Šakių krašto kūrėjų takais

Šakių krašto žemė užaugino ne vieną iškilią Lietuvos asmenybę. Čia gimė ir augo kalbininkas, bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas Juozas Pikčilingis. Iš šio krašto kilę eilė kitų žymių Lietuvos rašytojų ir poetų, kurie paliko ne tik kūrybinį palikimą, bet ir šviečiamąjį bei dvasinį indėlį krašto kalbai ir žmonėms. Taigi keliaujant šiuo maršrutu galima pasekti iškilių krašto asmenybių kilmės pėdsakais. Maršrutas vingiuoja per kaimo vietoves. Kai kur dar tebestovi išlikusios gimtosios kūrėjų sodybos, kitur buvusias sodybvietes žymi pastatyti paminkliniai akmenys. Maršrutą patogiausia įveikti automobiliu.

„Šakių krašto kūrėjų takais” maršrutas: Eiciūnų km., Kriūkų sen. (15 km) – Sutkiškių km., Kriūkų sen. (11 km) – Šėtijų km., Lekėčių sen. (9 km) – Lekėčiai (46 km) – Rygiškių km., Griškabūdžio sen. (33 km) – Joniškių km., Sintautų sen. (21 km) – Santakų km., Sintautų sen. (12 km) – Pūstelninkų km., Kudirkos Naumiesčio sen. Iš viso – 147 km asfalto ir žvyrkelio keliais.

Poeto Prano Lemberto (1897 – 1967) sodyba Eiciūnų km., Kriūkų sen.
Eiciūnų kaime 1897 m. gimė poetas Pranas Lembertas, kuriame išlikusi gimtoji jo sodyba. Šis meniškos sielos žmogus kūrė ne tik eiles, bet ir patas mokėsi dainavimo. Tačiau pasirinko labai žemišką profesiją: Kaune baigęs gimnaziją, vėliau teisę universitete, dirbo notaru Biržuose. Kaip daugelis to meto šviesių žmonių karo metais jam teko pasitraukti į Vakarus, vėliau poetas apsigyveno JAV, kur ir mirė 1967 m. (los Andžele). Net 16 Lietuvių kompozitorių yra sukūrę dainų pagal jo žodžius. Viena iš žinomiausių dainų – „Tau sesute“, kurią dainavo Lietuvos kariai ir partizanai.

Rašytojų brolių Stasio Tamulaičio (1913 – 1993) ir Vytauto Tamulaičio (1909 – 1982) sodyba Sutkiškių km. Kriūkų sen.
Sodyba (išlikęs tik gyvenamasis namas) yra apie 3 km nuo Žemosios Panemunės prie kelio į Kriūkus. Pasiekti pėsčiomis ją galima per senąjį sodą pakilus į kalną. Automobiliu reikėtų dar pavažiuoti Kriūkų link, pakilti į kalną ir pasukus į kairę važiuoti apie 1 km.

Vytautas Tamulaitis Nepriklausomos Lietuvos laikais išleido šešias knygas vaikams. Populiarios „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“, „Vytuko užrašai“, „Naktis ant Nemuno“.

Stasys Tamulaitis bendradarbiavo spaudoje („Ryte“, „Ūkininke“, „Ateityje“, „Karyje“ ir kt.), išleido novelių knygą „Rudens melodijos“ (1938). Mirė Sent Pitersberge (Florida). Po mirties išėjo straipsnių rinkinys „Gyvenimo vingiuose“ (1989).

Rašytojo Kazio Puidos (1883 – 1945) gimtinė, Šėtijų km., Lekėčių sen.
Pakeliui iš Lekėčių link Pavilkijo esančiame Šėtijų kaime 1883 m. gimė rašytojas Kazys Puida, kur yra išlikusi gimtoji sodyba. Rašytojas baigė Marijampolės gimnaziją, studijavo Vokietijoje. Dirbo pedagoginį darbą, be to, Nepriklausomybės metais atsiskleidė kaip puikus redaktorius ir leidėjas. 1936 išleistas populiarus jo romanas „Magnus Dux“. Rašytojas mirė 1945 metais, palaidotas Panevėžiuke (Kauno r.).

Poetės Gražinos Tulauskaitės (1944 – 1990) gimtinės vieta, Lekėčių km., Lekėčių sen.
Lekėčių kaime, šalia kelio į Novaraisčio ornitologinį draustinį, metalinė lentelė su simboline atversta knyga žymi poetės Gražinos Tulauskaitės gimtinės vietą. Poetė čia gimė 1908 m., Kaune baigė gimnaziją ir universitetą ir dirbo pedagoginį darbą. 1944 m. pasitraukė į vakarus, vėliau gyveno JAV. 1990 m. poetė mirė Čikagoje, kur ir yra palaidota.  Per savo gyvenimą poetė išleido keletą poezijos rinkinių, kuriuose, ryškūs meilės ir gamtos motyvai.

Kalbininko Jono Jablonskio (1860 – 1930) sodyba Rygiškių km. Griškabūdžio sen.
Jono Jablonskio sodybą rasite pavažiavę apie 1,5 km Pilviškių link ir, radus rodyklę, sukti į dešinę. 1877 m. į šį kaimą persikėlė Jablonskių šeima. Čia, būdamas ir gimnazistas, ir studentas, ir mokytojas, Jonas Jablonskis sugrįždavo atostogų. Čia jis skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus.

Yra išlikęs gyvenamasis namas, kuris pastatytas pagal XIX a. pab. – XX a. pr. zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J.Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos, giminės nuotraukos, skirta vietos žymiems iš šio krašto kilusiems žmonėms. Kitame gale gyvena sodybos prižiūrėtojas. Taip pat išlikusi ir klėtelė. Dabar sodyboje vyksta įvairūs renginiai: kalbininko jubiliejai, kaimo teatro šventės „Klėties teatras“, kanklininkų seminarai-stovyklos ir kiti.

Kalbininko Juozo Pikčilingio (1926 – 1991) tėviškė Joniškių km., Sintautų sen.
Šiame kaime išlikusi kalbininko, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininko, profesoriaus Juozo Pikčilingio tėviškė. Profesorius labai mylėjo tėviškę, joje atostogavo, mėgo rašyti savo mokslinius darbus, taip pat važinėti po apylinkes, padirbėti laukuose. Name dabar gyvena profesoriaus brolio ir jo sūnaus šeima.

Poeto Prano Vaičaičio (1876 – 1901) sodyba Santakų km. Sintautų sen.
Jis mokėsi Sintautų mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, 1895 m. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, baigdamas gavo pirmojo laipsnio diplomą. Peterburge P.Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, rašė ir vertė, sekė draudžiamą lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba.

P.Vaičaitis parašė eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų, iš viso 98 originalius eilėraščius (iš jų – 10 trumpų epigramų), 21 vertimą bei sekimą (jų tarpe – dviejų Aleksandro Puškino mažųjų dramų vertimus). Eilėraščiai buvo spausdinami „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Ūkininke“. Pirmas rinkinys išleistas 1903 m. Amerikoje. Pasirašinėjo slapyvardžiu Pranciškus Sekupasaką. Poezijai būdingi jaunystės svajonių, meilės, tėvynės ilgesio motyvai. Joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, aukštinama Lietuvos praeitis, žadinami tautinio orumo jausmai. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis.

Poetui sodybos kieme pastatytas paminklas (autorius K. Krasauskas, 1996). Sodyba pasikeitusi: pastatytas naujas mūrinis gyvenamas namas, klėtelė, senieji pastatai nugriauti. Suremontuotame name įrengtas memorialinis kambarys. Šioje sodyboje minimi poeto jubiliejai, vyksta kiti renginiai.

Rašytojo Prano Mašioto (1863 – 1940) gimtinės vieta Pūstelninkų km., Kudirkos Naumiesčio sen.
Pranas Mašiotas gimė 1863 m.. Mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Baigęs Maskvos universitetą dirbo pedagoginį darbą Rygoje, Voroneže, vėliau Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dirbo Švietimo ministerijoje, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Išleido apie 140 knygų, tarp kurių daug apsakymų, apysakų ir pasakų vaikams. Mirė 1940 m. Kaune. Okupacijos metais sodyba buvo sunaikinta. 1987 m. į sodybos vietą atgabentas didžiulis akmuo, prie kurio pritvirtinti rašytojo apysakos žodžiai „Ir aš mažas buvau“. Po dviejų metų šia vietą papuošė Ryto Belevičiaus „Kartų“ skulptūra.

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt