Pajūrio dviračių trasa: 14 dalis – po Rusnės salą

Po Rusnės salą (Rusnė–Uostadvaris) – nuo 10 km iki 21 km

Naujas 2 km ilgio dviračių takas nuo tilto per Nemuno upę nuves jus iki pat Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus (98). Šis takas praeina parkeliu pro liuteronų bažnyčią, kerta Pakalnės upę ir, pasukęs dešinėn, pasiekia muziejų kairiuoju upės kranto pylimu. Norėdami iš Rusnės pasiekti Uostadvario švyturį (100), nuo kurio galima išplaukti užsakytu laivu į Nidą Kuršių nerijoje arba Minijos kaimą, o galbūt tik paiškylauti po Kuršių marias ir sugrįžti atgal, rinkitės vieną iš dviejų paženklintų kelių:

Rusnė – 4 – Pakalnė – 4,5 – paukščių stebėjimo bokštelis – 2,5 – Švyturys (11 km, iš kurių tik 7 km – žvyrkeliai, vedantys skersai Rusnės salos)

Rusnė – 3 – Šyškrantė – 5 – Uostadvaris – 2 – Švyturys (10 km, iš kurių tik 4 km – žvyrkeliai; ši trasa eina kairiuoju Atmatos krantu pro nusausintus Rusnės žuvininkystės tvenkinius).

Uostadvario švyturį pasiekus vienu iš nurodytų kelių, sugrįžti į Rusnę bus įdomiau kitu keliu. Tokiu būdu susidaro žiedinis 21 km ilgio maršrutas, kurio 11 km – žvyrkeliai.

Atvykę į Pakalnę, nepatingėkite numinti dviračiais papildomai 1 km asfaltuotu keliu iki Nemuno deltos regioninio parko informacinio centro, įkurto buvusioje sovietinės valdžios viloje, kur galima daugiau sužinoti apie Rusnės salos gamtą ir žmones. Čia prasideda ir baigiasi Pakalnės pažintinis takas (99).

Rusnė

Telefono kodas: 8~441

Informacjos centrai:

Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) informacijos centras,
Pakalnės g. 40A,
tel.: 61 685, 58 154,
www.nemunodelta.lt.

Vietinių žmonių pasakojimai byloja, kad šio centro pastatas buvo statomas kaip sovietinės valdžios vila LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus nurodymu, nes jis medžiodamas neva toje vietoje buvo nušovęs stirnaitę. Statant šią vilą Pakalnė buvo atitverta nuo pagrindinės vagos ir tapo senvage.

Salos etnokultūros ir informacijos centras,
K. Donelaičio g. 2, tel. 50 010,
el. paštas [email protected],
d. l. I–V 8.00–12.00 val., 13.00–17.00 val.

Manoma, jog Rusnės pavadinimas atsirado nuo žodžio „rusnoti“ – lėtai tekėti. Taip buvo pavadinta Nemuno dešinioji atšaka, vėliau sala ir gyvenvietė. Rusnė – viena iš seniausių pamario žvejų gyvenviečių. Žinių apie ją randama Kryžiuočių ordino kronikose. Karčema čia veikė anksčiau negu Šilokarčemoje – nuo XV a. vid. Bažnyčios bokšto vėjarodė žymi 1419 m. Aplinkui nebuvo dirbamos žemės, tačiau gyventojų čia nuolat daugėjo. Daugelis jų dirbo lentpjūvėse, malūnuose, alaus darykloje, degtinės varykloje, gamino krovinines valtis arba žvejojo. Dar XIX a. Rusnė dydžiu lenkė Šilokarčemą ir buvo didžiausia apskrities gyvenvietė. Dėl Prūsijos valstybės vykdytos kolonizacijos, XIX a. vos pusė Rusnės parapijiečių buvo lietuviai. Tad pamaldos ryte vykdavo vokiečių, po pietų – lietuvių kalba. Senieji vietiniai gyventojai save vadino lietuvininkais ir prūsais.

Šiuo metu Rusnė – tai vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Rusnės centras įdomus savo XIX a. pab.–XX a. pr. statytais mediniais gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, kurie puošti tik šiam kraštui būdingais pjaustiniais. Rusnė taip pat yra pasienio miestelis, nes kitoje Skirvytės pusėje – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis.

Dabar Rusnės sala užima 45 kv. km, bet dėl Nemuno sąnašų ji kasmet auga. Ta lyguma yra tik 1 m pakilusi virš jūros lygio ir todėl pavasarį gyvenvietei iškyla pavojai. Beje, čia yra žemumų, įgrimzdusių 1,3 m žemiau jūros lygio! Per Atmatą nutiestas tiltas su aukštu pylimu ne visada gelbsti vietos gyventojus. Rusniškius nuo potvynių saugo pylimai. Saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių.

Uostadvaris

Kairiajame Atmatos krante įsikūrusiame Uostadvaryje dar XVIII a. buvo dvaras. Įdomu, jog 1939 m. dvaras buvo padovanotas Klaipėdos nacionalsocialistų vadui E. Neumannui. Tačiau šiandien iš dvaro likę tik prisiminimai. Čia rasite XIX a. pab. statytą Uostadvario švyturį (100). Jame įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios malonu pasidairyti po neaprėpiamas vandens platybes. Čia pat galėsite apžiūrėti vandens kėlimo stoties kompleksą, pastatytą 1907 m. Šiame technikos paminkle įrengtas Šilutės polderių muziejus (100), kuriame galėsite sužinoti, kaip nuo seno kovota su vandens pertekliumi.

Lankytinos vietos Rusnės saloje:

(97) Rusnės bažnyčia, kuri veikė nuo 1419 m. Dabartinė rekonstruota evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1809 m. Šiandien prie šiaurinės bažnyčios sienos galima apžiūrėti Rusnės salos patriarchu vadinamo E. Ankerio (1848–1935) ir jo senelio antkapinius paminklus. Bažnyčios šventoriuje buvo palaidotas Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas, spaudos darbuotojas, kalbininkas K. Jurkšaitis (1825–1915). Jo parengtas pamokslų rinkinys „Aš bei mano namai norim Viešpačiui šlužyti“ iki šiol laikoma puošniausia Mažosios Lietuvos knyga.

Didvyrių giraitė ir paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems Rusnės parapijiečiams (pastatytas 1919 m. senosiose Rusnės kapinėse greta bažnyčios, ant kurios sienos buvo įtaisyta marmurinė plokštė, kurioje iškaltos 186 žuvusiųjų pavardės).

(98) Rusnės etnografinė sodybamuziejus, įkurta ir globojama Kazimiero Banio, Skirvytės g. 8, Rusnė, tel. 58 169.
Muziejaus eksponatai supažindina su XIX–XX a. pr. vietos gyventojų buitimi, žvejybos įrankiais. Po stogu čia saugomas autentiškiausias eksponatas – dūminės pirkios kaminas – rūkykla.

(99) Pakalnės pažintinis takas (3,5 km ilgio) įrengtas tarp dviejų upių – Pakalnės ir Rusnaitės. Jis prasideda ir baigiasi prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro.

(100) Uostadvario vandens kėlimo stotis ir polderių muziejus (dėl lankymo kreiptis į šalia esančios sodybos gyventojus arba tel.: 58 359, 52 290. Tai pirmoji vandens kėlimo stotis Klaipėdos krašte, pastatyta 1907 m. ir per 53 veikimo metus aptarnavusi didžiąją dalį salos (20 kv. km).

Netoliese, ant Atmatos upės kranto, stovi 1876 m. pastatytas švyturys, kuris dabar nebeveikia, bet tarnauja kaip apžvalgos aikštelė.

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
El. paštas: [email protected]