Vilniuje gyveno ir kūrė žymūs rusų architektai, rašytojai, mokslininkai. Iki šių dienų išlikusios mūrinės cerkvės liudija apie rusiškosios architektūros ir kultūros palikimą.
1. Aušros Vartai (Aušros Vartų g. 12)
„Nuo seno Aušros Vartų šventovė yra ypatingo susitikimo su Dievo Motina ir visų žmonių vienybės vieta“ (arkivyskupo A. J. Bačkio žodžiai, pasakyti 1997 m. Aušros Vartų koplyčioje per bendrą maldą su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Aleksejumi II). Pažvelgti į Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslą, vildamiesi paguodos, atkeliauja piligrimai iš viso pasaulio. Prie Švč. Mergelės Marijos paveikslo meldėsi ir žymi rusų poetė Ana Achmatova, 1914 m. į karą išlydėjusi savo vyrą. Švč. Mergelės Marijos paveikslas nutapytas XVII a. nežinomo dailininko.
2. Šv. Dvasios cerkvė (Aušros Vartų g. 10)
Cerkvės ir vienuolyno kompleksas šioje vietoje veikia nuo 1567 m. Po 1749–1753 m. rekonstrukcijos (archit. J. K Glaubicas) cerkvė tapo vienintele barokinio stiliaus stačiatikių šventove Lietuvoje. Interjerą vainikavo katalikiškos bažnyčios altorių primenantis medinis ikonostasas, po kuriuo buvo įrengta kripta stačiatikių šventųjų Antano, Jono ir Eustatijaus palaikams. 1853 m. palaikai buvo perkelti į naują relikvijorių, kuriame ilsisi iki šių dienų. Kasmet birželio 26-oji – didelė stačiatikių šventė, palaikų perkėlimo diena. Paskutinė cerkvės rekonstrukcija atlikta N. Muravjovo iniciatyva. Vienuolynų kompleksą sudaro 2 vienuolynai: vyrų Šv. Dvasios (statytas XV/XVI a. sankirtoje) ir moterų Šv. Marijos Magdalietės (statytas XVI a. pabaigoje). Pažymėtina tai, kad abu vienuolynai veikė net sovietmečiu. Abu pastatai (rekonstruoti XIX a.) turi gotikos fragmentų.
3. Filharmonija (Aušros Vartų/Pasažo skg. 5/2)
Šioje vietoje gotikiniai rusų pirklių užeigos namai pastatyti XVI a. pradžioje, išsiplėtojus LDK ir rusų kunigaikštysčių prekybiniams ryšiams. XX a. pradžioje čia pastatyti Miesto salės rūmai (archit. K. Korojedovas). Šiandien – tai vieni prabangiausių istorizmo sti-liaus statinių Vilniuje.
4. Šv. Mikalojaus cerkvė (Didžioji g. 12)
1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė šventovę. XVIII a. gotikinė cerkvė sudegė, todėl buvo restauruota vėlyvojo baroko stiliumi. Vėliau generalgubernatoriaus Muravjovo nurodymu cerkvė perdaryta rusiškuoju bizantiniu stiliumi (koplyčios sienoje Muravjovui skirta marmurinė lenta). Nepaisant permainų, fasade ir interjere išliko nemažai gotikinių detalių.
5. Šv. Paraskevijos cerkvė (Didžioji g. 2)
Pirmosios sudegusios medinės cerkvės vietoje XVI a. pabaigoje pastatyta mūrinė cerkvė. 1611 m. cerkvė ir prieglauda atiteko unitams – stačiatikių tikėjimo, tačiau popiežiaus viršenybę pripažįstantiems krikščionims, pastarieji pastatų neprižiūrėjo. Istori-niuose šaltiniuose teigiama, kad cerkvėje atsirado smuklė, o prieglaudoje – viešieji namai. Atgimusią šventovę XVIII a. ypač pagerbė caras Petras I, lankydamasis padovanojo Šiaurės karo metu iš švedų atimtas vėliavas. Pasklido legenda, kad pats caras čia krikštijo poeto A. Puškino protėvį, iš Afrikos kilusį Hanibalą (marmurinė lenta). 1864 m. jau apgriuvusi cerkvė atstatyta neobizantiniu stiliumi (archit. N. Čiaginas).
6. Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė (Maironio g. 14)
Cerkvės pradžia siekia XIV a. ir ji yra siejama su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona Julijona. Manoma, kad ji šioje cerkvėje ir buvo palaidota, beje, kaip ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio žmona Elena, kuriai dedikuota antkapinė plokštė su užrašu kirilica ir trimis herbais: Maskvos, Lietuvos ir Lenkijos. Soboru cerkvė tapo 1415 m. Po Vilnių siaubusių gaisrų didikas, stačiatikis K. Ostrogiškis soborą atstatė. Pažymėtina tai, kad cerkvės apatinėje dalyje yra išlikusio gotikinio mūro elementų.
7. Vilniaus universitetas (Universiteto g. 5)
Lankytojų tarnybos tel. +370 5 268 7298, darbo laikas: I-V 9.00-18.00, VI 9.00-17.30
1579 m. įkurto Vilniaus universiteto istorija susijusi su caro valdžios metais, kai 1803 m. universitetas tapo Rusijos imperijos Vilniaus švietimo apygardos, kurią tuo metu sudarė 8 gubernijos ir 9 milijonai gyventojų, centru. Tais pačiais metais universitetas tapo „imperatoriškuoju“, t.y. – globojamu paties Rusijos Imperatoriaus. Pasibaigus Napoleono žygiams, 1814–1823 m. Vilniaus universitetas išgyveno klestėjimo laikus. Jame dėstė daug europinio masto profesorių, pavyzdžiui, I. Černiavskis, I. Loboika, L. Borovskis ir kiti.
8. Prezidento rūmai (S. Daukanto a. 3)
Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje rūmai tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose gyveno caras Pavelas I, buvo apsistojęs Stanislovas Augustas Poniatovskis, viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. XIX amžiuje rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Čia gyveno M. Kutuzovas ir M. Muravjovas, 1812-aisiais – rusų caras Aleksandras I ir prancūzų imperatorius Napoleonas. Paskutinį kartą rūmai rekonstruoti XIX a. pirmoje pusėje pagal žymaus rusų architekto V. Stasovo projektą. Rūmai yra klasicistinio stiliaus, iškilmingi ir monumentalūs.
9. Buvęs architekto N. Čiagino gyvenamasis namas (J. Basanavičiaus g. 11)
1879 m. J. Basanavičiaus gatvėje N. Čiaginas įsigytą vieno aukšto mūrinį namą rekonstravo į dviaukštį pastatą ir jame apsigyveno. Rusų akademikas ir architektas Nikolajus Čiaginas į Vilnių atvyko dirbti gubernijos architektu. Jo pastatai neobizantiški, kartais su kitų senųjų architektūros stilių elementais.
10. Lietuvos rusų dramos teatras (J. Basanavičiaus g. 13)
Tai ir šiomis dienomis veikiantis rusų kultūros židinys. Pirmąją rusų teatro trupę 1864 m. įkūrė įžymus Sankt Peterburgo Imperatoriškojo Aleksandrijos teatro artistas P. Vasiljevas. Teatras ypač klestėjo XIX a. pabaigoje, vadovaujant K. Nezlobinui. Šiame pastate rusų dramos teatras veikia nuo 1980 m.
11. Šv. Konstantino ir Michailo (Romanovų) cerkvė (J. Basanavičiaus g. 27)
Tai viena gražiausių cerkvių Vilniaus mieste, su turtingai išpuošta išore ir įnoringu interjeru. Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė pastatyta 1913 m., dar vadinama Romanovų vardu. Cerkvė pastatyta minint 300-ąsias Romanovų dinastijos metines.
12. A. Puškino muziejus (Subačiaus g. 124)
Tel. +370 5 260 0080, darbo laikas: III–VII 10.00–17.00
Literatūrinį A. Puškino muziejaus ansamblį sudaro buvęs dvaro gyvenamasis namas, 18 ha parkas su tvenkiniais, šeimyninės kapinaitės su Šv. Varvaros koplyčia ir skulptoriaus B. Vyšniausko sukurtas paminklas A. Puškinui. Šioje sodyboje gyveno Gri-gorijus Puškinas, įžymiojo poeto Aleksandro Puškino sūnus, su žmona Varvara. Šiuo metu čia veikia literatūrinis A. Puškino muziejus.
13. Dievo Motinos ženklo iš Dangaus cerkvė (Vytauto g. 21)
Cerkvė pastatyta 1903 m. Tai nuostabių bizantiškų kupolų šventovė, tarsi simboline kultūrine-istorine vija susieta su kitame Gedimino prospekto gale esančia Katedra.
14. Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas (Aušros Vartų g. 7)
Bažnyčia ir vienuolynas – tai vieni gražiausių vėlyvojo baroko paminklų (archit. J. K. Glaubicas, 1761 m.), iki šiol turintis gotikos, baroko ir rusų bi-zantinio stiliaus elementų. LDK didikas stačiatikis K. Ostrogiškis fundavo mūrinės cerkvės statybą 1514 m. Šalia esančiuose vienuolyno pastatuose buvo stačiatikių spaustuvė, kurioje 1596 m. išleistas pirmasis L. Zizanijaus rytų slavų elementoriaus leidinys.
15. Stačiatikių ir sentikių kapinės (Liepkalnio g.)
Šiose kapinėse laidojama jau nuo XVIII a. pabaigos. Vilniaus pirklys Zajcovas pastatė mūrinę koplytėlę, o generalgubernatoriaus N. Muravjovo nurodymu pastatytas mauzoliejus rusų kariams, žuvusiems malšinant 1863 m. lenkų ir lietuvių sukilimą. Čia pa-laidoti ir žymūs rusų inteligentijos veikėjai.
Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna