Klaidžiodami miesto gatvelėmis, skverais ir aikštėmis pajusite meniškąją miesto dvasią, atrasite romantiškiausius Vilniaus kampelius, pažinsite „kitokį“ Vilnių.
1. Plytelė „Obuoliukai“ (S. Moniuškos skveras)
Plytelė „Obuoliukai“ – tai menininko Gitenio Umbraso sukurta grindinio plytelė, esanti S. Moniuškos skve-re ir simbolizuojanti pasimatymų vietą. S. Moniuškos skveras vilniečių ir miesto svečių mėgstama vieta, čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.
2. Paminklas F. Zappai (Kalinausko g. 1)
Paminklas skirtas žymiam Amerikos kompozitoriui, gitaristui ir dainininkui Frankui Zappai (skulpt. Konstantinas Bogdanas). Šis savito stiliaus kūryba išsiskyręs atlikėjas vadinamas moderniosios muzikos tėvu. Franko Zappos muzika pasižymi psichodeliniu stiliumi ir parodijos elementais, ji jungia roko, džiazo, avangardo ir elektroninę muziką.
3. Paminklas R. Gary (Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta)
R. Kvinto skulptūrėlė yra skirta Romanui Gariui, kuris buvo garsus XX a. prancūzų rašytojas, lakūnas, diplomatas ir režisierius, atminti. Mažutė ir trapi berniuko figūrėlė neįprastai atrodo didelėje judrioje sankryžoje, ji yra šalia namo, kuriame gyveno rašytojas. Skulptūrėlės istorija – autobiografinis rašytojo pasakojimas iš knygos „Aušros pažadas“, kur rašoma apie vaikystę Vilniuje ir susižavėjimą mergaite Valentina. Kovodamas dėl jos dėmesio rašytojas pjaustė ir valgė kaliošą.
4. Skulptūra „Margutis“ (Pylimo, Šv. Stepono ir Raugyklos g. skveras)
2003 m. gipsinis 300 kg sveriantis kiaušinis, užkeltas ant granito kolonos, su menininkės ir dizainerės Lijanos Turskytės pagalba virto margučiu, nešančiu pavasarį į sostinę ir džiuginančiu praeivių akį. Šiandien margutis simbolizuoja šio senamiesčio rajono atkūrimą ir atgimimą.
5. Paminklas C. Šabadui (Rūdninkų g.)
Romualdo Kvinto sukurtas paminklas daktarui C. Šabadui (1864–1935 m.) skirtas Vilniuje gyvenusiam daktaro Aiskauda prototipui. Gydytojas ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms, todėl skulptūra vaizduoja jį besikalbantį su vaiku. Šis paminklas darniai ir paprastai įsilieja į aplinką, suteikdamas jai jaukumo ir gerumo aurą.
6. Skulptūra „Metraštininkas“ (Stiklių g. 4)
1973 m. buvo pastatyta V. Krutinio skulptūra, puikiai deranti jaukaus senamiesčio kiemelio aplinkoje. Ši skulptūra kviečia parymoti su metraštininko mintimis.
7. Užupio „respublika“
Užupis – unikali valstybė valstybėje, tarsi spalvinga ir gyva sala, nuo miesto atskirta Vilnios upės. Tai ne tik pripažintas menininkų rajonas, pelnęs mistiškiausio ir romantiškiausio Vilniaus rajono vardą. Užupis turi savo prezidentą, himną, konstituciją ir savo globėją – bronzinį Užupio angelą (skulpt. Romas Vilčiauskas). Užupio respublikos konstituciją galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje, ant tvoros. Paupio gatvėje sienoje pavaizduotas atviras delnas yra šio ypatingo rajono atvirumo visiems ir visada simbolis. Pasivaikščioję Vilnios krantinėje galite išvysti „gyvai“ kuriančius menininkus. Užupis turi ir savo šventes – Užupio nepriklausomybės dieną, Žuvies dieną ir kitas.
Dar vienas Užupio simbolis yra bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele (skulpt. R. Vilčiauskas). Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.
Užupio meno inkubatorius (Užupio g. 2/11) yra ne-paprasta kultūrinė organizacija, atvira ir visuomenei. Užupio meno inkubatorius yra žinomas savo galerija ir įvairiausios stilistikos parodomis, neįprasta pastato sienų tapyba, susipynusia su pakrantės skulptūrų erdve. Užupio meno inkubatoriuje gimsta ir rutuliojasi jaunų žmonių meninės, bendruomeninės ir kultūrinės idėjos.
8. Bernardinų tiltas
Užupyje yra daug tiltų, kurie jungia šį rajoną su likusia miesto dalimi. Paplaujos, Užupio ir Bernardinų tiltai Užupio „respublikos“ švenčių, ypač „Nepriklausomybės dienos“, metu tampa tarsi simboliniais pasienio vartais į respubliką, su savais muitininkais ir pasieniečiais. Tiltų turėklai yra nukabinėti spynelėmis, kurios simbolizuoja dviejų mylinčių žmonių ištikimybę.
Fluxus tiltas, esantis netoli nuo Bernardinų tilto ir jungiantis „likusį Vilnių“ su Užupio meno inkubatoriumi, yra neatsiejama meninės aplinkos dalis, kuri dažnai tampa įvairių instaliacijų, renginių ir pristatymų rengimo vieta.
9. Plytelė „Stebuklas“ (Katedros a.)
Vieną iš Katedros aikštės plytelių (ieškokite tarp Arkikatedros ir varpinės) puošia spalvotomis raidėmis parašytas žodis „stebuklas“ (aut. G. Umbrasas). Jei norite, kad įvyktų stebuklas, atsistokite ant plytelės, sugalvokite norą ir apsisukite 360 laipsnių kampu. Jūsų noras būtinai išsipildys!
10. Skulptūra „Trys mūzos“ (Gedimino pr. 4)
Lietuvos nacionalinio dramos teatro simboliu yra tapusios skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtos „Trys mūzos“, vainikuojančios pagrindinį teatro įėjimą. Dramos (Kaliopė), Komedijos (Talija) ir Tragedijos (Melpomenė) mūzos globoja platų ir žanriniu požiūriu įvairų teatro repertuarą.
11. Šv. Jurgio skulptūra (Gedimino pr. 20)
1895 m. Vilniaus centre iškilęs pastatas iki 1940 m. buvo žinomas „St. George“ viešbučio vardu, o ant pastato stogo buvusi skulptūra visada buvo siejama su dabartiniu Gedimino prospektu. Šv. Jurgio skulptūra nugriauta 1944 m., kai viešbutis apdegė. Pastaraisiais metais atkurtos skulptūros autorius – K. Balčiūnas.
12. Žaliasis tiltas
Tai seniausias tiltas per Nerį Vilniaus mieste, kurį 1536 m. pastatydino žymusis vokiečių kilmės Vilniaus inžinierius Ulrichas Hozijus. 1739 m. tiltas buvo nudažytas žaliai – taip prigijo jo pavadinimas. Tai vie-nas iš nedaugelio skulptūromis papuoštų tiltų šalyje. Socialistinio realizmo skulptūrų grupės vaizduoja žemės ūkį, pramonę, švietimą ir kariuomenę (skulpt. J. Mikėnas, B. Pundzius ir kiti). Tai sovietinio palikimo dalis.
Neries krantinėje, tarp Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, vasaros metu ryškiaspalvėmis gėlėmis pražysta „Meilės krantai“. Originalų projektą – sukurti užrašus „Aš tave myliu“ ir „Ir aš tave“ – sumanė menininkas G. Umbrasas.
13. Skulptūra „Dvyniai“ (Goštauto g.)
Vilniuje ant Neries kranto įsikūrusį Verslo trikampį papuošė modernus statinys – 7,5 metrų aukščio skulptūra „Dvyniai“ (aut. T. Gutauskas). Polichromuotos ir dažytos skulptūros spalva kūriniui suteikia mo-dernumo ir originalumo.
14. Paminklas krepšiniui (Ozo g. 14, šalia „Siemens“ arenos)
Tai pirmoji skulptūra krepšiniui ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Šią kompoziciją sudaro ant penkių kolonų iškeltas nerūdijančio plieno veidrodinis rutulys (aut. T. Gutauskas). Kompozicija simbolizuoja krepšinio kamuolį laikančią ranką. Ši skulptūra yra įspūdingų matmenų – beveik 6 metrų aukščio ir 30 tonų svorio.
15. Apžvalgos aikštelė Subačiaus g.
Nuo šios apžvalgos aikštelės visais metų laikais atsiveria nuostabi senamiesčio panorama.
Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna