Muzikinis Vilnius

Vilnius garsėja ne tik simfoniniais ir kameriniais orkestrais, ansambliais ir solistais, jaukiomis koncertinėmis salėmis, bet ir bažnyčiose bei gatvėse „gyvai“ skambančia muzika. Tai miestas, kuriame muzika kuria šventę.
1. Filharmonija (Aušros Vartų g. 5)
www.filharmonija.lt
Tai buvę Miesto salės rūmai, pastatyti 1902 m. vietoj gotikinių rusų pirklių užeigos namų. Šiandien – tai vieni prabangiausių istorizmo stiliaus statinių Vilniuje. Lietuvos nacionalinė filharmonija jungia vie-nus geriausių Lietuvos muzikos atlikėjų – Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos kamerinį orkestrą, M. K. Čiurlionio kvartetą, Vilniaus kvartetą, kamerinį ansamblį „Musica humana“ ir solistus. Filharmonija rengia simfoninius ir kamerinius koncertus, kompozitorių autorinius ir atlikėjų solinius koncertus, koncertų ciklus, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos, ir užsienio kolektyvai bei atlikėjai.
2. Oginskių rūmai (Arklių g. 5)
Jau XVI a. pradžioje čia būta mūrinių gotikinių namų. XVII-XVIII a. juos susipirko didikai Oginskiai. Iš pradžių pastatyti barokiniai, vėliau rekonstruoti į klasicistinius rūmai su dideliais kiemais beveik nepakitę išliko iki šiol. Dabar čia veikia Jaunimo ir „Lėlės“ teat-rai.
3. Šv. Kazimiero bažnyčia (Didžioji g. 34)
Šv. Kazimiero bažnyčia baigta statyti apie 1616 m. Ši bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje, pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. Abiejuose bažnyčios bokštuose 1997 m. įrengta V. Tarasovo instaliacija „Varpeliai Šv. Kazi-mierui“. Tai du vamzdžių komplektai, kurių kiekvienas turi po 15 balsų. Pučiant net silpnam vėjeliui išgaunami skirtingi muzikos motyvai. Sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių vyksta religinės muzikos ir susikaupimo koncertai, juose dalyvauja žinomi Lietuvos muzikiniai kolektyvai, vargonininkai ir solistai.
4. Rotušė (Didžioji g. 31)
www.rotuse.lt
Rotušė įkurta karaliaus Jogailos privilegija miestui XIV a. pabaigoje kaip savivaldos teisių (Magdeburgo) suteikimo simbolis. XVIII a. pabaigoje Rotušė perstatyta klasicistiniu stiliumi pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Joje buvo laikomi ginklai, rūsiuose buvo kalėjimas. Svarbų vaidmenį vaidino pirklių bendrijos salės, miesto ir pirklių bendrijos iždinės. Jau tuo metu Didžioji salė garsėjo puikia akustika, tad carinės valdžios laikais čia vykdavo koncertai ir spektakliai. Šiandiena čia nuolat vyksta reprezentaciniai renginiai, koncertai ir parodos.
5. M. K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11)
Tel. +370 5 2622451, darbo laikas: I-V 10.00-16.00
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Vilniuje – tai vieta, kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė didysis Lie-tuvos menininkas. Šiuose namuose galima pamatyti M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijas, pasiklausyti M. K. Čiurlionio ir kitų atlikėjų muzikos.
6. Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12)
Šv. Jonų bažnyčią Jogaila pradėjo statyti netrukus po Lietuvos krikšto (1387–1426 m.). Iš pradžių ji buvo gotikinė – to stiliaus bruožai tebėra ryškūs jos vidinėje erdvėje. 1571 m. bažnyčią perėmė jėzuitai ir nuo to laiko ji yra Universiteto ansamblio dalis. Šv. Jonų bažnyčia – viena gražiausių Lietuvoje. Šiuo metu Šv. Jonų bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai ir muzikiniai renginiai.
7. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41)
Tel. +370 5 262 2406, darbo laikas: II-V 12.00-18.00, VI 11.00-16.00
Muzikos skyriaus fondai gausūs ir įvairūs. Muziejuje sukaupta daug vertingos medžiagos apie lietuvių muzikus. Reta XVIII-XX a. muzikos instrumentų kolek-cija, kurią sudaro mechaniniai muzikos instrumentai, pagaminti daugiausia garsiojoje J. H. Cimmermano firmoje. Yra ir vietos meistrų pagamintų liaudies mu-zikos pučiamųjų instrumentų, kanklių. Gausi smuikų, cimbolų, bandonijų, armonikų, koncertinų kolekcija. Kita vertinga Muzikos skyriaus fondų dalis – plokštelės ir nacionalinių operų bei kitų lietuvių kompozitorių kūrinių įrašai. Dailės skyriuje saugomi operos solistų ir baleto artistų sceniniai kostiumai, memorialiniai daiktai. Muziejaus bibliotekoje greta knygų, periodinių leidinių yra ir režisūrinių pastatymų egzempliorių, natų, klavyrų. Įspūdinga XX a. įvairių laikotarpių afišų, plakatų kolekcija.
8. Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30)
Ši vėlyvojo baroko bažnyčia, puošta rokoko stiliaus dekoracijomis, pastatyta 1625–1743 m. Šv. Kotrynos bažnyčia – Vilniaus savivaldybės kultūros centras. Šioje puikios akustikos bažnyčioje nuolat vyksta kultūros renginiai, repetuoja ir koncertuoja Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti kolektyvai: Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika“, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ir kiti meno kolektyvai bei atlikėjai.
9. Paminklas S. Moniuškai
Priešais Šv. Kotrynos bažnyčią ir Benediktinių vienuolyną, skverelyje, stovi Stanislovo Moniuškos biustas (skulpt. B. Balzukevičius). S. Moniuška – įžymus lenkų kompozitorius, 1840–1858 m. gyvenęs Vilniuje.
10. Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39/6)
www.kultura.lt
Vilniaus mokytojų namuose veikia, repetuoja, koncertuoja tokie kolektyvai, kaip berniukų choras „Ąžuoliukas“, liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, akordeonistų kvintetas „Concertino“ ir daug kitų. Mokytojų namuose nuolat vyksta muzikiniai vakarai ir koncertai.
11. Paminklas F. Zappai (K. Kalinausko g. 1)
Paminklas yra skirtas žymiam Amerikos kompozitoriui, gitaristui ir dainininkui Frankui Zappai (skulpt. Konstantinas Bogdanas). Šis savito stiliaus kūryba išsiskyręs atlikėjas vadinamas moderniosios muzikos tėvu. F. Zappos muzika pasižymi psichodeliniu stiliumi ir parodijos elementais, jungiami roko, džiazo, avangardo ir elektroninės muzikos bruožai.
12. Nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vie-nuolio g. 1)
www.opera.lt
Pirmasis operos spektaklis įvyko dar 1636 m. rugsėjo mėn. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre. Nuo XVIII a. operos ir baleto spektakliai pradėti rodyti ir didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruo-se. Pirmoji lietuviška opera kompozitoriaus Miko Petrausko ,,Birutė” buvo pastatyta 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje. 1974 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras įsikūrė naujuose rūmuose, A. Vienuolio gatvėje. Priešais teatrą pastatytas paminklas Kiprui Petrauskui – įstabiam tenorui, lietuviškos operos korifėjui (skulpt. Gediminas Jokūbonis).
13. Kongresų rūmai (Vilniaus g. 6/14)
www.lvso.lt
Vilniaus kongresų rūmai puošia sostinę ypatingu žvaigždėto dangaus įspūdį kuriančiu apšvietimu. Rūmų salėje vyksta simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai, operos spektakliai bei svečiuojasi žymiausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai. Vilniaus kongresų rūmų skliautuose įamžinti tokių atlikėjų, kaip Violeta Urmana, Sergejus Larinas, Sergejus Leiferkusas ir kt. pasirodymai. Kongresų rūmai garsėja kaip Lietuvos ir pasaulio džiazo, populiariosios muzikos atlikėjų pamėgta scena. Čia vyksta ir tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“.Vilnius garsėja ne tik simfoniniais ir kameriniais orkestrais, ansambliais ir solistais, jaukiomis koncertinėmis salėmis, bet ir bažnyčiose bei gatvėse „gyvai“ skambančia muzika. Tai miestas, kuriame muzika kuria šventę.
1. Filharmonija (Aušros Vartų g. 5)
www.filharmonija.lt
Tai buvę Miesto salės rūmai, pastatyti 1902 m. vietoj gotikinių rusų pirklių užeigos namų. Šiandien – tai vieni prabangiausių istorizmo stiliaus statinių Vilniuje. Lietuvos nacionalinė filharmonija jungia vie-nus geriausių Lietuvos muzikos atlikėjų – Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos kamerinį orkestrą, M. K. Čiurlionio kvartetą, Vilniaus kvartetą, kamerinį ansamblį „Musica humana“ ir solistus. Filharmonija rengia simfoninius ir kamerinius koncertus, kompozitorių autorinius ir atlikėjų solinius koncertus, koncertų ciklus, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos, ir užsienio kolektyvai bei atlikėjai.
2. Oginskių rūmai (Arklių g. 5)
Jau XVI a. pradžioje čia būta mūrinių gotikinių namų. XVII-XVIII a. juos susipirko didikai Oginskiai. Iš pradžių pastatyti barokiniai, vėliau rekonstruoti į klasicistinius rūmai su dideliais kiemais beveik nepakitę išliko iki šiol. Dabar čia veikia Jaunimo ir „Lėlės“ teat-rai.
3. Šv. Kazimiero bažnyčia (Didžioji g. 34)
Šv. Kazimiero bažnyčia baigta statyti apie 1616 m. Ši bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje, pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. Abiejuose bažnyčios bokštuose 1997 m. įrengta V. Tarasovo instaliacija „Varpeliai Šv. Kazi-mierui“. Tai du vamzdžių komplektai, kurių kiekvienas turi po 15 balsų. Pučiant net silpnam vėjeliui išgaunami skirtingi muzikos motyvai. Sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių vyksta religinės muzikos ir susikaupimo koncertai, juose dalyvauja žinomi Lietuvos muzikiniai kolektyvai, vargonininkai ir solistai.
4. Rotušė (Didžioji g. 31)
www.rotuse.lt
Rotušė įkurta karaliaus Jogailos privilegija miestui XIV a. pabaigoje kaip savivaldos teisių (Magdeburgo) suteikimo simbolis. XVIII a. pabaigoje Rotušė perstatyta klasicistiniu stiliumi pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Joje buvo laikomi ginklai, rūsiuose buvo kalėjimas. Svarbų vaidmenį vaidino pirklių bendrijos salės, miesto ir pirklių bendrijos iždinės. Jau tuo metu Didžioji salė garsėjo puikia akustika, tad carinės valdžios laikais čia vykdavo koncertai ir spektakliai. Šiandiena čia nuolat vyksta reprezentaciniai renginiai, koncertai ir parodos.
5. M. K. Čiurlionio namai (Savičiaus g. 11)
Tel. +370 5 2622451, darbo laikas: I-V 10.00-16.00
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Vilniuje – tai vieta, kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė didysis Lie-tuvos menininkas. Šiuose namuose galima pamatyti M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijas, pasiklausyti M. K. Čiurlionio ir kitų atlikėjų muzikos.
6. Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12)
Šv. Jonų bažnyčią Jogaila pradėjo statyti netrukus po Lietuvos krikšto (1387–1426 m.). Iš pradžių ji buvo gotikinė – to stiliaus bruožai tebėra ryškūs jos vidinėje erdvėje. 1571 m. bažnyčią perėmė jėzuitai ir nuo to laiko ji yra Universiteto ansamblio dalis. Šv. Jonų bažnyčia – viena gražiausių Lietuvoje. Šiuo metu Šv. Jonų bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai ir muzikiniai renginiai.
7. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41)
Tel. +370 5 262 2406, darbo laikas: II-V 12.00-18.00, VI 11.00-16.00
Muzikos skyriaus fondai gausūs ir įvairūs. Muziejuje sukaupta daug vertingos medžiagos apie lietuvių muzikus. Reta XVIII-XX a. muzikos instrumentų kolek-cija, kurią sudaro mechaniniai muzikos instrumentai, pagaminti daugiausia garsiojoje J. H. Cimmermano firmoje. Yra ir vietos meistrų pagamintų liaudies mu-zikos pučiamųjų instrumentų, kanklių. Gausi smuikų, cimbolų, bandonijų, armonikų, koncertinų kolekcija. Kita vertinga Muzikos skyriaus fondų dalis – plokštelės ir nacionalinių operų bei kitų lietuvių kompozitorių kūrinių įrašai. Dailės skyriuje saugomi operos solistų ir baleto artistų sceniniai kostiumai, memorialiniai daiktai. Muziejaus bibliotekoje greta knygų, periodinių leidinių yra ir režisūrinių pastatymų egzempliorių, natų, klavyrų. Įspūdinga XX a. įvairių laikotarpių afišų, plakatų kolekcija.
8. Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30)
Ši vėlyvojo baroko bažnyčia, puošta rokoko stiliaus dekoracijomis, pastatyta 1625–1743 m. Šv. Kotrynos bažnyčia – Vilniaus savivaldybės kultūros centras. Šioje puikios akustikos bažnyčioje nuolat vyksta kultūros renginiai, repetuoja ir koncertuoja Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti kolektyvai: Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika“, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ir kiti meno kolektyvai bei atlikėjai.
9. Paminklas S. Moniuškai
Priešais Šv. Kotrynos bažnyčią ir Benediktinių vienuolyną, skverelyje, stovi Stanislovo Moniuškos biustas (skulpt. B. Balzukevičius). S. Moniuška – įžymus lenkų kompozitorius, 1840–1858 m. gyvenęs Vilniuje.
10. Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39/6)
www.kultura.lt
Vilniaus mokytojų namuose veikia, repetuoja, koncertuoja tokie kolektyvai, kaip berniukų choras „Ąžuoliukas“, liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, akordeonistų kvintetas „Concertino“ ir daug kitų. Mokytojų namuose nuolat vyksta muzikiniai vakarai ir koncertai.
11. Paminklas F. Zappai (K. Kalinausko g. 1)
Paminklas yra skirtas žymiam Amerikos kompozitoriui, gitaristui ir dainininkui Frankui Zappai (skulpt. Konstantinas Bogdanas). Šis savito stiliaus kūryba išsiskyręs atlikėjas vadinamas moderniosios muzikos tėvu. F. Zappos muzika pasižymi psichodeliniu stiliumi ir parodijos elementais, jungiami roko, džiazo, avangardo ir elektroninės muzikos bruožai.
12. Nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vie-nuolio g. 1)
www.opera.lt
Pirmasis operos spektaklis įvyko dar 1636 m. rugsėjo mėn. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre. Nuo XVIII a. operos ir baleto spektakliai pradėti rodyti ir didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruo-se. Pirmoji lietuviška opera kompozitoriaus Miko Petrausko ,,Birutė” buvo pastatyta 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje. 1974 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras įsikūrė naujuose rūmuose, A. Vienuolio gatvėje. Priešais teatrą pastatytas paminklas Kiprui Petrauskui – įstabiam tenorui, lietuviškos operos korifėjui (skulpt. Gediminas Jokūbonis).
13. Kongresų rūmai (Vilniaus g. 6/14)
www.lvso.lt
Vilniaus kongresų rūmai puošia sostinę ypatingu žvaigždėto dangaus įspūdį kuriančiu apšvietimu. Rūmų salėje vyksta simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai, operos spektakliai bei svečiuojasi žymiausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai. Vilniaus kongresų rūmų skliautuose įamžinti tokių atlikėjų, kaip Violeta Urmana, Sergejus Larinas, Sergejus Leiferkusas ir kt. pasirodymai. Kongresų rūmai garsėja kaip Lietuvos ir pasaulio džiazo, populiariosios muzikos atlikėjų pamėgta scena. Čia vyksta ir tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“.