Mokomasis gamtos takas Šniukštuose

Viešint Zarasų krašte, siūlome apsilankyti Šniukštų kaime, Antazavės seniūnijoje. Tikime, kad keliaujančius sužavės čia augantys dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Mokomąjį gamtos taką sudaro 14 stotelių, kuriomis siūlome keliauti liepos – spalio mėnesiais: tuomet, pasak kolekcijos puoselėtojų, prie buvusios Šniukštų mokyklos augantys augalai tikrai sužavės čia atkeliavusius…

TAKO STOTELĖS

1. EGLĖS (Picea A. Dietr)
Visi puikiai pažįstame paprastąją eglę. Tai įprastas mūsų miškų medis, auginamas ne tik dėl puikios medienos, bet ir kaip dekoratyvinis. Kolekcijoje yra daug paprastosios eglės dekoratyvinių formų:
gregoro, svyruoklinė, lizdinė, besidriekianti, gyvatšakė, kūginė ir  pagalviška baltoji ( Picea glauka), dygioji (Picea pungens) ir serbinė eglės (Picea amorica).   

2. KUKMEDŽIAI (Taxus L.)
Senovėje kukmedžius vertino dėl brangios, tvirtesnės nei kitų spygliuočių medžių, gražiai rausvos medienos, kuri buvo plačiai ir įvairiai naudojama: lankams, patrankų sviediniams, šautuvų buožėms ir kitiems dirbiniams. Dabar kukmedžiai puošnūs parkų ir sodybų krūmai. Kolekcijoje auga: glaustašakės, glaustašakės geltonspyglės ir auksaspyglės formų europinis kukmedis (T. Baccata).

3. TUJOS (Thuja)
Tujos – bene anksčiausiai Vakarų Europoje, o taip pat ir Lietuvoje introdukuoti augalai. Spėjama, kad Lietuvos didikai šiuos augalus savo dvaruose pradėjo auginti XVIII a. Manoma, kad genties pavadinimas kilo iš graikų kilmės žodžio thuja, pažyminčio „maloniai kvepiančią medieną“. Kolekcijoje auga: nykštukinės formos didžioji (T. plicata), vakarinė (T. occidentalis) ir jos dekoratyvinės formos: baltaūgė, margašakė, koloniška, skiauterėtoji margašakė, rutuliška, gelsvašakė, jaunatviška, glaustašakė ir besidriekianti.

4. MAUMEDŽIAI (Larix Mill)
Tai vasarą žali, rudenį spyglius numetantys medžiai galingomis kūgiškomis ar plačiai kūgiškomis lajomis. Mokyklos kolekciją puošia europinis maumedis  (L. decidua).

5. SVYRUOKLINIAI MEDŽIAI IR KRŪMAI
Sunku būtų įsivaizduoti dekoratyvinius želdynus be svyruoklinių medžių ir krūmų. Kolekcijoje auginami:
paprastasis uosis (Fraxinus excelsior),  kulninė guoba (Ulmus glabra),  karpotasis beržas (Betula pendula) ir paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia).

6. GUDOBELĖS (Crategus)
Daugeliui pažįstamos gudobelės – dygliuoti medeliai arba krūmai. Gudobelės jau kelis šimtmečius puošia želdynus, seniai auga ir prie mokyklos.

7. LIEPOS (Tilia)
Liepa lietuviui – nepaprastas medis. Jos vardu net mėnuo pavadintas. Retas medis gali pasigirti tokiais naudingais žiedais. Liepų apsuptyje ir mokyklos pastatas.

8. ALYVOS (Syringa)
Vargu ar kam nors reikia aiškinti, kas yra alyvos. Šiuo metu tai vieni iš labiausiai paplitusių Lietuvoje dekoratyvinių augalų. Jau ne pirmą šimtmetį auginamos mūsų kraštuose jos tapo įprastos.

9. KLEVAI (Acer)
Atėjus rudeniui, pirmieji žalią apdarą pradeda keisti klevai: tada žiūri ir negali atsigėrėti įvairiomis spalvomis žėrinčia jų lapija.

10. KĖNIAI (Abies Mill)
Tai amžinai žaliuojantys, menturiškai išsidėsčiusiomis šakomis, medžiai. Kėnių miškai – sveikatos šaltinis. Kolekcijoje auginami: europinis (A. alba),  Korejinis (A. koreana), pilkasis (A. concolor) ir vičo kėniai (A. weitchii).
11. PUSKIPARISIAI (Chamaecycyparis Spach)
Tai – amžinai žaliuojantys kūgiškomis lajomis, dažniausiai šiek tiek svyrančiomis ūglių ir šakelių viršūnėlėmis medžiai arba krūmai. Šniukštuose auginami: Lausono (Ch. Lawsoniana),  siūliškos, siūliškos geltonšakės ir siūliškos žemaūgės formų žirniavaisiai puskiparisiai (Ch. Pisifera).

12. KADAGIAI (Juniperus L.)
Kadagiai po pušų bene plačiausiai išplitusi Šiaurės pusrutulyje spygliuočių augalų gentis. Mokyklos želdiniuose galima pamatyti: kazokinį (J. Sabina), Kininį  (J. Chinesis), daūrinį (J. Davurica), paprastąjį (J. Communis) ir horizontalųjį  (J. Horizontalis) kadugius.

13. PUŠYS (Pinus L.)
Tai viena gausiausių spygliuočių augalų genčių, kurioje apie 80 rūšių natūraliai paplitusių šiaurės pusrutulio vidutinio, tropinio ir subtropinio klimato juostose. Dauguma rūšių – be galo didelę ūkinę reikšmę turintys medžiai. Pušų mediena naudojama beveik visur: statyboje, baldų gamybai, buityje…
Vertinant ūkinę pušų reikšmę mūsų gyvenime, nereikėtų užmiršti, kad tai ir labai dekoratyvūs medžiai, plačiai auginami ne tik miškuose, bet ir parkuose, skveruose, sodybose. Mokyklos želdiniuose auga: paprastoji (Pinus silvestris), kalninė (Pinus mugo), juodoji (Pinus nigro),  sibirinė (Pinus sibirica),  geltonoji (Pinus ponderosa), kedrinė (Pinus kembra) ir  krūminė pušys (Pinus pumila).

14. FORZITIJOS (Forsythia)
Tai vieni iš anksčiausiai pražystančių krūmų ryškiai geltonais žiedais, panašiais į mažus auksinius varpelius. Antroje balandžio pusėje žiedai beveik ištisai padengia šakeles. Toks ryškus augalas ypatingai išsiskiria bundančioje gamtoje, nes kiti dekoratyviniai medžiai bei krūmai dar tik skleidžia pumpurus. Kolekcijoje auginama žalioji (F.Virdinsim) ir lenktašakė (F.Suspens) forzitijos ¹. 

¹Parengta pagal pateiktą Šniukštų pagrindinės mokyklos medžiagą

Adresas: Šniukštų kaimas, Antazavės seniūnija, Zarasų rajonas; tel. +370 611 40406

Informacijos šaltinis: www.zarasai.lt