Pačioje miesto širdyje buvo įsikūrę vokiečių vienuoliai, pirkliai, amatininkai ir architektai. Jų svarų indėlį į miesto gyvenimą įamžina Vokiečių gatvės pavadinimas.
1. Vilniaus universitetas (Universiteto g. 3)
Lankytojų tarnybos tel. +370 5 268 7298, darbo laikas: I-V 9.00-18.00, VI 9.00-17.30
Vilniaus universiteto pastatų ansamblio meninės formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą. Universiteto rūmai užima beveik visą peri-metru užstatytą senamiesčio kvartalą, kurį riboja keturios gatvės. 1579 m. Vilniaus jėzuitų kolegija Bavarijos (Vokietija) miesto Dilingeno kolegijos pavyzdžiu tapo universitetu, kuriame dėstė profesoriai iš Ingolštato (Ingolstadt) ir kitų Vokietijos miestų. Universitete dėstė Osvaldas Krygeris (Kriugeris), vadintas „savo amžiaus Archimedu“. Pirmasis universiteto kancleris buvo vokiečių kilmės Filipas Widmanstadtas.
2. Šv. Onos bažnyčia (Maironio g. 8)
Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Nuo seno ji traukė visų dėmesį, domino tyrinėtojus. Tačiau iki šiol dar neatskleista šio įžymaus architektūros paminklo kilmės paslaptis. Šv. Onos bažnyčia (tada ji vadinta koplyčia) pirmą kartą paminėta 1501 m. popiežiaus Aleksandro VI rašte. Žinoma, kad XVI a. viduryje Šv. Onos bažnyčioje pamokslavo protestantizmo skelbėjas Abraomas Kulvietis. 1560 ir 1564 m. bažnyčia nukentėjo nuo gaisrų, bet 1581 m. suremontuota ar atstatyta. 1747 m. darbus prižiūrėjo garsus baroko epo-chos Vilniaus architektas Jonas Kristupas Glaubicas.
3. Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia (Maironio g. 10)
Tai vienas gražiausių sakralinių gotikinio stiliaus pastatų. Bažnyčią XVI a. pradžioje sukūrė talen-tingas meistras iš Dancigo Mykolas Enkingeris (Michael Enkinger). Viduje yra seniausia Lietuvoje profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija – renesansinis Stanislovo Radvilos marmurinis antkapis šiaurinėje navoje, sukurtas Wilhelmo van den Blockės dirbtuvėse Dancige (1618–1623 m.). Bažnyčioje saugoma seniausia Lietuvoje Nukryžiuotojo skulptūra.
4. Bastėja (Bokšto g. 20/18)
Tai Vilniaus gynybinės sistemos dalis, neretai dar vadinama „barbakanu“. Bastėja – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu. Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Fridrichas Getkantas. Šis statinys smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai. Nuo Bastėjos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.
5. Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas (Aušros Vartų g. 7)
Šis kompleksas – tai vienas gražiausių vėlyvojo baroko statinių Vilniuje, suprojektuotas Jono Kristupo Glaubico. Bažnyčia turi gotikos, baroko ir rusų bizantinio stiliaus elementų. Vienuolyno celė, kurioje už nepaklusnumą carinei valdžiai kalėjo įžymus lenkų poetas Adomas Mickevičius, pavadinta Konrado vardu. XX a. 3–4 dešimtmečiais šioje celėje vykdavo populiarūs literatūriniai vakarai, kuriuose aktyviai dalyvaudavo ir iš Vokietijos atvykę literatai.
6. Šv. Kazimiero bažnyčia (Didžioji g. 34)
Tai vienas ankstyviausių barokinių statinių mieste, pastatytas XVII a. pradžioje. Įspūdingo kupolo projekto autorius – Jonas Kristupas Glaubicas. Šis kelių pakopų kupolas yra su aukštu žibintu, vainikuotu karūna. Pirmojo pasaulinio karo metu ši bažnyčia tapo vokiečių karinės įgulos Vilniuje maldos namais. Jos viduje yra išlikusi atminimo lenta, skirta Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II apsilankymui Vilniuje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje atminti.
7. Vokiečių gatvė
Viena seniausių Vilniaus gatvių, ilgus šimtmečius buvusi ir miesto prekybos centru. Smarkiai nuniokota Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau dar smarkiau – sovietiniu pokario laikotarpiu. Išliko tik viena gatvės pusė, liudijanti apie čia gyvenusius vokiečių pirklius, amatininkus ir didikus: karaliaus daktaro Motiejaus Worbeko – Lettovo namas (Vokiečių g. 22), kurį jam XVII a. padovanojo didikas Kristupas Radvila. Vėliau šis gotikos ir baroko elementų turintis pastatas atiteko evangelikų liuteronų bendruomenei. Vilniaus pilininko ir pinigų kalyklos administratoriaus Ulricho Hozijaus namas (Vokiečių g. 24), pastatytas XVI a. pirmoje pusėje, turi gotikos ir renesanso bruožų. Vieni tobuliausių vokiečių kilmės Vilniaus architekto Martyno Knakfuso projektuotų pastatų – Wittinghoffų rūmai (Vokiečių g. 26).
8. Šv. Mikalojaus bažnyčia (Šv. Mikalojaus g. 4)
Tai viena seniausių bažnyčių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, išsaugojusi beveik nepakitusius gotikos bruožus. Pastatyta XIV a., dokumentuose pirmą kartą paminėta 1387 m. Šv. Mikalojaus bažnyčią paskutiniaisiais pagonybės metais pastatė Vilniuje įsikūrusi vokiečių bendruomenė. Atstatant bažnyčią po 1749 m. gaisro fasade ir interjere atsirado baroko bruožų. Šv. Mikalojaus bažnyčia – tai 1902–1939 m. vienintelė Vilniuje bažnyčia, kurioje pamaldos laikytos lietuvių kalba.
9. Evangelikų liuteronų bažnyčia (Vokiečių g. 20)
Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia (kirchė), esanti greta Vokiečių gatvės, buvo pastatyta XVI a. viduryje. Tai buvo sakralinė vokiškosios miesto dalies dominantė. Ji pastatyta Lietuvos kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva. Dabartinę išvaizdą kirchė įgavo architekto Jono Kristupo Glaubico, kuris sukūrė ir bažnyčios altorių, dėka. Aplinkiniuose namuose daugiausiai gyveno vokiečiai evangelikai. Tikintiesiems ji grąžinta 1993 m.
10. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia (Pylimo g. 18)
Ši evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830–1835 m. (autorius archit. K. Podčašinskis). Deja, ant frontono stovėjusios trys Kazimiero Jelskio sukurtos skulptūros buvo nugriautos. Viduje buvo įmūrytos lentos žymiems Lietuvos kalvinams atminti. Priešais maldos namus, kitoje gatvės pusėje – buvusios senosios evangelikų reformatų kapinės.
11. Evangelikų kapinės (Pylimo, J. Basanavičiaus g.)
Nuo 1800 m. šios kapinės – tai turtingų miestiečių ir inteligentijos amžinojo poilsio vieta. Daugiausia čia buvo laidojami vokiečių kilmės žmonės, nemažai ir Vilniaus universiteto profesorių. XX a. 6-ajame dešimtmetyje kapinės buvo paverstos parku. Po Antrojo pasaulinio karo čia dar buvo galima rasti ir Vilniaus evangelikų reformatų kolegijos prezidento K. Volano, chirurgo B. Kaderio kapus, tačiau iki šių dienų teišliko chirurgijos profesoriaus Jano Fridriko Niszkowskio klasicistinio stiliaus koplytėlė.
12. Vokiečių karių kapai (M. K. Čiurlionio g. 91, Vingio parkas)
Vokiečių karių kapinės (Heldanfriedhof) įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metais, čia buvo laidojama ir per Antrąjį pasaulinį karą. Poilsio vietą šiose kapinėse rado ir Vokietijos sąjungininkių – Italijos ir Vengrijos kariai.
Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss)
Vokiečių kilmės Martynas Knakfusas – klasicizmo pradininkas Lietuvoje, kūrybinę veiklą pradėjęs Varšuvoje. Jo veiklai įtakos turėjo tiek vėlyvojo baroko, tiek ankstyvojo klasicizmo atstovai. Nuo 1768 m., apsigyvenus Vilniuje, atsiskleidė nuostabus jo talentas projektuoti ir rekonstruoti pastatus. Jis kūrė visuomeninės paskirties pastatus (vieni žymiausių – Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos priestatas), miestiečių ir didikų namus bei rūmus (Sulistrovskių (Skapo g. 4), de Reusų (S. Daukanto a. 2/5), Wittinghoffų (Vokiečių g. 26), Abramavičienės (Didžioji g. 36)).
Jonas Kristupas Glaubicas (Johan Christoph Glaubitz)
Jonas Kristupas Glaubicas – žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvoje, Vilniaus vokietis. Jis atstatė ir rekonstravo Evangelikų liuteronų bažnyčią ir altorių, aplinkinius pastatus (Vokiečių g. 18/12, 20), rekonstravo Šv. Jono bažnyčios pagrindinį fasadą, presbiterijos frontoną, unikalų altoriaus ansamblį (Universiteto g. 3), pastatė Šv. Kotrynos bažnyčios frontonus, rekonstravo Apvaizdos koplyčią (Vilniaus g. 30), dalyvavo restauruojant Šv. Dvasios cerkvės interjerą, suprojektavo ikonostasą (Aušros Vartų g. 10), unikalius vėlyvojo baroko Bazilijonų vie-nuolyno vartus (Aušros Vartų g. 7).
Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna