2009 Šveicarija

Sveiki,
Zemiau rasite musu 2009m kelione i Sveicarija. Visa tai vyko rugpjucio 9-23 dienomis.
Kadangi teks vaziuot per vokiecius (kur niekad nesu buves (ups)) teko pasiklausineti ir pastudijuoti marsruta per Lenkija. Daznai vazinejantys i vokiecius vieningai pataria vykti –ROZAN-CIECHANOV-PLOCK- POZNAN- BERLIN. Isvykstame kaip visuomet nakti is sest. i sekm. apie 3val. Kadangi transportas laaabai leeeetas (Ducato 75ag), tai 1000km iki Berlyno iveikiam tik per 15 val. ir nakvojam autohofe uz Berlyno. Kita ryta isvykstame velai- apie 8 ryto. Iki Kandersteg Sveicarijoje vel laukia 1000km. Taigi ten atsirandame tik apie 23val ir apsistojame kazkokioje aiksteleje su zenklu “nakti kemperiams stoveti draudziama” salia sau ramiai snaudzianciu vokieciu savo kemperyje. Ryte oras puikus, pervaziuojame del sventos ramybes i kita aikstele be jokiu zenklu, paliekam ten savo transporta ir issitrauke dvirkas lekiam apsizvalgyti po vietoves.

O jos nuostabios! Nusiperku Blumlisalp kalnu masyvo zemelapi, vakare susikraunam shmutkes i kupras (mano gaunasi apie 15kg, zmonos gal apie 10-11kg), rezervuojam telefonu pora gultu Blumlisalp hiutej ir griunam poilsio.
Ryte su pirmuoju keltuvu 7.00 is Kandersteg (1200m) kylam iki Oeshinensee (1600m). Is cia pradedam kol kas nesunku kilima iki mazdaug 2100m. Stojam poilsio, zemai matosi Oeshinensee ezeras visame nepakartojamame grazume.

Toliau kilimas stateja ir antroj atkarpoj iki Hohturli perejos (2778m)uztrunkam daug ilgiau.

Apie 16val pasiekiam hohturli, nuo jos ranka paduoti iki Blumlisalp hiute. Hiutej metam kupras I kampa, issirenkam gultus ir griunam poilsio. Atsipaipalioje galvojam kad reiktu uzkast! Tenka trauktis primusa, ivairas lietuviskas gerybes ir gamintis kazka karsto. Sveicarai ir nesveicarai ziuri savo didelem akim I musu vykdoma veiksma ir niekaip nesupranta- kam ta daryt, kai gali vakariene nusipirkt uz kokius tai juokingus 20eu/asm! Po vakarienes pabendraujam su vienu sveicaru pensininku!, kuris ryt ruosiasi sulipti I blumlisalp (3663m), jis nupasakoja musu rytdienos ejimo niuansus. Vakaras fantastiskas- debesys nusileidzia, is ju islenda aplinkines smailes.

Naktis praeina sunkiai, gultas uz 95Lt nebuvo jau labai patogus ir priedo kazkoks keistuolis vakare uzdare vieninteli langa. Paryciais visos 24-ios nakvojancios zmogystos nusprendzia, kad langa visgi reiktu atidaryti, nes anaerobinem salygom miegas gaunasi visiskai nekoks. Pavyksta dar nusnausti. Ryte savijauta prasta, prastas miegas ir aukstis, kad ir juokingas (2834m), bet visviena daro savo. Pusrycius uz kokius 15eu vel ignoruojam, pasigaminam savo maistelio ir iskeliaujam toliau. Nusileidziam vel iki Hohturli ir sukam i desine- link Gspaltenhornhutte. Pradzioj labai status leidimasis iki 2100m, cia visiskai atsigaunam, uzkandam, kertam ledyna ir pradedam nelabai statu kilima iki Gspaltenhornhutte (2455m).

Cia atsirandam apie 15val, zmoniu cia jau zymiai maziau, seimininkai labai malonus,mums dviems duoda tris gultus- miegosim kaip karaliai. Hutte isikurusi Gspalten kalno slaite, ziema buna uzpustoma iki stogo, seimininkai cia atvyksta tik apie balandzio gala ir pradeda ja ruosti sezonui. Cia vel stebinam visus su savo primusais, bet neilgai- jau temstant is kito galo uzkyla vos gyvi 2 makaroniai (italai) irgi su savo primusais. Mergiote matosi vos pastovi ant koju, griuna su visais savo batais ant gulto. Atsigavus papasakoja kad cia jos pirmi kalnai ir kad turbut paskutiniai.

Naktis praeina puikiai- gulim prie lango, niekam neleidziu jo uzdaryt, vos tik kas pridaro- vel pilnai atidarau ir kvepuodami tyru alpiu oru saldziai uzmiegam. Ryte uzvalge islinguojam patys pirmieji- like laukia pusryciu, o makaroniai vis dar gultuose.Pasileidziam iki 2300m ir pradedam kilima iki Sefinefurgga perejos (2612m).

Si pereja kiek techniskai sudetingesne- yra ir kopeciu ir tureklu. Ant perejos siaucia zvarbus vejai, susirengiam viska ka turim, pasigrozim debesim po kojom, is ju islindusia Schiltorn virsune,

ant kurios buvo filmuotas kazkoks Bondo filmas ir pradedam ilga leidimasi iki Steckelberg (919m). Atsiranda zole, krumai, upeliai, sutinkam vis daugiau zmoniu. Po piet pasiekiam Steckelberg, sedam i autobusa, vaziuojam iki Lauterbrunnen, cia persedam i traukini, vaziuojam iki Interlaken, cia vel persedam i kita traukini- iki Spies, pasieke Spies vel persedam ir pasiekiam Kandersteg, kur stovi musu transportas. Vakare suskaiciuojam kad 3d pasivaiksciojimas po kalnus kainavo “tik” 700Lt (keltuvas, 2 nakvynes, autobusas, traukiniai).
Ryte atsikele vaziuojam pro Interlaken i Grindelwald miestuka- kazkokia Palanga po Kandersteg, pasvarste nusprendziam nesikelti iki zymiosios Jungfraujoch (700Lt/2asm), vaziuojam iki Luzern. Stojam uz Luzern kempinge (110Lt). Ryte su dvirkom pasivazinejam ezero pakrante. Kadangi sestadienis- sutinkam daug pramogaujanciu eiliniu sveicaru- issitrauke savo 50-u, 60-u metu trandalietus be stogu- vazinejasi sau burzhujai aplink ezera. Kita diena praleidziam Liucernoj- Tiltai, pakrante, gynybiniai bokstai, senamiestis- visai nieko. Praduriu savo dvirkos padanga- perku kamera- vel 24Lt.
Sekancia diena pro Altdorf vaziuojam iki Furka perejos (2431m). Kylam laabai sunkiai- 2-as begis, gazas dugnas, dumu daug, daznai stoju, ausinu tepala, kelias tik vienai masinai. Ties vienu serpantinu nosis i nosi susitinkam su autobusu. Uz abieju jau eiles, as atbulas visa eile stumiu zemyn, randu isplatejima, kazkaip prasilenkiam. Stojam ties Velnio tiltu, salia paminklas Suvorovui – pasirodo jis cia zuvo.

Ant Furkos vis tik numalsinu (zmona padeda) nenumaldoma troskima sulipti i Sidelhorn (2879m), uzlipam ant Rhone ledyno (bilietu punkta apeinam kalnu),

iteikiu masinos baranka zmonai, o pats ant dvirkos ir zemyyyyn serpantinais!!!! Lekiu kaip vejas autobusams ir masinoms pro sonus iki Gletsch kaimelio. Cia su nerimu ir viltim laukiu zmonos. Sulaukiu, islipa drebanciom rankom. Judam toliau- vaizdingas Goms slenis, miniatiuriniai mediniai kaimukai su autentiskais namukais.

Nakvojam prie vietinio tvenkinuko pilno marguju upetakiu.
Ryte vaziuojam iki Fiesch, cia keliames (80lt/asm) iki Eggishorn (2927m), matom Jungfraujoch is kitos puses, Aletsch ledyna.

Riedam toliau- Sion, Martigny, Montreux- cia pavarau kur eismas draudziamas, uzsiraunu ant sveicarisku mentu- pagrumoja piktai, bet baudos neraso. Apziurim Chillon pili,

vaziuojam iki Lausanne, uzeinam i Olimpini muzieju (geras). Cia prancuziska Sveicarijos puse- visi burbuliuoja varliamusiu kalba, zenklai irgi prancuziski.
Baigiasi kalnai, baigiasi vaizdai. Privaziuojam Yverdon, o cia aplink ezera pelkes!! O pelkej kempingu pora. Vaziuojam toliau- norim pries kelione namo pailseti kempinge, bet normaliam, ne pelkej. Pagal sveicaru nupasakojimus neblogas turetu buti Erlach, ten ir apsistojam nakciai. Oras, kaip ir visa kelione- baisiai karstas 22.30val. temperatura 31C. Vakare pabalakinam su vienais vokietukais apie keliones, kainas, Vokietijos ir Lietuvos uki.
Kitos dienos apie pietus pajudam link namu, kuriuos be nuotykiu per pora dienu pasiekiam. Viso gavosi 4900km.