Maršruto ilgis – apie 60 km (pradedant ir baigiant skaičiuoti ties Kruonio miesteliu).
Atvykusiems automagistrale Vilnius – Kaunas, sukti ties rodykle į Alytų. Važiuoti keliu Nr. 129. (Jei važiuojama nuo Kaišiadorių važiuoti 18 km Kaišiadorių – Jiezno keliu.) (Pakeliui galima aplankyti Kruonio HAE. Į Kruonio HAE priimamos ekskursijų grupės iš anksto susitarus su administracija. Tel. 8 528 30259, el. p. [email protected]).
Ties nuoroda į Kruonį sukti į dešinę ir dar važiuoti 1 km visą laiką tiesiai iki miestelio.
Kruonis
Kruonis nuo seno žinomas kaip daugiatautis miestelis. Jame gyvento lietuviai, lenkai, karaimai, totoriai, rusai, žydai. Kruonio seniūnija garsėja savo istorija, kultūros, istorijos paminklais, gamtos paveldo objektais. Miestelis siejamas su garsia Lietuvos didikų gimine – Oginskiais. Kažkada čia stovėjo jų didingas dvaras, pastatyta bažnyčia. Labiausiai Kruonį garsina Kruonio HAE – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Pradėta statyti 1978 m., o baigta – 2000 m.
1. Akmuo su miestelio herbu, atstatytas Kryžius.
Atvykstančius į Kruonį pasitinka akmuo su iškaltu miestelio herbu, pastatytas 2007 m. Miestelio herbas su žaibo motyvu. Šis motyvas pasirinktas dėl Kruonį garsinančios ir netoliese esančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Šiek tiek toliau už akmens – kryžius „Raudonojo teroro aukoms atminti“ (1989 m.).
Važiuoti tiesiai iki aikštės.
2. Istorinis miestelio centras.
Senoji miestelio dalis yra susiformavusi iki XVII a. vid. Kruonio miestelio istorinis centras – vietinės reikšmės urbanistikos paminklas. Miestelio centre – aikštė, kurioje – skulptūrų parkas.
3. Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia.
Teigiama, jog pirmoji bažnyčia Kruonyje galėjo būti pastatyta dar XV a., kuriai 1472 m. aprūpinimą suteikė LDK Kazimieras. 1610 m. Teodoras Bogdanas Oginskis pastatė pirmąją Lietuvoje unitų (pravoslavų) bažnyčią. 1628-29 m. prie jos įsteigtas vienuolynas. Apie 1840 m. unitų vienuolynas buvo panaikintas, vienuoliai išsikėlė. Tuo metu katalikai naudojosi nedidele medine bažnyčia su 2 varpinėmis. Ši bažnyčia buvo nugriauta, o unitų bažnyčia 1919 m. atiduota katalikams. Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia – architektūros paminklas. Bažnyčioje yra 5 dailės paminklai – Oginskių bareljefai. Bažnyčios šventorių juosia akmenų mūro tvora.
Tel. 8 346 5 72 06. Toliau važiuoti Darsūniškio gatve iki Kruonio gimnazijos. Už jos – buvusi Kruonio dvarvietė.
4. Kruonio pilies liekanos.
Nuo 1570 m. Kruonis buvo valdomas didikų Oginskių. XVII a. pradžioje pastatyti puošnūs mūriniai renesanso rūmai su erdviomis salėmis, gražiais kambariais. Kruonis nukentėjo 1812 m. karo metu. Stipriai apgriauti ir vėliau neatstatyti pilies (dvaro) rūmai. Po 1831 m. konfiskavus Oginskių valdas, Kruonio miestelis ir dvaras atiteko carinei administracijai. Iki šių dienų išliko tik buvusių dvaro rūmų fragmentai. Senieji Kruonio gyventojai pasakoja, jog pamena, kaip patys gyventojai ardė apgriautus rūmus, o plytas naudojo krosnių statymui. Šiuo metu piliavietė – archeologinis paminklas. Toliau nuo aikštės važiuoti Darsūniškio gatvele tiesiai iki T formos sankryžos. Joje sukti į dešinę, į Slavų gatvę, ja važiuoti iki galo.
5. Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė.
1919 m. unitų bažnyčią atidavus katalikams, pravoslavai liko be maldos namų. Todėl 1926 m. Kruonio miestelio pakraštyje pastatyta medinė cerkvė. Cerkvėje saugoma XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ikona „Kazanės Dievo motina“ su aptaisais. Parduotuvės: Kalvių g. 1; Vilniaus g.
Biblioteka, internetas: Vilniaus g. 13. Šalia – informacinis stendas.
Kruonyje taip pat galima aplankyti dailininko Vlado Didžioko (1889-1942) kapą (greta palaidota žmona Barbora Didžiokienė, sūnus Jurgis). Vlado Didžioko palaikai perkelti iš Rumšiškių kapinių prieš užtvindant miestelį. V. Didžioko kapas – respublikinės reikšmės istorinis paminklas. 1975 m. pastatytas antkapinis paminklas (archit. A. Meškauskienė). Nuo cerkvės grįžti atgal iki aikštės, važiuoti atgal iki miestelio pradžios, sankryžoje sukti į dešinę. Važiuoti keliuku link Gojaus miško.
6. Kryžiaus ir 30 kryželių kompozicija šioje vietoje užkastų 1944-1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių „Didžiosios kovos“ apygardos partizanams (miške, kelio dešinėje pusėje).
Gojaus miškelis – tai didžiausia žinoma partizanų laidojimo vieta rajone. Čia gali būti palaidota nuo 40 iki 60 partizanų. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojų V. Markevičiaus ir E. Morkūno iniciatyva čia pastatyti 2 kryžiai. 1995 m. V. Markevičius prie medžių pritvirtino dar 30 kryželių. Atokvėpio vieta – Gojaus poilsiavietė. Toliau važiuoti tiesiai iki pagrindinio kelio. Norintys pakeliauti daugiau, gali aplankyti Migonių kaimą. (Pavažiavus pagrindiniu keliu, pirmame posūkyje sukti į dešinę ir važiuoti pro Gliebiškį Migonių link. Migonių kaime yra piliakalnis su gyvenviete ir IV-VI pilkapynas.
Migonių piliakalnis – Kruonės upės kairiajame krante. Piliakalnį supa slėnis. Pietuose – kiek žemesnė už jį kalva. Piliakalnio šlaitai statūs 11-16 m. aukščio. Viršuje aikštelė, viename krašte supiltas pylimas. Apie piliakalnį pasakojama įvairių legendų. Pasakojama, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylė, kad jame yra užburta karalaitė, kad pagonys ant piliakalnio aukas degindavo. Prie ribos su Kleboniškiu yra pilkapiai, vad. Milžinkapiais. Iš Migonių arba iš Kruonio, važiuoti į Kalvius. Nuo pagrindinio kelio (Nr. 129) pasukus Kalvių link, kelio pradžioje – degalinė.
Kalviai
7. Kalvių buvusio dvaro svirnas.
(Neprivažiavus pačios gyvenvietės, kairėje pusėje).
Kalvių kaimo istorija siejama su Vavžeckių, Chrapovickių ir Pliaterių giminėmis. Kažkada buvęs Kalvių dvaras priklausė Vavžeckiams, vėliau už skolas parduotas Chrapovickiams. Tačiau ir šios giminės atstovams valdant, dvaras buvo visiškai praskolintas. Dvaras buvo parduotas iš varžytinių, didžiąją jo dalį įsigijo Adomas Pliateris. Šiuo metu yra likęs tik vienas buvusio dvaro pastatas – svirnas.
8. Kalvių šv. Apaštalo Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė.
Dabartinę Kalvių bažnyčią 1800 m. pradėjo statyti dvarininkas Tomas Vavževskis. Bažnyčia buvo pašventinta 1806 m. Kalvių bažnyčia priklauso apskritų kupolinių sakralinių pastatų tipui. Ne vieną kartą bažnyčia buvo stipriai nukentėjusi nuo audrų, uraganų – išdaužti langai, keliskart nuplėštas stogas. Apie 1908 m. bažnyčia suremontuota ir pertvarkyta. Bažnyčia neoklasicistinio stiliaus, su kupolu ir cilindriniu žibintu, prieangio ir zakristijos prietaisais. Sienos išorėje nuklotos smulkia rusvų akmenukų skalda, visos architektūrinės detalės sukurtos vietos amatininkų. Šiuo metu bažnyčia ir varpinė – respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Bažnyčioje du dailės paminklai – kryželis ir žvakidė. Tel. 8 346 44236.
Kalvių ežeras – tai didžiausias ežeras Kaišiadorių rajone. Ežeras užima 178,3 ha plotą, krantinės ilgis 5740 m. Į ežerą įteka 9 upeliai – Lapainia, Melnyčia, Muilinyčia, Žydų revas, Panelės revas ir keturi bevardžiai. Išteka vienas – Lapainia. Yra vieša maudykla (ten, kur įteka Lapainia).
Kalvių miške yra yra du pilkapynai, vadinami Kapčiais, ir vienas atskiras pilkapis. Senosiose Kalvių kapinėse palaidotos buvusio dvaro savininkės Chrapovickių giminės atstovės, išlikusi sena kapinių koplyčia. Toliau važiuoti tiesiai, pagrindine gatvele, sankryžoje važiuoti dešiniau (ne pagrindiniu keliu). Išvažiavus iš gyvenvietės, važiuoti per Kalvių mišką, Plytninkus, į Vilūnus.
Važiuojant į Vilūnus, miške, privažiavus keliukų sankryžą, yra nuoroda į Raimondo Stankevičiaus „Kaziulio sodybą“, mob. 8 687 25100.
Išvažiavus iš miško, sankryžoje važiuoti dešiniau. Važiuoti tiesiai iki Vilūnų. Privažiavus gyvenvietę, dešinėje pusėje – balta koplytėlė.
Vilūnai
9. Vilūnų koplytėlė.
Stačiakampio formos mūrinė koplytėlė. Viršuje yra šventųjų paveikslai ir kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Pasakojama, jog ją pastatė Plytninkų dvaro savininko Orvydo žmona. Anksčiau per šv. Jurgio atlaidus iš bažnyčios iki koplytėlės eidavo procesija su kunigu priešakyje. Sankryžoje sukti į dešinę ir šia gatvele važiuoti tiesiai iki pagrindinio kelio. Tuomet sukti į dešinę, važiuoti tiesiai kol bus matoma bažnyčia.
10. Vilūnų šv. Apaštalo Petro ir Pauliaus bažnyčia.
Bažnyčią Vilūnuose pastatė Tadas Orvydas. Po 1863 m. sukilimo rusų valdžią bažnyčią pavertė cerkve. Po I pasaulinio karo vietos gyventojai stengėsi susigrąžinti bažnyčią. Buvo surašytas prašymas Vilniaus Rymo – Katalikų vyskupijos valdytojui, kuriame 49 Vilūnų ūkininkai prašė sugrąžinti bažnyčią. Iki 1921 m. bažnyčia buvo grąžinta. Šiuo metu bažnyčioje saugomi du vietinės reikšmės dailės paminklai – monstrancija ir ornamentuotas kryžius. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė. Pati bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinė tvora, jame stovi medinis kryžius. Mob. 8 694 88622. Kaime yra senkapiai, vad. Pakapiniu arba Napoleono kapais. Sakoma, jog čia „iškasama žmonių liekanų“. Yra Vilūnų ežeras (plotas 2,4 ha). Parduotuvė gyvenvietės centre. Nuo bažnyčios važiuoti iki pagrindinio kelio Kaišiadorys – Jieznas, sukti į kairę ir važiuoti tiesiai per Lankakiemį link Vošiškių. Už Lankakiemio bus nuoroda į Darsūniškį. Sukti į dešinę ir per Vošiškes važiuoti į Užgirėlį.
Užgirėlis
XIX a. pab. kaimo viduryje pastatytas medinis kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūrėle ir stilizuotais spinduliais kryžmoje. Apie 1965 m. kryžius nugriautas. 1989 m. jo vietoje pastatytas naujas.
11. Šv. Jono koplytėlė Užgirėlyje (pravažiavus kaimą, kairėje pusėje).
Koplytėlė pastatyta XIX a. pradžioje prie šv. Jono upelio (už vieno kilometro nuo Užgirėlio upelis vadinamas Astraga). Koplytėlę pastatė Užgirėlio gyventojai. 1963 m. koplytėlė nugriauta, o atstatyta ir pašventinta 1989 m. Koplytėlėje dvi skulptūros: Kristaus su kryžiumi ir šv. Jono Nepomuko su kryželiu ir knyga. Toliau važiuoti pagrindiniu keliu tiesiai į Darsūniškį.
Norintys daugiau pakeliauti, iš Užgirėlio gali važiuoti į Sekionių kaimą. Sekionių kaimo kapinėse yra ąžuolas, Nemuno slėnis, taip pat kaimo turizmo sodyba „Sekionių ranča“, Sekionių k., mob. 8 682 25875.
Darsūniškis
Prie Nemuno išsidėstęs Darsūniškis viduramžiais buvo svarbiausia šio regiono gyvenvietė, minima jau nuo 1372 m. Kryžiuočiai ne kartą sudegino Darsūniškio pilį. Pasakojama legenda, kad esą dar prieš Smetonos laikus kaime gyveno kunigaikštis Darsūnas, kurio pilis stovėjo ant kalnelio prie Nemuno, bet vieną naktį sudegė pilis ir pats kunigaikštis su savo šeima, po to žmonės kunigaikščio atminimui kaimą ėmė vadinti Darsūnų kaimu, sulietuvinus šį vardą, pavadino Darsūniškiu. Čia, prie didžiojo kryžiuočių kelio į Trakus ir Vilnių pastatyta pilis minima nuo 1372 m. Čia bene pirmą kartą Lietuvos žemėje kryžiuočiai panaudojo artileriją. Darsūnškio pilyje didysis kunigaikštis Vytautas 1430 m. rašė vieną paskutinių savo laiškų, kviesdamas Ordino magistrą į karūnaciją. Nors dar XVIII a. pirmoje pusėje Darsūniškyje degino žmones, apkaltintus raganavimu, to paties amžiaus pabaigoje čia jau veikė mokykla, o 1791 m. miestelis gavo savivaldos privilegiją su herbu, vaizduojančiu šv. Kazimierą.
12. Žydų genocido aukų kapai Darsūniškyje.
Neprivažiavus Darsūniškio, kairėje, miške – žydų kapinės Išlikę antkapiniai paminklai. Nuo kapinių važiuoti į Darsūniškį. Atvykstančiuosius pasitinka šventi vartai – koplytėlės.
13. Darsūniškio miestelio vartai.
Labiausiai Darsūniškis išgarsėjo trejais miestelio vartais – daug kartų miestelis degė, karta iš kartos perduodavo pasakojimus apie gaisrus. Darsūniškiečiai nutarė prie visų trijų kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatyti šventuosius vartus, pro kuriuos negalėtų prasibrauti jokia ugnis. Maždaug 1818 m. pastatyti vartai-koplytėlės (jos nugriautos 1963 m., atstatytos 1990 m.). Atvykstančiuosius pasitinka šv. Jurgio, šv. Agotos ir šv. Kazimiero vartai.
Važiuoti toliau per gyvenvietę. Sankryžoje sukti į kairę. Važiuoti toliau iki kitų vartų. Pavažiavus toliau už jų, kairėje pusėje – Darsūniškio mineralinis šaltinis.
14. Darsūniškio mineralinis šaltinis (netoli nuo pagrindinio kelio).
Šaltinis užima 0,2 aro. Mineralinis vanduo trykšta iš kelių vietų, vidutiniškas debitas – 4 kub. metrai per parą. Tyrimai parodė, kad Darsūniškio šaltinio natūrali sudėtis atitinka mineralinio vandens sudėtį.
15. Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta apie 1418 m. Miestelis ne kartą degė, gaisrai neaplenkė ir bažnyčios. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1848-1855 m. Pagal vietos gyventojų pasakojimus, bažnyčia pastatyta už pinigus, gautus pardavus lobį. 1944 m. patrankų sviediniai bažnyčią apgriovė. Iki 1950 m. bažnyčia buvo atstatyta. Bažnyčia klasicistinio stiliaus, be bokštų, turi baroko bruožų. Šalia bažnyčios – varpinė. Šiuo metu bažnyčioje saugomi du dailės paminklai. Tel. 8 346 46334.
Gyvenvietės šiauriniame gale galima aplankyti trečiuosius – Šv. Agotos – vartus.
16. Darsūniškio akmuo.
Kairėje pagrindinio kelio pusėje. Akmens aukštis – 1,6 m, ilgis – 2,9, plotis – 2,2 m. Anksčiau prie jo buvo pritvirtinta memorialinė lenta apie čia vykusių II pasaulinio karo pabaigos mūšius. Už akmens – regykla į Nemuną.
17. Polderis (iškeltas pylimas).
Per visą Darsūniškio kaimą tęsiasi iškeltas pylimas – polderis. 1958 m. supiltas 4 km ilgio ir 4 m aukščio pylimas saugo visą gyvenvietę nuo Nemuno vandens, kurio lygis pakilo pastačius Kauno HE. Taip siekiama apsisaugoti nuo potvynių. Ties Darsūniškiu – Kauno marių pradžia, sustoja Nemuno vanduo. Prie Nemuno yra viešos maudyklos. Greta Darsūniškio akmens yra keliukas, kuriuo važiuojant pasiekiamas Lapainios kaimas. Tai senas kaimas, kuriame galima aptikti senosios kaimo architektūros pėdsakų. Per kaimą teka Lapainios, Palapainio ir Padobrio upeliai. Pro Meškučius, Dijokiškes grįžti atgal į Kruonį. Važiuojant atgal, pakeliui galima aplankyti Atmainų (Darsūniškio) pilkapyną (yra apie 190 pusrutulio formos pilkapių supiltų iš smėlio).
Informacijos šaltinis: Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
pirmas 
Loreta 
Aruna