Varėna – Senoji Varėna – Akmuo – Karpiškės – Valkininkai – Dargužiai – Pirčiupiai – Varėna.
Maršruto ilgis: ~90 km (A4 kelias).
Maršruto trukmė: 1 diena.
Maršruto kelio danga: asfaltas.
Pasirinkę šį maršrutą, sužinosite mūsų krašto istoriją, pajusite gamtos grožį, aplankysite gatvinį Dargužių kaimą, B. Jurgelevičiaus žvėrynėlį, pamatyti kaip auginamos šilauogės, turėsite galimybę paragauti ne tik tradicinių dzūkiškų valgių, bet ir prancūziškų sūrių.
Maršruto lankytini objektai:
Varėna ( 0 km ) įsikūrusi prie 1862 metais nutiesto Peterburgo – Varšuvos geležinkelio. Dabar tai rajono centras, kuriame yra apie 10 tūkst. gyventojų. 1893 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, 1919 m. pastatas buvo pertvarkytas į bažnyčią, kuri 1920 m. pašventinta. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta.
Miesto centre yra jauki pėsčiųjų gatvelė, moderni biblioteka. Varėna garsėja kasmet vykstančia ir jau tradicine tapusia „Grybų švente“. Netoli geležinkelio stoties yra paminklas Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams. Kultūros centro parodų salėje nuolat veikia parodos.
Miesto pakraštyje – pušynų apsupti Varėnos tvenkiniai, miške tyvuliuoja Žiežulio ir Ilgio ežerai.
Senoji Varėna (5 km). Manoma, kad kunigaikščio Vytauto Didžiojo medžioklės dvaro būta prie Varėnės ir Merkio santakos. Toje vietoje dabar stovi paminklinis akmuo su pirmojo Varėnos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Menininko biografija susijusi su šios vietovės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Jis gimė šios bažnyčios vargonininko Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje ir šios bažnyčios kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijo.
Naujai pastatytoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (1994 m.), vyksta Sekmadienio muzikos koncertai ir parodos. 1995 metais, minint 120 – ąsias Čiurlionio gimimo metines, bažnyčioje atidengta atminimo lenta. 1997 metais B. Gražulio bibliotekoje atidarytas M. K. Čiurlionio atminimo kambarys.
Nuo Senosios Varėnos iki pat Druskininkų galima grožėtis stogastulpių ansambliu „Čiurlionio kelias“. Lietuvos nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį (1918 – 1928) mena paminklas.
Netoliese ąžuolinių skulptūrų ansamblis istorine tematika.
Akmenio kaimas (15 km) garsus Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos medine bažnyčia, statyta 1759 metais ir originalia varpine. Netoliese yra legendomis apipintas ir kaimui pavadinimą davęs akmuo „Užkeikta merga“.
Karpiškių kaimas (17 km) Čia įsikūrės B. Jurgelevičiaus žvėrynėlis. Sodyboje laisvai vaikšto gandras, kudakuoja margaplunksnės vištos, šeimininkauja spalvingas povas, aptvare ratus suka vilkai, purvo vonioje maudosi šernai. Pamatyti galima Šiaurės Amerikos meškėną, stirniuką, lapę.
Žvėrynėlis lankomas iš anksto suderinus laiką tel. 8 684 24 448.
Privažiavę Valkininkų gelž. st. gyvenvietę, pamatysite nuorodą į R. Kuodienės kaimo turizmo sodybą, kurioje galima pavalgyti, pasilikti nakvynei.
Valkininkų miestelis ( 30 km) Senoji Valkininkų dalis – vienas ryškiausių architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų – susiformavusi nuo XIV a. pab. – XV a. pr. iki XIX a. pab. Urbanistinis kompleksas apima aikštę ir pagrindines gatves. Aikštėje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. 1571 metais Valininkams suteiktos Magdeburgo teisės. 1571 metais veikė ginklų kalykla. 1635 m. – 1650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas.
Pro Valkininkus teka Merkio upė ir jos intakai. Čia pat ir Užuperkasio kaimas, kur galima papietauti ar nusipirkti maisto N. Griežės parduotuvėje – kavinėje. Valkininkų miestelio pradžioje yra degalinė.
Santakos miške 1,5 km. atstumu nuo urėdijos būstinės ir nuo Vilnius – Druskininkai kelio, įrengtas pėsčiųjų turistinis – pažintinis gamtinis takas. Šis takas skirtas pasivaikščioti mišku, susipažinti su aplinka, augmenija, grožėtis nuostabiais Merkio upės vingiais, smėlėtais krantais. Visai netoliese yra Merkio ir Šalčios santaka.
Dargužių gatvinis kaimas (33 km) – architektūros paminklas (18 paminklinių pastatų) Jame nemažai XIX a. gatviniams kaimams būdingo plano sodybų: pirkia galu į gatvę, šalia svirnas, toliau tvartas, sklypo gale klojimas. Yra pirkių su tradicine kiaurapjūve puošyba.
Kaimo viduryje stovi koplytėlė, kurią 1876 metais pastatė šios vietovės jaunimas. Gegužės mėnesį čia renkasi dargužiečiai melstis. Dargužiai garsėja Sekminių švente.
Rasos ir Valdo sodyboje gaminami pelėsiniai sūriai , kurių nusipirkti galima iš anksto susitarus telefonu: +370 610 67 881.
Pirčiupių kaimas (39 km). Pirčiupiai minimi jau XVI – XVII a. Jo apylinkėse mėgo medžioti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais. Kaimo tragišką istoriją primena prie Vilniaus – Druskininkų kelio stovinti Pirčiupių „Motina“, paminklinė lenta su žuvusiųjų pavardėmis. Ši 5,5 m. aukščio granitinė plastiškų formų skulptūra simbolizuoja motinos skausmą, primena Antrojo pasaulinio karo tragediją, kai Pirčiupiuose 1944 metais naciai sudegino kaimą. Liepsnose žuvo 119 žmonių, pelenais virto 27 sodybos. Sudegintųjų laidojimo vietoje pastatyti mediniai kryžiai. Pirčiupių bibliotekoje eksponuojamas buvusio kaimo maketas.
Visai šalia Vilnius – Druskininkai kelio yra „Pirčiupio karčema“ , kuri teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.