Vandens turizmo trasa Nevėžio upe

Vandens turizmo trasa Nevėžio upe:


1. Daugiakamienė Kalnelio pušis. Gamtos paveldo objektas. Maršruto pradžia, informacinis stendas;

2. Poilsiavietė. Ežerokšnio, vadinamo Bedug­ne pakrantėje įrengta pavėsinė ir kt.;

3. Kiršinas – dešinysis Ne­vėžio intakas. Patogu pradėti kelionę vykstantiems keliu iš Naujamiečio (suktį į kairę prieš tiltą). Upelio lankos- natūralios pievos- Natura 2000 teritorija. Ties Kiršinu prasideda Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis;

4. Vandens malūno liekanos. Brasta. Čia buvęs medi­nis tiltas. Už brastos esančią salą reikėtų apiplaukti kairiuoju kraštu;

5. Murmulių dvaras. Daugiau nei šimto metų mediniai pastatai, senas sodas. Plaukdami regėsite  į Nevėžio slėnį atgrežtą  namo dalį su prie­butį remiančiomis kolonomis. Iš sodybos atsiveria plati upės slėnio panorama;

6. Nevėžio atodanga. Kairiajame upės krante nuo šlaito yra matomas vienas raiškiausių upės vingių parke.

7. Kaimo turizmo sodyba. Ramutės ir Rigoleto My­kolaičių sodyba Čiūrų kaime.  Dėl paslaugų reikėtų tartis iš anksto;

8. Brasta. Čia buvęs medinis tiltas. Teks perkelti baidares. Šias apylinkes vietiniai kartais vadina Samarija, Samarsku, Samarkandu. Kažkada čia buvo vandens malūnas;

9. Vadaktėliai. Vienintelis parke kabantis „beždžionių” tiltas. Prie tilto patogu išlipti į krantą. Iki Vadaktėlių- apie 0,7 km. Upės slėnyje driekiasi saugomi natūralių pievų plotai – Natura 2000 teritorija. 1902-1905 m. Vadaktėliuose kunigavo Juozas-Tumas Vaižgantas. Medinė bažnytėlė yra architektūros paminklas, joje saugo­mos dailės vertybės- varpas bei garsaus šių kraštų dievdirbio V. Svirskio darbai. Kapinaitėse yra žymių žmonių- knygnešio Kazio Ūdros ir kt. kapai;

10. Kaimo sodyba „Pas Rapolą”. Sodyba įsikūrusi pamiškėje, Nevėžio slėnyje.  Dėl paslaugų reikėtų tartis iš anksto;

11. Ūdrų dvaras. Čia buvęs medinis tiltas. Iki dvaro- 0,2 km. Dvaras dar buvo vadinamas Mažaisiais Vadaktais. Iš 11 buvusių sodybos pastatų likę septyni, tame tarpe ir unikalus mūrinis dvaro pastatas;

12. Atokvėpio vieta. Vadaktai. Nuo Nevėžio iki Ustronės viensė­džio 1,5 km. Svirne įrengtas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešys­tės muziejus. Pakeliui į Ustronę stovi vietinių meistrų Nemanių sukurtas stogastulpis knygnešiams. Norint plaukti toliau, teks įveikti akmenų kliūtį – buvusio vandens malūno užtvanką;

13. Leonardavo dvaras. 1881m. dvarą valdė Leonardas Bitautas. Iš dvaro pastatų likęs tik vienas. Didžiausia bu­vusio dvaro vertybė – parkas. Šiame parke yra skulptoriaus A. Pajuodžio kuriamas „Mėnulio akmens” skulptūrų parkas. Iki dvaro apie 1,0 km. Patogus privažiavimas prie upės;

14. Atokvėpio vieta. Maudykla. Dešinysis krantas ties Ąžuolytės k. Yra patogus privažiavimas;

15. Poilsiavietė. Kairioji pakrantė ties Mučiūnų k.;

16. Nevėžio ir Upytės santaka. Čia yra keletas raiškių Nevėžio upės senvagės liekanų- pasagos pavidalo ežerokšnių.

17. Atokvėpio vieta. Kairysis  krantas, Krivulių k.;

18. Buvusio Slabados malūno užtvanka. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąs­tų jau daugiau nei 100 metų tramdo upės tėkmę. Čia reikės išlipti  baidarių perkėlimui. Geriausia eiti kairiuoju kraštu; pasroviui upe už 1 km. buvusioje Dobrovolės dvarvietėje įsikūrusi Krekenavos regioninio parko direkcija ir lankytojų centras.

19. Krekenava. Miestelis pasitinka didingais bažnyčios bokštais. Krekenava žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų. Istoriniuose šaltiniuo­se pirmą kartą paminėta 1409 m. Garsi Krekenavos bažnyčia, plačiai žinoma dailininko R.Švoinickio tapytais paveikslais bei stebuklingu Dievo Motinos pa­veikslu. 1915-1918 metais klebonijoje gyveno kunigas, poetas Maironis. Miestelio centre aikštė ir  gatvių tinklas- urbanistinis draustinis. Po tiltu plaukti deši­niu kraštu. Gelžbetoninis 68 m ilgio tiltas statytas 1931 m.

20. Švenčiuliškių kaimas. Už tilto, kairiajame krante driekiasi senovinis kaimas su šimtametėmis sodybomis.  Žydų kapinės mena buvusią Krekenavos žydų bendruome­nę. Varnakalnio miške prie Krekenavos girininkijos įrengtas mokomasis- pažintinis „Girinio takas”. Pakeliui- Švenčiuliškių kapinaitės kraštotyrininko Jono Žilevičiaus rūpesčiu išpuoštos girnapusėmis. Iki pažintinio tako apie 1,2 km;

21. Poilsiavietė. Dvi, viena nuo kitos per 0,3 km. nutolusias poilsiavietės, kiek atokiau- dar viena poilsiavietė ir apžvalgos bokštelis. Įspūdingas senas mišrus pušynas- saugoma kertinė  miško buveinė;

22. Linkavičių-Slabados dvaras. Dešinysis krantas prie Lokaušėlės žiočių. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą dvaras paminėtas 1585 m. Šiuo metu yra išlikę 16 pastatų. Iš jų įdomesni 2 iš akmens mūryti namai, svirnas su daržo­vių sandėliu. Išlikęs dvaro parkas. Prie Nevėžio yra malūno užtvankos fragmentai. Ties Linkavičių -Slabada Nevėžio vaga  šakojasi į dvi dalis, suformuoja didžiulę salą, o  toliau vėl susijungia į vieną ir lėtai nuvingiuoja tolyn.

23. Jasnagurkos (Skaistkalnės) vandens malūno liekanos. Šiuo metu likę tik malūno pamatai. Nuo 1966 m. malūnas dirbo va­romas elektros energijos. Vėliau užtvanka išgriauta, malūnas apleis­tas, o 1992 m. gaisro sunaikintas. Iš buvusio dvaro sodybos mažai kas liko: gyvenamasis namas, ledainė, ūkinio pastato griuvėsiai, vartų stulpai, parko fragmentai. Tarpukario metu čia buvęs keltas.

24. Barinės kapinynas. Už 0,1 km. link sodybos, dešinėje pusėje yra X-XIV a. plokštinis kapinynas. Barinėje X-XIV a. mirusieji buvo laidojami deginti.

25. Daniliškis. Nevėžio slėnis ties Daniliškiu prasiplečia iki 1,0 km, jo šlaitai apie 30 m aukštumo, upės vaga 30-40 m pločio, vandens gylis  vasarą 0,2-1,5 m, abiejų krantų  aukštis apie 2 m. Žemiau Skaistkalnės kairiajame Nevėžio  slėnio šlaite yra Daniliškių dvaras su taisyklingai išplanuotu parku ir gausingomis šaltinių vers­mėmis. Parke driekiasi įspūdinga apie 350 liepų alėja- saugomas gamtos paveldo objektas. Netoliese  kapinaitė­se yra Platono Jankausko (1860-1941) kapas-koplytėlė;

26. Liaudės žiotys. Prie Liaudies upės žiočių seniau buvusi Sasų pilis, storastijos centras, žinoma iš kryžiuočių kronikų jau 1394 m. Dešiniajame Liaudies krante  yra išlikęs pilies kalnas, va­dinamas Bakainių piliakalniu. Nevėžio vagoje ties Liaudės žiotimis guli nemažas akmuo, dugnas čia šiurkštus- akmenuotas, vanduo sraunus, viena po kitos seka rėvos;

27. Brasta. Patogus privažiavimas prie upės.

28. Burvelių alkakalnis. Įspūdinga kalva stūkso kairiajame krante, o upės vaga slėnyje formuoja nedidelę salą. Čia žygis regioninio parko teritorija baigiasi, bet sėkmingai keliauti galima  ir toliau.

Baidares nuomoja:  Kaimo turizmo sodyba „Pas Rapolą” tel. 8-64151326; 8-68544349
ŽŪB „Papalčiai“, tel. 8-614 07664; 8-687 43 603   

Krekenavos regiono parko direkcija
Adresas: Dobrovolės k., Krekenavos sen., LT-38301 Panevėžio r.,
Telefonas: (8-45) 59 3648,
Faksas: (8-45) 59 3648,
El. paštas: [email protected]
Svetainė: krpd.am.lt