubu, o is ten gryzimas kalnais pesciomis. Pasak kai kuriu saltiniu, tai populiariausias Norvegijoj pesciuju marsrutas. Taigi oro prognozes rytdienai visai nedziugina- istisa diena lietus, stiprus vejas. Todel nusprendziam Memurubu palikti poryt, rytdiena skiriant zvejybai! Pagryztame atgal 51 keliu, pasivaiksciojam gana graziu pazintiniu taku miskais palei Sjoa upe ~10km, apziurim grazu intaka, kriokliu itekanti I Sjoa. Ryte, gerbdamas vietine tvarka, nusiperku dienai leidima uz ~30lt ir patraukiu palei Sjoa, ieskodamas tinkamu vietu. Apeinu keleta kriokliu, miske palei juos randu sukistus katamaranus, zmoniu ne kvapo. Pasvarstau- kaip cia man toliau keliauti- plaukte ar pesciomisJ, ir taip ir taip butu smagu. Pasilieku prie savojo varianto- pesciomis su spiningu. Pagaunu kelis upetakiukus, visi neimami- ~20cm, didesniu sikart neuzkabinu. Visa diena lengvai lyja, imamos zuvys nekimba, nuotaika kelia tik nuostabus vaizdai aplink. Eidamas palei upe ir matydamas vietiniu sodybas pakranteje, susiduriu su dilema- kokie gi vietiniai istatymai- ar yra skirta pakrantes kazkiek metru palei vandeni praejimui, ar ne? Sprendziant is tvoru, kurios vos ne visos baigiasi vandeny- greiciausiai neJ Rizikuodamas paragauti norvegiskos druskos, vadovaujuos lietuviskais istatymais. Kadangi buvo savaites vidurys ir norvegu sodybose matyti neteko, druskos skonis liko nebandytas. Ties didesniais slenksciais sutinku grupele ukrainieciu vandenininku- vieni su katais, kiti su morkom pakrantejJ.
Rytas prasideda eiliniais vejais, bet kolkas be lietaus ir 8 ryto su dideliu buriu panasiu I mane turistu, lipu I laiveli. Kupras darbuotojai (tipo jungos?) sumeta I dideli kalna vidury denio, apdengia uzdangalu (siaurietiskas rupestingumas?). Beplaukiant gaunam lietaus, matom grazia ryskia vaivorykste, vejas kyla, bangos siausiasi baltom keterom.
Atplauke I Memurubu, visi it zirniai pabyram is laivelio, ir is karto prasideda gana staigus kilimas. Taip kylant, leidziantis, vel kylant… prieinu graziausia trasos vieta- Gjende ir koks tai mazesnis ezerai perskirti siauru kalnu ruozeliu, o tarp ezeru auksciu skirtumas ~300-400m metru.
Uz sios perskyros prasideda labai status ir netrumpas kilimas, jau reikalaujantis ir ranku pagalbos. Girdziu kaip grupele danu su dideliausiom kuprom diskutuoja- organizuoti cia sauga ar ne? Galiausiai buvo nuspresta apsieiti be jos. Uzsiropstus virsuj lauke didelis plokscias laukas, pilnas akmenu, tame tarpe ir didele akmenu piramide, kuri perejus beliko ilgas ir vingiuojantis nusileidimas I taska, is kurio mus isplukde laivelis.
Nakvoti likome aiksteleje salia prieplaukos. Beje stovejimas parai kemperiams cia kainuoja
100NOK. Ryte vel kelione 51 keliu, 15-u, 55-u iki Solvorn, is kurio keliames keltu I kita fiordo puse- apziureti I UNESCO pavelda itrauktos URNES baznyteles, kuri statyta berods ~1100m.
Toliau 55-u keliu iki Hella, is kurio keltu per eilini fiorda. Uz fiordo prasideda 15-as kelias, auto cia jau maziau, kadangi jis nera itrauktas I Norge nacionaliniu keliu sarasa- http://www.turistveg.no/. Kiek pakilus iki Nystolen, prasideda pasakiskos vietos- zemi pusynai, ezeriukai, kurie slenksciais ir kriokliais tarpusavyje sujungti.
Sutinkam nemazai zveju, is kuriu gal 95% aisku museliautoju, like bando laime su sbirulino sistemele. Cia prasideda keletas pazintiniu taku, kurie kaip spejom pastebeti gerookai ilgesni uz lietuviskus- 3,5,8val.trukmes. Nakvynes stojam aiksteleje prie ezero. Aikstele, kaip ir didzioji dauguma musu pravaziuotu- nemokama, stovi tualetas, yra karstas vanduo, netgi ir rozete yra. Vietiniams vandens apsauginiu zonu reikalavimai ne motais- atvaziuoja su auto praktiskai iki vandens- 1-2m, pasistato ant zoles ir niekam neuzkliuna… Sita pastebejom ir kitose Europos salyse- IT, A, CH. Kazkaip valdzia tolerantiskai pas juos I sita dalyka ziuri.
Toliau pro Skei, Olden vaziuojam iki Bodal- gal kazkaip pavyks uzmesti aki I Jostedalbryn ledyno atsaka. Iki pat privaziuoti nepavyksta- stovi zenklas – kemperiams eismas draudziamas. Pradziai galvoju rizikuoti, bet veliau metu ta minti is galvos. Iki ledyno zingsniuoju peskom, kelio gal apie 5km, ikalne is akies 12-15%, isitikinu kad tikrai uzvaziuoti cia nepavyktu, gal 1-a pavara sveikatos ir uztektu, bet vietom ant palaido zvyro ratams sukibimo neuztektu. Taigi tie 5km pasiduoda visai negreitai, toliau takelis vingiuoja per akmenis ir berzyneli iki ledyno atsakos, ant kurios matosi repliojanciu keleta zmogeliu rysyje su instruktorium.
Gryzes vairuoju toliau 15-u keliu iki Videsaeter, cia sukam desiniau I nacionalini 258 kelia. Velgi status kilimas, aikstelej virsuje sudegusios masinos liekanos, krioklys. Visas sis kelias zvyruotas plocio 1-ai masinai, aplink vien kalvos ir akmenynai, augalijos like tik samanos. Pasiveju rusu ir vokieciu kemperius, vaziuojam tryse kolonoj. Kai reikia prasilenkti, aisku visi 3 netelpam I tam skirta isplatejima, gaunasi koks tai sambruzdis, todel nuo pikto vokiecio gaunam pamoka apie saugu atstuma kelyjeJ. Cia liekam nakvynei.
Sekancia diena vaziuojam pro Grotli iki 63-io kelio, o juo iki Geiranger. Aikstelej randam laisva vieta, pasistatom auto ir perkam bilietus apzv.ekskursijai laivu po fiorda. O jau zmogeliu kaimuke- ivairiausiu- vokietys, anglas, ispanas, rusai, amerikenai, turkai, nu ir lietuviuku kur buve kur nebuve keletas. Laivelis prisirenka pilnas, plaukiam pro 7-iu seseru kriokli, dar begale kriokliu, sutinkam didziuli kruizini italu laiva. Vaizdai ko gero vistik geresni nuo kelio is aukstai, nei is laivo.
Gryze vel serpantinais I virsu, keliu iki Eidsdalen, keltu per fiorda ir toliau iki Troliu kelio. Cia stojam aikstelej nakvynei tarp prancuzu, austru, liuksemburgo atstovu. Vakare nueinam is apzvalgos aiksteles apziureti Troliu kelio. Dabar naujai statomas visas apzvalgos kompleksas is stiklo ir metalo- ore pakibe apzv. Aiksteles, takai, kioskai, restoranas. Besizvalgant akis uzkliuna uz isprotejusio lenko su kemperiu, kuris tais serpantinais kokius 3 kartus varinejo aukstyn-zemyn. Gal pasiklydo, pagalvojomJ Prietemoj atvare norvegas su savo 6-7m ilgio priekaba, nors zenklai cia draudzia priekabu eisma, bet jam pavyko nusileistiJ
Ryte oras kaip reta puikus, vaziuojam iki E136 kelio, o juo sukam link Oslo. Pakeliui dar beveik visa diena skiriu zvejybai Rauma upeje. Rezultatas tas pats- aibe upetakiuku iki 20cm. Panasu kad pakrantemis lietuviu dar nepraeita- metosi kazkokie apleisti statybininku vagoneliai su Siemens sildytuvais viduje, vandens matavimo stotele viduryje misku su saules baterija ant sienos ir panJ
Nakvojam aiksteleje prie ezero kiek toliau nuo kelio, vietos nuostabios, nuotaika gadina atsibelde Estijos rusai su palapinem ir aikstele paverte didziuliu balaganu.
Sekancia popiete praleidziam Lilehamery- aplankom Norge olimpini muzieju, issizioje paziurim kaip vietiniai vasara su slidem sokineja nuo tramplino, uzsikeliam ant tramplino virsaus.
Dar pilna diena skiriame Oslui- su dviraciais isvazinejam centra, rotuse, Vigelando parka, Oslo pili, muziejus- FRAM, KON-TIKI, vikingu laivu.
Norgej lieka viena diena kelionei iki Karlshamn, o is ten keltu I Klaipeda.
Apie kainas galima pasakyti, kad tarkim kokia nors turizmo iranga su 50% nuolaida kainuoja panasiai kaip ir ant Lietuvos be nuolaidu, dyz. kuras apie 5Lt kazkur, apibendrinant- kainos labai panasios kaip Sveicarijoj, kai kur gal siek tiek didesnes. Pakeles servisas su niekuo nesulyginamas- aiksteles, tualetai, karstas vanduo praktiskai visur dykai, Norges siaurej pries 6m. nieko panasaus nesam mate. Cia suvaziavus praktiskai visa europa, pagal valst. Numerius- nematem tik portugalu, graiku, albanu ir juodkalnijos. Net ir baltarusiu pora ekipazu matemJ
pirmas 
79tieji 
ipvoisas