Skirtingų šalies kultūrų pažinimas

Dauguma Lietuvos gyventojų yra lietuvių tautybės, tačiau skirtingos tautos ir religijos paliko žymę šalies kultūroje, arcitektūroje ir tradicijose.

Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuvos miestuose dominavo žydų populiacija, pietvakarinė šalies dalis įskaitant Klaipėdą buvo vokiečių protestantų teritorija. Rytinėje dalyje įskaitant šiuometinę sostinę Vilnių vyravo lenkų katalikai, gudai ir mažųjų Rusijos kaimų gyventojai ortodoksai. Taigi šis maršrutas apima visas skirtingas kultūras, kurios vis dar šiek tiek matomos šiandien.

Žagarė. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1198 m. Žagarė yra vienas atokiausių Šiaurės Lietuvos kampelių su senomis etnokultūrinėmis tradicijomis ir turtingomis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Čia išlikę nuo 16a. akmenimis grįstos gatvės ir 19a. architektūra.

Žagarės (grafo Naryškino) dvaras. Žagarės miestą puošia grafo Naryškino dvaro kompleksas su angliško stiliaus parku. Klasicistinio stiliaus dvaro rūmai statyti 1836 – 1865 m., pasižymėjo prabanga ir puošnumu. Dvaro sodyboje taip pat išlikę nemažai ūkinių pastatų. Dvaro parkas augalijos įvairove nusileido tik Palangos parkui ir jau daugelį metų yra vienu puošniausių ir architektūriniu požiūriu įdomiausių parkų Lietuvoje.

Joniškis. Joniškio miestas įsikūręs Arino ežero vakariniame krante. Miesta sminimas nuo 17 a. vid. 1726 m. jėzuitai čia pastatė pirmąją bažnyčią. Dabartinė Joniškio bažnyčia yra viena iš sudėtingiausių liaudies baroko statinių Lietuvoje. Bažnyčios išorėje ypač išsiskiria bokšteliai smailiomis viršūnėmis  ir banguotas frontonas, puošnumu pasižymi bažnyčios vidus.

Išvažiavus iš Joniškio link Kryžių kalno, būtinai sustokite pailsėti Audruvio sodyboje. Tai uniklai vieta, kurioje ne tik skaniai pavalgysite ir prireikus pernakvosite, bet čia taip pat rasite auginamus žirgus, elnius, danielius ir fazanus. Sužinokite daugiau internete: www.horseaudruvis.lt

Kryžių kalnas. Šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Kryžiai ant šio kalno pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau buvo plačiai žinomas – tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Dabar Kryžių kalne priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožančiais.

Šiauliai. Šiauliai – Šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs netoli Rėkyvos  ežero. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1236 m. Nuo 19 a. Šiauliai – tai Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir ekonomikos centras. Šiandien Šiauliai didžiuojasi išlikusiu 17 a. renesanso paminklu – šv. Petro ir Pauliaus katedra bei ant jos sienos esančiu Saulės laikrodžiu. Taip pat įžymūs Ch. Frenkelio rūmai, pastatyti 1908 m. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje secesijos stiliaus pastatų. Čia veikia ekspozicija “Provincijos dvaras”.

Šeduva. Šeduvos miestelis minimas jau nuo 16 a. pr.  Dabar miestelio centre ant stovi  reto grožio bažnyčia, kurios architektūroje susipynę renesanso ir baroko bruožai. Vienu iš svarbiausių Šeduvos lankytinų objektų reikėtų laikyti Šeduvos kraštotyros muziejų (Pilies g. 24). Šeduvos mieste yra ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyrius (Vėriškių g. 7).

Šeduvos malūnas. Šeduvos vakariniame pakraštyje stovi XX amžiaus pradžioje Grigaliūno pastatytas mūrinis vėjo malūnas. 1967 metais architekto Prikocko ir šeduvio B. Paukštos iniciatyva jame įrengtas restoranas „Užuovėja“. Malūnas daug metų Lietuvoje garsėjo kaip velnių malūnas.

Baisogalos dvaras. Baisogalos dvaro rūmai yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje. Klasicizmo stiliaus dvaro ansamblis statytas XVIII a. vid. – XX a. pr. dvarininkų Komarų. Iki šių dienų yra išlikę 19 dvaro sodybą formuojančių elementų. Įdomiausi jų – centriniai dvaro rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė ir sandėlys. Žmonių dėmesį traukia dvaro malūnas, o 12 ha parkas yra vienas gražiausių Lietuvoje. 1952 metais Baisogalos dvare įkurtas Lietuvos gyvulininkystės institutas.

Kėdainiai. Kėdainiai – vidurio Lietuvos miestas ant Nevėžio krantų. Miestas pirmą kartą paminėtas 1372 m. 1590 m. Kėdainiai gavo miesto teises ir herbą. 16-17 a. – miesto klestėjimo laikotarpis. Sovietmečiu Kėdainiai tapo stambiu pramonės centru. Su miesto istorija galima susipažinti Krašto muziejuje. Verta nueiti ir į Kėdainių senamiestį (Kėdainių rotušė, evangelikų reformatų bažnyčia, Škotų pirklių namas, Šv. Jurgio, Šv. Juozapo bažnyčios ir kt.). 

Kaunas. Kaunas įsikūręs Nemuno ir neries santakoje, pirmą kartą paminėtas 1361 m. Po Žalgirio mūšio Kaunas sparčiai augo ne tik būdamas LDK sudėtyje, bet ir priklausydamas carinei Rusijai. 1920-1939 m. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Vertingiausia miesto dalis – senamiestis. Tačiau ne tik čia gausu dėmesio vertų lankytinų objektų.
Kaunas įsikūręs Nemuno ir neries santakoje, pirmą kartą paminėtas 1361 m. Po Žalgirio mūšio Kaunas sparčiai augo ne tik būdamas LDK sudėtyje, bet ir priklausydamas carinei Rusijai. 1920-1939 m. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Vertingiausia miesto dalis – senamiestis. Tačiau ne tik čia gausu dėmesio vertų lankytinų objektų.

Rumšiškės. Rumšiškių miestelis įsikūręs prie Kauno marių. Jį išgarsino 1974 m. atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus po atviru dangumi. Čia galima pamatyti 18 a. antr.p. – 20 a. pr. Lietuvos valstiečių gyvenimą ir buitį atkuriančius eksponatus. Ekspozicija yra suskirstyta  pagal etnografinius regionus.

Trakų Vokės dvaras. Trakų Vokė 16 a. priklausė Sapiegoms, Dambrovskiams, vėliau Tiškevičiams. Neoklasicistiniai dvaro rūmai, pastatyti  19 a. pab., yra Lazenkų rūmų Varšuvoje kopija. Dvaro teritorijoje išlikę nemažai statinių (dveji vartai, koplyčia, oficina, šulinys ir kt.). Dabar rūmai perduoti Lietuvos karališkajai bajorų sąjungai.

Trakai. Trakai – rajono ir vienintelio Lietuvoje Istorinio nacionalinio parko centras. Parkas vertingas Lietuvos Istorijos paminklais. Tai Pusiasalio pilis, Salos pilis, Užutrakio rūmai, buvęs dominikonų vienuolynas, karaimų kapinės. 

Vilnius. Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, įsikūręs  Neries ir Vilnios slėnyje. Miestas pirmą kartą paminėtas kunigaikščio Gedimino laiškuose 1323 m. Turtingą miesto praeitį žymi išlikę istoriniai, kultūriniai, architektūriniai paminklai.