Lietuvos valstybingumo istorijos keliu

Nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo prieš tūkstantį metų mūsų valstybė išgyveno sudėtingą kūrimosi laikotarpį. Keliaujant žymiausiomis Vilniaus vietomis valstybingumo istorijos galima mokytis „gy­vai“.

1. Seimo rūmai (Gedimino pr. 53) ir Nepriklausomybės aikštė

Seimo rūmai – Lietuvių tautos pasipriešinimo sovie-tinei okupacijai simbolis. 1990 m. kovo 11 d. rūmuose buvo paskelbtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1991 m. sausio 13 d. Sovietų kariuomenės siekį užimti rūmus apgynė dešimtys tūkstančių žmonių. Šį įvykį primena atminties vieta – barikadų liekanos ir paminkliniai ženklai.

2. Gedimino prospektas

Prospektas pradėtas tiesti dar 1836 m. Centrinė gatvė su prišlietomis aikštėmis, užsibaigianti cerkve, – tipinė Rusijos imperijos miestų planavimo sistema. Atsižvelgiant į politines aplinkybes, kito ir prospekto pavadinimai: Šv. Jurgio, A. Mickevičiaus, Gedimino, Stalino, Lenino ir nuo 1989 m. grąžintas miesto įkūrėjo Gedimino vardas, kurį dar 1939 m. parinko lietuviška valdžia. Čia vyrauja XIX a. pabaigos ir XX a. pastatai. Šiuo metu prospektas dalinai tapo pėsčiųjų zona, ku­rioje gausu parduotuvių, restoranų ir kavinių.

3. Lukiškių aikštė

Ši aikštė į Lietuvos valstybingumo istoriją pateko 1863 m., kai nuslopinus lietuvių – lenkų sukilimą, čia vyko jo dalyvių egzekucijos. 1929 m., vadinamuoju lenkišku periodu, pastatyta ir 1936 metais arčiau Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios perkelta lenta su įrašu „1836“, kuri simbolizuoja buvusios Abiejų tautų res-publikos žmonių kovą už laisvę.

4. Teismo rūmai (Gedimino pr. 40), Genocido aukų muziejus (Aukų g. 2A)

Muziejaus tel. +370 5 249 7427, darbo laikas: II–VI 10.00–17.00, VII 10.00–15.00

Šiame pastate buvo įsikūrę Apygardos teismo rūmai, nacių laikais – gestapas. Sovietinės okupaci­jos metais čia buvo KGB, kur buvo laikomi, kanki­nami ir žudomi kovotojai už Lietuvos valstybingumą. Šiuo metu veikia Genocido aukų muziejus, pastato fasade iškalti žuvusių rezistentų vardai, šalia pastaty­tas paminklas – lauko akmenų piramidė. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas – tardymo izoliato­rius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai besipriešinantys Lietuvos gyventojai. Lankytojai čia gali susipažinti su įvairiomis ekspozicijomis, kurios atspindi Lietuvos žmonių rezis-tencijos istoriją.

5. Paminklas V. Kudirkai (V. Kudirkos aikštė, buv. Savivaldybės aikštė)

Sostinės centre esančioje aikštėje pastatytas pamin­klas Lietuvių tautos žadintojui, rašytojui, publicistui, kompozitoriui ir gydytojui, Lietuvos himno autoriui dr. Vincui Kudirkai. V. Kudirka (1858–1899) didžiąją dalį savo kūrybos paskelbė literatūros, politikos ir mokslo žurnale „Varpas“, kurį kartu su bendraminčiais pradėjo leisti 1889 m. 1898 m. rugsėjo 15 d. „Varpo“ numeryje V. Kudirka išspausdino „Tautišką giesmę“ su gaidomis. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m. Atgavus nepriklausomybę V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ vėl tapo Lietuvos himnu.

6. Sąjūdžio būstinė (Gedimino pr. 1)

Tikrąja šio judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos sąjūdžio būstinėje yra įrengta ekspozicija. Būtent Lietuvos sąjūdis inicijavo trims Baltijos šalims svarbią akciją – Baltijos kelią. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą 595 km ilgio grandinę per Baltijos val­stybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvi. Baltijos kelias yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip il-giausia žmonių grandinė.

7. Paminklas Karaliui Mindaugui (Arsenalo g.)

Minint 750 metų Mindaugo karūnavimo dieną, 2003 m. liepos 6 d. buvo atidengtas paminklas Karaliui M indaugui (skulpt. R. Midvikis). Iš granito iškaltas pusketvirto metro aukščio karalius pavaizduotas sėdintis soste ir laikantis karaliaus regalijas – skeptrą ir rutulį su kryžiumi. Paminklo postamentą juosia Saulės kalendorius, kuriame sužymėtos svarbiausios pagoniškos ir krikščioniškos šventės.

8. Krašto apsaugos ministerija (Totorių g. 25/3)

Rūmai buvo pastatyti XIX amžiaus pabaigoje nugriautų buvusio Jėzuitų noviciato, pradėjusio kur­tis 1602–1604 m., ūkinių pastatų vietoje. Dabar čia įsikūrusi Krašto apsaugos ministerija. Pastate yra išlikusių daug autentiškų vienuolyno korpuso patalpų ir įvairių laikotarpių architektūros elementų. Vienoje iš pastato patalpų galima pamatyti Vilniaus miesto gynybinės sienos mūro fragmentą. Priešais ministeriją – rezistencijos partizanų generolo, neretai vadinamo „ketvirtuoju prezidentu“, Jono Žemaičio biustas (skulpt. G. Luošaitis).

9. Prezidento rūmai (S. Daukanto a. 3)

Tai klasicistiniai rūmai, turintys didingą istoriją. Jau XIV a. jie minimi kaip didikų Goštautų rezidencija. 1543 m. rūmai atiteko Vilniaus vyskupams. XVII – XVIII a. šie rūmai degė, buvo niokojami per karus ar suirutes. Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje rūmai tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų bu­veine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose gyveno caras Pavelas I, viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. XIX amžiuje rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. 1812-aisiais čia buvo apsistojęs rusų caras Aleksandras I ir prancūzų imperatorius Napoleonas. Nuo 1997 m. rūmai pritaikyti Prezidento rezidencijai. Prie Prezidento rūmų, iš S. Daukanto aikštės pusės, kiekvieno sekmadienio vidurdienį vyksta iškilminga Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonija.

10. Signatarų namai (Pilies g. 26)

Tel. +370 5 231 4437, darbo laikas: II–VI 10.00–17.00, VII 10.00–15.00 (gegužė–rugsėjis)

Šiame pastate 1917–1918 m. posėdžiavo Lietuvos Taryba. 1918 m. vasario 16 d. čia pasirašytas Lietu­vos nepriklausomybės aktas. Šiam svarbiam įvykiui paminėti yra įrengtas memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami įvairūs signatarų, vėliau tapusių diplo­matais, daiktai. 2003-aisiais čia atidarytas dr. Jono Basanavičiaus atminimo kambarys. Signatarų namų ekspozicija lankytojus supažindina su XX a. pradžios nacionalinio atgimimo ir modernios Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. istorija.

11. Filharmonija (Aušros Vartų g. 5)

Šiame pastate 1905 m. gruodžio 4–5 d. įvyko Didysis Vilniaus seimas, kur buvo suformuoti lietuvių tautinio atgimimo siekiai – caro valdžiai pateiktas reikalavimas dėl autonomijos ir 1918 m. sukurta Lietuvos valstybė. Sudėtingą valstybės kūrimą simbolizuoja ir tai, kad būtent čia 1918 m. gruodžio 15 d. komunistuojančios jėgos paskelbė sovietinę respubliką. Pagal paskirtį – tai buvę Miesto salės rūmai, statyti 1902 m. Iki tol šioje vietoje stovėjo 1501 m. pastatyti gotikiniai rusų pirklių užeigos namai. Šiandien Lietuvos nacionalinė filharmonija garsi čia nuolat vykstančiais įvairiais kon­certais ir muzikos renginiais.

12. Televizijos bokštas (Sausio 13-osios g. 10)

Vilniaus televizijos bokštas yra ne tik įspūdingas statinys (aukštis 326 m), bet ir lietuvių tautos laisvės bei nepriklausomybės simbolis, Lietuvai ir pasauliui primenantis istorinius 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kai Sovietų kariuomenei užimant Vilniaus televizijos bokštą žuvo Lietuvos patriotai. 2005 m. televizijos bokšto kiemelyje Lietuvos laisvės gynėjams atminti atidengtas paminklas „Aukojimas“ (skulpt. D. Bražiūnas). Jų žuvimo vietas žymi ir nedideli granito obeliskai.

13. Rasų kapinės

Tai išskirtinės kapinės tiek Vilniaus miestui, tiek Lietuvos valstybei. Čia palaidoti ir mūsų tautos patriar-chu vadinamas Jonas Basanavičius, ir Lenkijos pa­triarchu vadinamo Jozefo Pilsudskio širdis. Žymiausi mokslininkai, menininkai ir kompozitoriai (kaip antai M. K. Čiurlionis) taip pat rado čia ramybę. Netoli vie-ni kitų ilsisi kovose dėl Vilniaus žuvę lietuvių ir lenkų kariai.

14. Antakalnio kapinės

Tai Lietuvos Respublikos panteonas. Kapinės – iškiliausių įvairių laikmečių meno ir mokslo žmonių poilsio vieta. Čia ilsisi nepriklausomybės gynėjai, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių metu, ir pasieniečiai, nužudyti Medininkuose 1991 m. liepos 31 d. Juos pagerbia skulptoriaus S. Kuzmos paminklas „Pieta“.

Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt